Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko

Publikuota: 2018-11-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po mėnesio pusiaukelę matuos ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Ekspertai valdančiųjų nuveiktų darbų pernelyg nekritikuoja, tačiau pastebi, kad neretai jų įgyvendinimą ar svarbą užgožia politiniai kivirčai, atsargumas ir populistiniai ketinimai. Todėl pasigendama esminio proveržio ir žadėtų strateginių reformų – ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.

Verslo asocijuotų struktūrų atstovai ir ekspertai iš esmės teigiamai įvertino Vyriausybės darbą – pirmiausia dėl to, kad, pasak Žygimanto Maurico, banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto, pernelyg ir nebuvo daug gerų lūkesčių dėl jos darbo. Vyriausybei rašomas geras pažymys dėl išlaikyto tęstinumo: ji iš principo laikosi Lietuvos įsipareigojimų fiskalinės drausmės srityje. Tarp pagrindinių šios valdžios darbų ir priimtų sprendimų galima paminėti perteklinius viešuosius finansus, pradėtą kaupti finansinį rezervą, mokesčių ir socialinės sistemos reformą, 2% BVP užtikrinimą krašto apsaugai, Lietuvos įstojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, alkoholio prieinamumo mažinimą ir kt. Verslo asociacijos teigiamai vertina mokesčių sistemos reformą – pasak jų, tai liudija valdžios gebėjimą įsiklausyti į racionalius argumentus ir priimti sprendimus, gerinančius šalies konkurencingumą: imtasi priemonių sutvarkyti darbo jėgos apmokestinimo sistemą – ji neturėtų leisti ateityje didinti mokestinės naštos darbo jėgai.

Kadencijos pradžioje skelbti gana ambicingi planai prieš pusmetį buvo pakoreguoti – maždaug dešimtadalį nuostatų valdantieji atidėjo arba jų net atsisakė. Vangiai mažinamas valdininkų būrys, vis dar turime Energetikos ministeriją ir tą patį Seimo narių skaičių – tiesa, ryžtas mažinti parlamentarų gretas vėl atgijo. Vis dar nesiliauja emigracijos srautai – kol kas priimta tik atitinkama strategija, tačiau jokių esminių sprendimų nėra. Nesugebėjo valdantieji labiau praskaidrinti viešųjų pirkimų sistemos – vadinamieji vidaus sandoriai lieka nepaliesti. Valdžia, regis, atsitraukė (kuriam laikui?) nuo ketinimo įvesti valstybinį alkoholio pardavimo monopolį, taip pat aprimo idėjos dėl valstybinio banko steigimo, valstybinių vaistinių tinklo kūrimo. Ekspertai kritikuoja politinius kivirčus, nesutarimus ir stringančius strateginius sprendimus tokiose svarbiose srityse kaip švietimas. Esminė reforma taip ir neįvykdyta, o pedagogų atlyginimo sistemos pakeitimai iššaukė tik protestus, kurie peraugo į streikus.

„Nedžiugina ir perdėm konservatyvus bei lėtas valstybės valdomų įmonių privatizavimo ir akcijų kotiravimo biržoje procesas, skubotas ir ne iki galo pasvertas strateginių įmonių įstatymo priėmimas, Susisiekimo ministerijos ir Registrų centro nenoras išgirsti rinkos dalyvių racionalius lūkesčius dėl duomenų naudojimo kainodaros“, – šiandien VŽ puslapiuose dėsto Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė. Pasak jos, pliusų šiai valdžiai neprideda pastarieji bandymai neaišku ką reguliuoti mažmeninėje prekyboje, pasitikėjimo indeksą mažina ir tušti politikavimai bei šiek tiek atsilikusį mentalitetą primenantys bandymai kovoti su investicijomis į šiuolaikines aplinkosaugos priemones statant modernių technologijų kogeneracines jėgaines. Ko ko, o jau tuščio politikavimo ir populizmo šiai valdžiai tikrai netrūksta. Regėjome jų sočiai pastaruosius dvejus metus, neabejotina, kad nemenkus jų pliūpsnius stebėsime ir toliau – juolab kad rinkimai artėja. Šis Seimas, ko gero, pretenduoja į ne vieną rekordą – viršiausias galėtų būti aistra kurti specialiąsias ar laikinąsias komisijas, per 2 metus jų buvo įsteigta net dvylika. Stebint kai kurių veiklą, atrodo, kad jų tikslas ne identifikuoti praeitų valdžių klaidas ir išmokti jų nekartoti, o sumedžioti ir sudeginti kuo daugiau „raganų“.

VŽ nuomone, nuėjus pusę kelio, jau galima įvertinti ir savo klaidas – idant likusią kadencijos dalį būtų galima imtis esminių reformų, pasitelkiant darbines ambicijas ir ryžtą nuveikti tai, kas prieš dvejus metus buvo pažadėta rinkėjams. Efektyvus valdžios darbas galėtų tapti geru postūmiu šalies proveržiui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau