ES vadovų reakcijos į „Brexit“ – pirmosios kibirkštys

Donaldas Tuskas, Europos vadovų tarybos pirmininkas, Martinas Schulzas, Europos Parlamento pirmininkas, Markas Rutte, ES pirmininkaujančių Nyderlandų premjeras ir Jeanas-Claude’as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas, bendrame pareiškime nurodė, kad gailisi britų sprendimo, tačiau gerbia jį.
„27 narių Sąjunga toliau gyvuos – mus sieja istorija, geografinė padėti ir bendri interesai. Šiuo pagrindu tęsime bendradarbiavimą“, – rašome pareiškime.
ES vadovai nurodė, kad tikisi, jog JK vyriausybė kuo greičiau pradės įgyvendinti piliečių valią, nes delsimas tik prailgins netikrumo situaciją.
„Esame pasirengę pradėti derybas su JK dėl išstojimo iš ES sąlygų ir terminų. Kol šis procesas nėra baigtas JK išlieka ES nare su visomis teisėmis ir pareigomis“, – rašoma pareiškime.
Analogišką nuomonę išsakė Francois Hollande‘as, Prancūzijos prezidentas spaudos konferencijos metu nurodęs, kad derybos dėl JK išstojimo iš ES turi būti greitos.
Tuo tarpu Davidas Cameronas, pranešdamas apie traukimąsi iš posto pažymėjo, kad JK ketina išlikti rami ir neaktyvuoti 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio, numatančio išstojimo iš Bendrijos proceso pradžią, kol į premjero kėdę nestos naujas lyderis, taigi dar bent tris mėnesius.
Analitikai svarsto, kad tai pirmasis būsimos trinties tarp Londono ir Briuselio ženklas. Ponui Cameronui pritarė ir realiausiu kandidatų jį pakeisti laikomas Borisas Johnsonas, „Leave“ kampanijos veidas ir buvęs Londono meras (2008-2016 m.).
ES Vadovų tarybos susitikimas suplanuotas birželio 28-29 d., joje ES lyderiai detaliau aptars susiklosčiusią situaciją.
Skatina būti vieningus
Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, Berlyne surengtos spaudos konferencijos metu nurodė, kad britų sprendimo akivaizdoje visi turi išlikti „ramūs ir susitelkę“.
„Europos žmonės ir jų lūkesčiai yra skirtingi, ES turi užtikrinti, kad piliečiai jaustų teigiamą Bendrijos indėlį į jų gyvenimą“, – sakė p. Merkel, ją cituoja BBC.
Ji pridūrė, kad iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, yra per daug dideli ir globalūs, kad atskiros valstybės galėtų su jais susidoroti savarankiškai.
Vokietijos kanclerė pakvietė pažvelgti į istoriją ir „niekada nepamiršti vienybės ir taikos idėjos“, kuri neturi būti priimama kaip savaime suprantama duotybė.
Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, nurodė, kad po britų sprendimo turi būti dedamos visos įmanomos pastangos, kad būtų „užkirstas kelias kitų šalių atsiskyrimui nuo ES“. Politiką cituoja „Reuters“. Lenkijos prezidentas nurodė besiviliąs, kad jo šalis išlaikys glaudžius komercinius santykius su JK ir bendradarbiavimą gynybos srityje.
Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, pagarsėjęs kaktomušomis su Briuseliu, ypač pabėgėlių krizės valdymo klausimais, pažymėjo, kad JK referendumo rezultatas parodo, jog „Briuselis privalo klausytis žmonių balsų ir pateikti jiems atsakymus esminiais klausimais, tokiais kaip imigracija“.
Radikalų balsai
Naujienas plojimais pasitiko Europos radikalai. Ryškiausia euroskeptikų žvaigždė Marine Le Pen, Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ pirmininkė, savo „Twitter“ paskyroje nurodė: „Dabar laikas demokratijai mūsų šalyse. Prancūzai turi turėti teisę rinktis.“
Jimmie Akessonas, euroskeptikų „Švedijos demokratų“ (ŠD) lyderis įsiliejo į euroskeptikų chorą ir nurodė, kad švedams turėtų būti leista pasisakyti referendume dėl narystės ES.
Ponas Akessonas pridūrė, kad jo politinė jėga didins spaudimą vyriausybei ir reikalaus, kad Švedija nedelsiant pradėtų persiderėti dėl susitarimų su ES. „Švedijos premjerui prioritetas turėtų būti Švedijos, o ne ES gerovė“, – sakė p. Akessonas, jį cituoja BBC. Apklausos rodo, kad ŠD palaikymas šiuo metu siekia 23,3%, 2014 m. rinkimuose ŠD surinko 5,7% balsų.
Tuo tarpu Nyderlanduose, kuriuose irgi gajos euroskeptiškos nuotaikos, Geertas Wildersas, „Laisvės partijos“ pasisakančios prieš ES, pakvietė savo šalį sekti britų pėdomis ir rengti referendumą dėl šalies narystės Bendrijoje.
Išplatintame pareiškime jus nurodė: „Atėjo laikas naujai pradžiai, pasitikėjimui savo galia ir suverenumu Nyderlanduose. Oladai nusipelno referendumo dėl „Nexit“. Analogiškus pareiškimus taip pat išplatino Danijos, Italijos ir dalies kitų ES šalių radikalai.
Reaguoja pasaulis
Donaldas Trumpas, respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, penktadienį lankėsi Škotijoje, kurios 62% rinkėjų palaikė narystę ES. Čia jis pareiškė, kad yra labai gerai, jog JK gyventojai „atsiėmė savo šalį“ balsuodami palikti ES.
„JK sprendimas atsiskirti nuo ES daro poveikį viskam. Mes tikime, kad susijusios šalys turi nusiraminti ir įvertinti situaciją“, – sako Hua Chunying, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, rašo „Reuters“.
Ji priduria, kad visos šalys yra suinteresuotos „stabilia ir vieninga Europos Sąjunga“. Pažymėta, kad Pekinas gerbia britų sprendimą ir labai gerai vertina santykius su JK.
VERSLO TRIBŪNA
Tuo tarpu Kremlius tikisi, kad Jungtinės Karalystės vadovybė peržiūrės santykius su Rusija.
„Tikimės, kad, atsižvelgiant į naujas realijas, vis dėlto nugalės supratimas, kad būtina kurti draugiškus santykius su kita puse“, - komentavo Dmitrijus Peskovas, Rusijos prezidento atstovas, jį cituoja „Interfax“.
Anot jo, Rusija turi „nemenką santykių su Didžiąja Britanija bagažą, jis turtingas tradicijomis, turtingas istoriškai, bet šiuo metu – sudėtingas.“
„Ne visada galime teigti, kad būtų Britanijos partneriai yra pasirengę bendrauti ir bendradarbiauti“, - pridūrė p. Peskovas.
Savo ruožtu Petro Porošenka, Ukrainos prezidentas, po „Brexit“ sprendimo referendume sunerimo dėl sankcijų Rusijai išlikimo. Savo paskyroje „Twitter“ jis išreiškė viltį, kad ES paliks galioti sankcijas. „Tikiuosi, kad sankcijos prieš Rusiją kaip šalį-agresorę bus pratęstos“, - rašė p. Porošenka.
Jis taip pat vylėsi, kad, nepaisant referendumo rezultatų, JK išliks vieningos Europos dalimis ir „gins mūsų bendras europines vertybes“.