Vyriausybės programa: ministerijų jungimas, mokesčių progresyvumas, DK peržiūra

Publikuota: 2016-12-05
Atnaujinta 2016-12-05 13:41
Saulius Skvernelis, paskirtasis ministras pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, paskirtasis ministras pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujosios Vyriausybės, vadovaujamos Sauliaus Skvernelio, planuose – dėmesys šeimos politikai, alkoholio prieinamumo mažinimas, savivaldybių smulkinimas, mokesčių ir pensijų sistemos peržiūra, kultūros provincijoje puoselėjimas, inovacijų skatinimas, naujų rinkų lietuviškai produkcijai paieška, krašto apsaugos stiprinimas ir nuoseklumas užsienio politikoje.

Pirmadienį paskelbta septynioliktosios Vyriausybės, kurią suformavo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), programa. Jos apimtis – daugiau kaip 100 psl. Ji bus Seimui pristatyta antradienį Seimo plenariniame posėdyje.

Numatoma, kad dėl pritarimo Vyriausybės programai parlamentarai balsuos po savaitės, gruodžio 13 d. Seimas turi teisę tik svarstyti ministrų kabineto darbų programą ir jai pritarti arba nepritarti. Programos keisti negalima.

Kai Seimas pritars programai, p. Skvernelio vadovaujamas kabinetas prisieks ir įgis įgaliojimus dirbti.

Pateikiame svarbiausius planus pagal sritis. Visą septynioliktosios Vyriausybės programą galite rasti čia.

Naujoji Vyriausybė įsipareigoja nuolat ir nuosekliai didinti alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių akcizus. Surinktų akcizų dalį numatoma skirti socialinei reklamai.

„Mažinsime alkoholinių gėrimų prieinamumą. Tuo tikslu numatome leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Šiai priemonei nedavus pakankamo rezultato, svarstysime galimybę alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Numatoma siekti „legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimo iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimo“. Taip pat žadama didinti atsakomybę už alkoholio prekybos tvarkos nesilaikymą: esant pakartotiniam pažeidimui dėl alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešti viešojo maitinimo įmonėse, bus naikinama licencija.

Grįžtama prie pasiūlymų nustatyti nulio promilių prie vairo reikalavimą. „Stiprinsime vairavimo apsvaigus prevenciją. Išanalizuosime galimybes iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams“, – įrašyta į Vyriausybės programą.

Numatoma įdiegti bendrinę tabako gaminių pakuotę, įteisinti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, plėsti nerūkimo zonas: „Sieksime, kad nerūkymo zonų plėtra apimtų daugiabučių namų erdves, lauko kavinės, kitas bendro naudojimo patalpas ar viešas erdves.“

Naujoji Vyriausybė pasišovusi optimizuoti šalies regioninį suskirstymą. Numatoma svarstyti galimybę nuo naujojo ES finansinio laikotarpio pradžios (2021 m.) mažinti šalies apskričių skaičių.

Be to, planuojama optimizuoti savivaldybių teritorinį suskirstymą: „Lietuvos savivaldybės – vienos stambiausių iš visų ES valstybių. Naujų savivaldybių steigimas, esamų jungimas ir kitoks teritorinis pertvarkymas turi vykti tiktai pačių vietos gyventojų ar savivaldybių tarybų iniciatyva, valstybei tik teikiant siūlymus dėl galimų reformų tikslų, tokių kaip žiedinių savivaldybių optimizavimas.“

Bus analizuojama seniūnų rinkimų įteisinimo galimybė.

Numatoma suteikti daugiau galių regionų plėtros taryboms, vietos savivaldai ir bendruomenėms sprendžiant dėl ES investicijų panaudojimo regionuose pagal konkrečios vietovės poreikius.

Vyriausybės planuose – savivaldybių biudžetų formavimo metodikos tobulinimas, kad „ji motyvuotų savivaldybes kaštų-naudos analizės pagrindais planuoti savo investicijas“.

Žadama ištaisyti „ydingas gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo savivaldybių biudžetams tvarkos nuostatas“ ir įvertinti „galimybes plėsti savivaldybių biudžetų mokestinę bazę į savivaldybių biudžetų pajamas įtraukiant dalį nuo verslo aktyvumo priklausančių mokesčių“.

Ketinama sudaryti finansines sąlygas savivaldai užtikrinti vietos kelių kokybę. „Atsisakysime jau daugelį metų galiojančios ydingos praktikos, kai iš savivaldybėms teisiškai priklausančių 30% į Kelių priežiūros ir plėtros programą surenkamų lėšų atitenka mažiau“, – rašoma programoje.

Taip pat žadama skatinti efektyvų viešųjų finansų naudojimą ir biurokratinio aparato mažinimą per bendrą savivaldybių veiklą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad bus siekiama „įteisinti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus, priklausomai nuo valstybės finansinių galimybių“.

Žadama siekti, kad mokestinėmis priemonėmis būtų skatinamos vaikus auginančios šeimos.

„Kursime priemones padėti visoms jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose“, – rašoma programoje.

Numatoma imtis „lanksčių darbo formų prieinamumo didinimo (galimybė dirbti lanksčiu grafiku, dalį darbo laiko dirbti namuose esančioje darbo vietoje, dirbti tik dalį dienos ir pan.)“ ir įdiegti „lanksčias darbo formas valstybinėse įstaigose“.

Į prioritetų sąrašą įtrauktas pažadas daugiau dėmesio skirti valstybės paramai vaikų įvaikinimui ir vaiko ugdymui šeimoje, o ne globos namuose.

Kiekvienoje savivaldybėje numatoma įsteigti globėjų tarnybos, kurios, pasak Vyriausybės programos, užtikrins tęstinį globėjų, įtėvių šeimų mokymą, vaikų adaptavimąsi naujose šeimose, konsultuos susidūrus su vaiko auklėjimo sunkumais.

Vyriausybės programos dalyje, skirtoje sveikatos apsaugai, be kita ko pasižadama „didinti pirminės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visuose regionuose, optimaliai planuojant šias paslaugas teikiančių įstaigų tinklą“.

Ketinama stiprinti antrinio ir tretinio gydymo įstaigų pasiekiamumą, remiant vietos savivaldos pastangas užtikrinti atitinkamas pavėžėjimo paslaugas rajonų, miestelių ir kaimų gyventojams, kuriems sudėtinga pasiekti tokias įstaigas.

Tuo pat metu numatoma vertinti „sveikatos paslaugų teikimo tinklo optimizavimo galimybes, sutaupytas infrastruktūros išlaikymo lėšas skiriant darbo užmokesčiui“.

Planuojama parengti įrodymais ir gerąja tarptautine praktika pagrįstą sveikatos paslaugų vertės apskaičiavimo metodiką ir pagal ją perskaičiuoti teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų įkainius.

Taip pat numatoma iš esmės peržiūrėti vaistų politiką. „Sieksime, kad sprendimą dėl vaistų kompensavimo atsižvelgiant į valstybės galimybes lemtų nepriklausomas farmakoekonominis vertinimas, specialistų draugijų rekomendacijos būtų viešos ir skaidrios, būtų plačiau naudojami inovatyvūs vaistai“, – rašoma programoje.

Be to, bus siekiama „reikšmingai sumažinti generinių vaistų kainas“.

Dar vienas Vyriausybės pažadas – racionaliai naudoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas. „Sieksime užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, gyventojų poreikį atitinkančią ligoninių infrastruktūrą. Stiprinsime ambulatorinių medicinos ir socialinės priežiūros įstaigų tinklą bei jų teikiamų paslaugų įvairovę“, – rašoma programoje.

Programoje numatytas tikslas, kad iki 2020 m. visi viešieji pastatai būtų pritaikyti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

Aplinkos apsaugos srityje naujoji Vyriausybė įsipareigoja visose ūkio sektoriuose įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tokiu būdu pasiekiant, kad „privataus verslo keliama tarša nebūtų tvarkoma naudojant viešuosius finansus ir išteklius“.

Planuojama griežtinti administracinę atsakomybę už gamtinei aplinkai padarytą žalą – gamtos taršą šiukšlėmis, nelegalų miško kirtimą, taip pat skatinti „visuomenės sąmoningumą, kad būtų pranešama apie tokias veiklas“.

Nors numatoma „tobulinti ir racionalizuoti miškų valdymo modelį“, programoje tiesiai nėra įsipareigota mažinti valstybinių urėdijų skaičių.

Vyriausybė planuoja sudaryti „sąlygas konsoliduoti privačius miškus“, „stiprinti viešųjų interesų atstovavimą valstybinių miškų įmonėse“.

Paramą žemės ūkiui numatoma orientuoti atsižvelgiant ir į augintojų, ir į gamintojų indėlį į bendrųjų gamtinių gėrybių (ekosistemų) išsaugojimą, sukuriamas darbo vietas ir socialinę sanglaudą. Žadama skatinti ekologinio ūkio ir tausios žemdirbystės plėtrą, įsipareigojama laikytis „griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (draudimo) Lietuvoje politikos“.

Tarp prioritetinių Lietuvos ES politikos uždavinių Vyriausybė kelia siekį, kad „tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams kuo greičiau susilygintų su atitinkamais senųjų ES narių rodikliais“.

Naujas ministrų kabinetas žada remti ūkininkų kooperaciją ir gamybos, ir perdirbimo, realizavimo ir rinkodaros srityse bei ūkininkų pajėgumus perdirbti pirminę žemės ūkio produkciją.

Bus skatinami kurti sektoriniai žemės ūkio rizikos draudimo fondai, taip pat įteisinti „krizinio laikino žemės ūkio rinkos reguliavimo mechanizmą, kuris leistų kriziniu laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos pardavimo kainai kritus žemiau gamybos kaštų, taikyti laikinas sektorines rinkos reguliavimo priemones“.

Numatoma „ilgalaikėje perspektyvoje“ žemės ūkio mokslo srities institutus, tokius kaip Lietuvos gyvulininkystės institutą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą ir kt., integruoti į vieningą žemės ūkio mokslo sistemą.

Kaimuose pasižadama gerinti „švietimo ir kultūros infrastruktūrą ir skatinti jos plėtrą, sudarant sąlygas aukšto lygio kultūrinėms ir švietimo paslaugoms pasiekti žmones, gyvenančius už didmiesčių ribų“. Bus siekiama, kad išliktų ir stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos.

Vyriausybė žada sudaryti lengvatines sąlygas „žaliosios“ energetikos įrenginius instaliavusiems smulkiesiems gamintojams įsigyti elektros baterijas energijos tiekimo pastovumui užtikrinti, skatinti valstybės valdomas elektros įmones investuoti į išmaniuosius sprendimus.

„Kritiškai vertiname šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui“, – rašoma programoje. Tuo pat metu pasižadama plėtoti biokuro – kaip vietinio ir nebrangaus kuro – panaudojimą bendrai šilumos ir elektros gamybai (kogeneraciją).

Naujus energetinius projektus žadama pradėti įgyvendinti „tik po sąžiningos ir profesionalios kaštų–naudos analizės“.

Prie prioritetinių darbų – Lietuvos elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui.

Vyriausybės programoje reiškiamas susirūpinimas Baltarusijoje statoma Astravo atomine elektrine: „Būdami įsitikinę, kad nėra saugios branduolinės energetikos, pasisakome prieš atominių elektrinių statybą mūsų regione. Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo AE statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką, kuo skubiau sinchronizuosime savo tinklus su Vakarų tinklais ir atribosime infrastruktūriškai nuo Rytų rinkos.“

Kadencijos laikotarpiu planuojama atlikti kaštų-naudos vertinimą dėl antros papildomos elektros jungties su Švedija nutiesimo tikslingumo. Esant ekonominiam pagrindimui, numatoma inicijuoti naujos jungties statybas.

Ketinama dėti aktyvias pastangas, kad ir po 2020 m. būtų užsitikrintas ES ir kitų donorų 900 mln. Eur dydžio finansavimą Ignalinos AE uždarymui finansuoti.

„Atsižvelgiant į Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo kuriamą naudą visam Baltijos jūros regionui, sieksime ES ir (arba) naudą gaunančių kitų regiono valstybių finansinio indėlio prisidedant prie šios investicijos į ilgalaikį regiono gamtinių dujų tiekimo saugumo, diversifikavimo ir konkurencijos užtikrinimą“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Naujos Vyriausybės programoje numatoma peržiūrėti „Lietuvos geležinkelių“ valdymo struktūrą, siekiant jos efektyvumo.

„Kartu sieksime išlaikyti ir didinti keleiviams teikiamų paslaugų apimtis. Sukursime vieningą nacionalinę viešojo transporto sistemą, kuri koordinuotų viešojo transporto grafikus bei sudarytų galimybę kelionėms bet kur Lietuvoje įsigyti vieną bilietą, apimantį skirtingas skirtingų transporto paslaugų tiekėjų paslaugas, įskaitant autobusus ir geležinkelį“, – įsipareigoja Vyriausybė.

Pasižadama užbaigti „Rail Baltica“ projektą: „Šios magistralės tiesimas Lenkijoje ir Latvijoje taps prioritetiniu santykių su šiomis šalimis klausimu. „Rail Baltica“ visoje Lietuvoje turi veikti 2025 m. Vertinant projekto strateginę svarbą regionui ir jo mastą, sieksime, kad ir naujajame, po 2020 m. prasidėsiančiame, ES finansavimo laikotarpyje projektui būtų skirtas adekvatus ES finansavimas.“

Planuojama investuoti į viešojo transporto naudojimo skatinimą. „Keliame tikslą, kad visos gyvenvietės būtų patogiai pasiekiamos viešuoju transportu (ten, kur jis realiai reikalingas)“, – rašoma naujoje programoje.

Tarp planuojamų darbų – įkurti Transporto komitetą Seime.

Numatoma didinti biodegalų gamybą bei skatinti elektromobilių naudojimą Lietuvoje ir atitinkamos infrastruktūros plėtrą.

„Skatinsim elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių (troleibusų, elektrobusų) plėtrą visoje Lietuvoje ir parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje“, – teigiama programoje.

Naujoji Vyriausybė įsipareigoja peržiūrėti įmonės „Lietuvos paštas“ teikiamų paslaugų spektrą, galbūt ateityje paverčiant ją valstybiniu banku: „Lietuvos paštą“ vertinsime ne vien kaip komercinę įmonę, bet ir kaip socialinių paslaugų tiekėją. Sieksime išlaikyti šią įmonę valstybės nuosavybėje, plėsti jos paslaugų spektrą, o esant poreikiui ir galimybei – išnaudoti jos turimą paslaugų infrastruktūrą tokių iniciatyvų įgyvendinimui kaip Regionų plėtros banko steigimas.“

Valdančioji koalicija deklaruoja esanti socialinės rinkos ekonomikos šalininkė.

„Ilgalaikėje perspektyvoje mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė. Savo mokesčių programoje siūlome minimalų mokesčių progresyvumą ir ateityje svarstysime jo plėtimo galimybes“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Deklaruojamas siekis pertvarkyti mokesčių sistemą, pagerinti jų administravimą, be to, pasižadama racionalizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, taikyti kaštų ir naudos analizę vertinant investicijas.

„Analizuosime tikslingumą sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius. Įvertinsime galimybes indeksuoti gyventojų mokesčiams apskaičiuoti taikomus neapmokestinamuosius dydžius. Peržiūrėsime gyventojų pajamų mokesčio lengvatas socialinio teisingumo ir efektyvumo požiūriu – gyventojų pajamas mažinančių išlaidų lengvatos bus taikomos tik ekonomiškai ir socialiai pagrįstais atvejais, pvz., įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus, įmokoms už studijas“, – įsipareigoja Vyriausybė.

Be to, pasižadama riboti naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atsiradimą ir įvertinti esamų lengvatų tikslingumą. „Dauguma tokių lengvatų nėra socialiai teisingos, duoda ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą“, – konstatuojama programoje.

Joje pasižadama ypatingą dėmesį skirti „regionų gyventojų pajamų lygio didinimui, taikant naujas ir esamas fiskalines paskatas gyventi ir dirbti regionuose“, taip pat skatinti „mokesčių sistemos pokyčius, stiprinančius paramą kultūrai ir kultūros mecenavimo tradicijas“.

Vyriausybė taip pat žada greitesnes procedūras užsienio verslo steigimui ir veiklos vykdymui, valstybės kapitalo finansinių įmonių veiklos konsolidavimą, pavedant jas valdyti Finansų ministerijai, kredito unijų sistemos pertvarką.

Darbo santykių reglamentavimą numatoma patobulinti taip, kad jis taptų konkurencingiausias Rytų ir Centrinėje Europoje, bet „kartu užtikrinantis deramą darbuotojų teisių apsaugą“.

Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas modernizuoti, dabarties poreikiams ir dabarties iššūkiams pritaikyti Darbo kodeksą, „išlaikant jame darbuotojų ir darbdavių interesų balansą“.

„Pasisakome už Darbo kodekso liberalizaciją, tačiau ji nėra pagrindinė darnių darbo santykių prielaida. Darbo santykiuose akcentuosime ne tik individualų darbuotojų lankstumą ir prisitaikymą prie darbdavio poreikių, bet ir darbuotojų saugumą, kolektyvinius susitarimus ir socialinę įmonių atsakomybę“, – rašoma joje.

Pertvarkant socialinio draudimo sistemą numatoma nustatyti keturių pakopų pensijų sistemą. Numatoma nustatyti pagrindinę visiems vienodą ir automatiškai indeksuojamą pensiją iš valstybės biudžeto. Tuo metu valstybinio socialinio draudimo einamųjų mokėjimų pensija bus „mokama apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama, kurios dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų (su perskirstymo funkcija), nenustatant išmokų „lubų“.

Planuojama įdiegti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai.

Žadama įvertinti dabartinės antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumą ir tobulinimo galimybes.

Numatoma perkelti „Sodros“ balanso visą susikaupusią skolą į valstybės biudžetą ir sustabdyti palūkanų mokėjimą valstybės biudžetu.

„Įvertinsime galimybes iki bus pertvarkyta pensijų sistema, skirti Valstybinio socialinio draudimo fondui valstybės biudžeto asignavimus iš valstybės biudžeto sumokamoms įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus. Užtikrinsime, kad pensijos nebus atimamos ar mažinamos. Sieksime nuo 2017 m. liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 40 Eur, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes“, – rašoma Vyriausybės programos socialinėje dalyje.

Numatoma indeksuoti Vyriausybės remiamų pajamų dydį, jį siejant su santykine šalies skurdo riba. Programoje reiškiama parama įvykdytai socialinės paramos skirstymo decentralizacijai, bet pasižadama įgyvendinti nuostatą, kad socialinėms reikmėms valstybės savivaldybėms skirtos, tačiau neišleistos lėšos pirmiausia būtų panaudotos tik kitoms giminingoms socialinėms reikmėms.

Programoje įrašytas pažadas iš tesės aktų pašalinti „diskriminuojančias dėl amžiaus nuostatas, kurios riboja vyresnio amžiaus asmenų galimybes užimti atitinkamas pareigas“.

Naujos Vyriausybės programoje pripažįstama, kad Lietuvoje turime nekonkurencingą švietimo sistemą: „Tiek standartizuoti Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių gebėjimų tyrimai, tiek ir aukštųjų mokyklų tarptautiniai reitingai rodo ženklų atsilikimą net ir nuo vidutinių ES rodiklių.“

Bet joje nėra tiesioginio įsipareigojimo optimizuoti aukštųjų mokyklų skaičių šalyje. Kita vertus, įsipareigojama „aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį susieti su mokslo ir studijų rezultatais, sudaryti sutartis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus su aukštosiomis mokyklomis, grįstas kokybės ir tinkamumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų potencialą ir veiklos strategiją“.

„Studentams, visose studijų pakopose priimtiems į studijas valstybei svarbiose srityse, kur galimas specialistų poreikio planavimas, garantuosime valstybės finansuojamą nemokamą studijų vietą, kuri bus susieta su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus“, – pasižada nauja Vyriausybė.

Aukštųjų mokyklų dėstytojus ir profesinių mokyklų mokytojus ketinama skatinti bendradarbiauti su socialiniais bei verslo partneriais.

„Bendrajame ugdyme pertvarkysime mokyklų finansavimo metodiką, paremtą „mokinio krepšelio“ principu, kuris didina ugdymo sąlygų netolygumus. Siekiant mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus, sieksime efektyvaus lėšų paskirstymo, diegsime „klasių komplektų“ modelį“, – rašoma programoje.

Numatoma atnaujinti mokyklų vadovų atrankos sistemą, į šį procesą įtraukiant socialinius partnerius.

„Įgyvendinsime kompleksinę verslo talentų ugdymo ir pritraukimo į Lietuvą programą. Bus įkurta agentūra, atsakinga už talentų pritraukimą į Lietuvą“, – rašoma Vyriausybės programoje. 

Vyriausybės programoje yra įrašytas įsipareigojimas „vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarkymą – mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslo reguliuojančių įstaigų skaičių, naikinti dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias funkcijas ir jas įgyvendinančias institucijas“.

Apie dviejų ministerijų perkėlimą į Kauną programoje rašoma kiek atsargiai: „Stiprindami regioninę politiką išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio. Įgyvendinant kompleksinę valstybės valdymo reformą, siūlysime sujungti kai kurias ministerijas.“

Numatoma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, skirtus užtikrinti, kad Seimo narys tuo pat metu negalėtų eiti ministro pareigų.

Be to, žadama siekti, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami ne rudenį, bet kalendorinių metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo mėnesio pabaigos, „taip sudarant galimybę naujai išrinktam Seimui formuoti naują biudžetą“.

Ketinama mažinti valstybės tarnautojų skaičių, didinti likusiųjų veiklos kokybę ir motyvaciją.

„Didinsime pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Sieksime įtvirtinti teisinę normą, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų būtų draudžiama užimti bet kokias viešai renkamas pareigas, o už korupcinius nusikaltimus nuteisti asmenys būtų įtraukiami į viešai skelbiamą tokių asmenų sąrašą iki teistumo išnykimo termino“, – rašoma programoje.

Joje įsipareigojama tęsti efektyvią ir nuoseklią užsienio politiką, grindžiamą „solidaraus demokratinių valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms ir gerų kaimyninių santykių palaikymo principais“.

„Atsižvelgdami į iššūkius saugumui regione bei laikydamiesi savo, kaip NATO narių, įsipareigojimo, ne vėliau kaip iki 2018 m. krašto apsaugos finansavimui skirsime 2% BVP“, – teigiama Vyriausybės programoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apeliacinis teismas neleido „tvarkiečiams“ naudoti 359.000 Eur 1

Lietuvos Apeliacinis teismas penktadienį atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl teismo sprendimo...

Verslo aplinka
2018.12.14
Populiariausi – konservatoriai ir „valstiečiai“, auga socdemai 

Lapkritį truputį pakilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas, tačiau juos ir toliau...

Verslo aplinka
2018.12.14
JK premjerės žygis į Briuselį – nesėkmingas 13

Theresos May, JK premjerės, žygis į Briuselį ir prašymas padėti jai užsitikrinti savo parlamento paramą...

Verslo aplinka
2018.12.14
G. Landsbergis aiškinosi teismui dėl pažinties su R. Kurlianskiu  1

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė...

Europos lyderiai pritaria ES kovai su melagingomis naujienomis 2

Europos Vadovų Taryba (EVT) pritarė ES kovos su dezinformacija veiksmų planui ir paragino jį vykdyti, kad...

Verslo aplinka
2018.12.14
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Technologijos
2018.12.14
Porą mėnesių rengs pasiūlymus dėl biudžetininkų algų didinimo 1

Vyriausybinės darbo grupės nariai per porą mėnesių turi parengti konkrečius pasiūlymus, kaip ir kiek  kelti...

Verslo aplinka
2018.12.14
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų 3

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

Technologijos
2018.12.14
Į Vilniaus merus kandidatuos ūkio ministras 12

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vilniaus skyrius į sostinės mero postą iškėlė...

Verslo aplinka
2018.12.14
Pusmetis nuo BDAR įsigaliojimo: ore kabančių klausimų – į valias Premium 2

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo gegužės 25 d., kai įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas...

Rinkodara
2018.12.14
Lietuvos paštas skelbia 254 tūkst. vertės dviračių remonto viešąjį pirkimą Rėmėjo turinys 5

Lietuvos paštas, vykdydamas ilgalaikę savo veiklos modernizacijos strategiją, šių metų rudenį pasirašė...

Transportas
2018.12.14
Duomenų apsauga – kiauras rėtis 1

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), dar prieš įsigaliodamas ilgą laiką bauginęs duomenų...

Rinkodara
2018.12.14
Nepatenkinti ŽŪM kraustynėmis į Kauną palieka ministeriją, likę skundžiasi didėjančiu krūviu Premium 30

Darbuotojai, nepatenkinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų perkėlimu į Kauną,...

Agroverslas
2018.12.14
JAV ir Kinijos prekybos paliaubose – pirmieji teigiami ženklai Premium

JAV ir Kinijos prekybos paliaubose pasirodė pirmųjų realių ženklų, kurie rodytų, kad abi šalys nusiteikusios...

Verslo aplinka
2018.12.14
Netikėta BDAR pasekmė – kokybiškesnė tiesioginė rinkodara Premium

Verslas baiminosi, kad, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), tiesioginės rinkodaros...

Rinkodara
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau