Vyriausybė kitą savaitę ketina skelbti ekstremaliąją padėtį, opozicija siūlo kitą sprendimą
Papildyta informacija apie Vyriausybės sprendimą skelbti ekstremalią padėtį kitą savaitę.
„Vyriausybė ruošiasi skelbti ekstremalią padėtį dėl grėsmės civilinei saugai“, – BNS nurodė Ignas Algirdas Dobrovolskas, Vyriausybės vadovės patarėjas.
„Tam, kad būtų paprasčiau dirbti jungtinėms grupėms, specialistai priėmė sprendimą, kad ekstremalios situacijos padėtis ir forma šiandien būtų pati geriausia, aš įsiklausau į jų nuomonę, dėl to kitą savaitę skelbsime (ekstremalią situaciją – BNS). Jeigu kartais pasikeis padėtis, neatmetame galimybės eiti giliau, – žurnalistams penktadienį sakė I. Ruginienė, premjerė. – Šiuo metu ruošiame teisinę bazę ir dokumentus“.
Pasak premjerės, ketvirtadienį dėl to vyko įvairių su situacija dirbančių tarnybų techninio lygmens susitikimas.
Aurelijus Veryga, valdančiosios koalicijos partnerių „valstiečių“ lyderis, pažymėjo, kad ekstremalioji situacija padėtų aktyvuoti intensyvesnius mechanizmus ir atrištų rankas tam tikroms institucijoms.
Opozicija pasisako už nepaprastosios padėties įvedimą
Tuo metu Seimo opozicijos atstovai siūlo pasienyje su Baltarusija skelbti nepaprastąją padėtį. Tokią poziciją Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė, pateikė po penktadienį Vyriausybėje vykusio Seimo frakcijų lyderio susitikimo su premjere Inga Ruginiene. Jis buvo skirtas aptarti kontrabandinių balionų užkardymo priemones.
S. Skvernelis Žinių radijui penktadienio rytą sakė, kad „būtų galima svarstyti“ nepaprastosios padėties įvedimą, nes tai palengvintų kontrabandinių balionų prevenciją, sustiprintų sankcijas už šią veiklą.
„Galbūt (premjerė – BNS) paaiškintų argumentus, kodėl iš teisinės pusės tokie sprendimai dar nėra priimti. Yra ir kitų sprendimų, kalbant apie kinetinį poveikį balionams“, – teigė S. Skvernelis,
„Yra rimtų argumentų ir už tai, kad reikėtų skelbti nepaprastąją padėtį, o ne ekstremalią situaciją. Ekstremalioji situacija yra gana toks švelnus režimas, turint galvoje, koks tai iššūkis. Nepaprastoji padėtis tikrai atrištų rankas mūsų tarnyboms kovoti ant žemės su šia problema“, – penktadienį po pasitarimo Vyriausybės žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šiek tiek vėluojama teisinį režimą pasienio rajonuose įvesti. Mano nuomone, turėtų būti nepaprastoji padėtis, tai leistų įvesti labai rimtus apribojimus pašaliniams asmenims lankytis jautriose teritorijose, galėtų kariuomenė veikti, galėtume atlaisvinti teisėsaugos, ypatingai policijos pajėgas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Nepaprastoji padėtis leidžia taikyti laikinus apribojimus žmonių teisėms ir laisvėms, visuomenės organizacijų veiklai, juridinių asmenų veiklai. Ji Seimo ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams gali būti įvedama, kai valstybėje kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių.
Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Pastarąjį kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje buvo įvesta 2022-ųjų vasarį – po Rusijos invazijos į Ukrainą. Anksčiau, 2021 metų lapkritį, ji buvo įvesta Lietuvos pasienyje su Baltarusija dėl migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies.
Tuo metu ekstremali situacija — specialus teisinis režimas, skirtas valdyti pavojingus įvykius, kilusius dėl gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių priežasčių. Ją gali skelbti atskiros savivaldybės arba Vyriausybė.
Konservatoriai turi paruošę planą
Susitikime dalyvavusi Orinta Leiputė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė, tikino, jog pristatyta informacija, skaičiai ir planai rodo, kad šiai dienai užtenka ekstremalios situacijos.
„Jos pakanka daryti sprendimus, kurių reikia pagal susiklosčiusią situaciją. Opozicija pateikė kitą siūlymą. Kiek teigė premjerė, įvertins šį pasiūlymą pasitarus. Bet kol kas tarnybos sako, kad užtenka ekstremalios situacijos“, – sakė parlamentarė.
Laurynas Kasčiūnas, konservatorių lyderis, sakė, jog itin svarbus yra ES sankcijų stiprinimas. Jis taip pat ragino siekti JAV palaikymo.
„Jeigu rezultatų tas amerikietiškas takelis neduoda, valstybė turi būti pasiruošusi atskirą planą. Planą, aš jį vadinu „Vytis nėra Pahonia“ arba „linkėjimai Lukašenkai“, kur mes esam pasiruošę“, – kalbėjo politikas.
„Dabar mes jų jums detaliai nepristatysim (...). Kai kas jau yra nuskambėję viešoj erdvėj, kaip Baltarusijos sanatorija, yra kiti dalykai. Bet iš esmės yra rimti dalykai, rimtas planas, kuris galėtų tą kainą užkelti. Tai mes turim būt pasiruošę. Jeigu duodam laiko tarpą, jeigu nėra rezultatų – tada aktyvuojam planą „linkėjimai Lukašenkai“, – sakė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat tikino pasidalinusi pasiūlymais, ką būtų galima daryti artimiausiu metu. Pasak jos, itin svarbu pristatyti situaciją europiniu lygmeniu, o parlamentiniu lygmeniu priimti rezoliuciją dėl patiriamos hibridinės atakos.
„Šiandien problema yra ta, kad Lietuva nėra net oficialiai įvardijusi, kas gi yra tas dalykas, su kuriuo susiduriame. Todėl parlamento vaidmuo – tai yra tai, ką parlamentas gali padaryti – tai tą tikrai darysime“, – kalbėjo ji.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
Politikė taip pat pastebėjo, jog ir opozicija, ir premjerė sutarė pasigendantys aktyvesnio prezidento vaidmens valdant krizę.
Į susitikimą neatvyko dviejų valdančiųjų jėgų lyderiai
Susitikime dalyvavę opozicinių frakcijų lyderiai pasigedo valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos narių.
O. Leiputė aiškino mananti, kad koalicijos partneriai paprasčiausiai pasitiki socdemų sprendimais.
„Aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis BNS sakė į pasitarimą Vyriausybėje nėjęs, nes nematąs tokio pokalbio prasmės.
„Kokia prasmė eiti ir kalbėti apie orą? Mes jau viską esame išsakę per koalicijos susitikimą“, – teigė jis.
Be to, politiko teigimu, kontrabandinių balionų krizę paaštrino Vyriausybės veiksmai – sprendimas spalio pabaigoje uždaryti sieną su Baltarusija, ministrų lygiu nebendrauti su kaimyninės šalies atstovais.
„Kol nebus diplomatinių kalbų, tol nebus rezultato. Ir dar kartą sakau, eiti kalbėti vardan kalbėti, sudarinėti darbo grupes, tai čia tik vaikų žaidimas. Reikia imtis veiksmų, o ne kalbėti dėl kalbėjimo, – tvirtino R. Žemaitaitis. – Todėl nesąžininga dabar permesti atsakomybę Seimui“.
Ligita Girskienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė, BNS sakė, jog susitikime nedalyvavo dėl penktadienį rengiamo partijos tarybos suvažiavimo.
Paklausta apie jos požiūrį į ekstremalios situacijos skelbimą, politikė tikino tokiam veiksmui pritarianti.
„Reikėtų skelbti bent jau pasienio zonai, kur turime problemą, ekstremalią situaciją. Ir dar peržiūrėti baudžiamojo kodekso nuostatas bei taikyti tą priemonę, kad kontrabandininkai, kurie ir imą kontrabandą pas mus veikia prieš valstybę ir taikyti šitas baudžiamojo kodekso nuostatas“, – sakė ji.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet užfiksuoti 599 kontrabandinių balionų ir 197 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė 320 skrydžių, paveikė 47.000 keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymų.
BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.
Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.
