Savivaldybės raukosi dėl naujos GPM paskirstymo tvarkos

Publikuota: 2015-10-25
Kauno savivaldybė baiminasi, kad, gerokai sumažinus miestui paliekamą GPM dalį, gali sulėtėti dalis įgyvendinamų projektų, tarp jų – tik ką pradėta rekonstruoti Laisvės alėja. 
indrės sesartės nuotr.
Kauno savivaldybė baiminasi, kad, gerokai sumažinus miestui paliekamą GPM dalį, gali sulėtėti dalis įgyvendinamų projektų, tarp jų – tik ką pradėta rekonstruoti Laisvės alėja. indrės sesartės nuotr.

Pagal naują gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldai tvarką kitąmet Vilniui, Kaunui ir Neringai atiteks liesesnė jo dalis. Savivaldybės dėl to pernelyg nesijaudina, bet neatmeta, kad kai kuriuos investicinius projektus teks pristabdyti.

Vykdydama šiemet vasarą paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, Finansų ministerija patikslino savivaldybėms skiriamos GPM dalies tvarką. Tai lėmė, kad keturi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Neringa – turėtų tapti savivaldybėmis donorėmis: dalis jose surenkamo GPM atiteks kitiems miestams ir rajonams. Likusios 56 savivaldybės gaus visą 100% jose surenkamo GPM.

Siūloma, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžete liktų 45,95% sostinėje surenkamo GPM. Šiemet Vilniuje lieka 48% šio mokesčio.

Neringos savivaldybės biudžetui bus palikta tik 59,04% GPM. Iki šiol Neringa nėra buvusi savivaldybė donorė, tačiau pakeitus GPM skirstymo metodiką turėtų tokia tapti.

Kauno miesto savivaldybės biudžetui numatoma skirti 76,85% GPM, o šiemet atiteko net 94% šio mokesčio. Klaipėdos miestui tenkanti GPM dalis nesmarkiai padidėtų – nuo 86 iki 87,32%.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, keturių miestų praradimus turėtų padengti gerokai išaugusios prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Kitąmet jos turėtų siekti 339,602 mln. Eur. Tai beveik 2,3 karto didesnė suma, nei buvo nustatyta šiemet.

infogr.am:: infogram_0_dotacijos-0675950

VŽ pasiteiravo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos vadovų, kaip jie vertina naująją GPM skirstymo tvarką.

Tikisi didesnio GPM surinkimo

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau teigė tikintis, kad sostinei tenkanti GPM dalis bus smarkiai padidinta, nes tik tai padės sparčiau susidoroti su didžiausią šalies miestą slegiančiomis šimtamilijoninėmis skolomis. Dabar, kai buvo susitikęs su finansų ministru ir premjeru, meras tvirtina, kad, nors sostinei kitąmet bus mažinama GPM dalis, bendrosios savivaldybės biudžeto pajamos kitąmet nemažės. Skaičiuojama, kad pagausės net faktinės įplaukos iš GPM.

„GPM pajamų suma, skirta savivaldybei, didės, nes didėja paties GPM surinkimas. O šio mokesčio dalies praradimas savivaldybėms donorėms bus kompensuojamas per specialias tikslines dotacijas. Todėl bendri asignavimai Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui ne mažės, o didės“, – VŽ teigė p. Šimašius.

Jis tikino, kad 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas turėtų gauti maždaug ketvirtadaliu daugiau pajamų iš GPM nei 2015 m.

Apytikriai skaičiuojama, kad savivaldybės prognozuojamos 2016 m. pajamos sudarys 262,354 mln. Eur, tai 21,9% daugiau, nei numatyta gauti 2015-aisiais.

Pavasarį dirbti pradėjęs naujasis Vilniaus meras giriasi, kad pastarąjį pusmetį pavyko priimti nemažai sprendimų dėl išlaidų mažinimo, tai prisidės ir prie geresnio 2016-ųjų biudžeto subalansavimo. Jis tikisi, kad kitąmet padidėsiančios savivaldybės biudžeto pajamos padės sparčiau tvarkytis su skola. Ponas Šimašius VŽ pranešė, kad ji jau mažėja: nuo š. m. balandžio 27 d. iki spalio 1 d. skola sumažėjo nuo 356,9 mln. iki 340,8 mln. Eur, t. y. apie 4,5%.

infogr.am::infogram_0_gpm-9126107724214

Teks daugiau skolintis

Kauno vadovai teigia taip pat neverkšlenantys dėl planuojamos naujos GPM skirstymo tvarkos, tik sako, kad siekiant įgyvendinti naujus ambicingus miesto projektus teks daugiau skolintis, nes tikslinės dotacijos neatsvers praradimų.

„Nesame vargšai, prašantys malonės, – VŽ sakė Povilas Mačiulis, Kauno vicemeras. – Jei nuims dalį gaunamų įplaukų per GPM, tada tegul netrukdo mums veikti kitais įmanomais būdais – daugiau skolinsimės. Todėl turi būti nemažinamas dabartinis skolinimosi limitas.“

Standartinis šalies savivaldybėms taikomas skolinimosi limitas neturi viršyti 40% iš surenkamo GPM, nekilnojamojo turto mokesčio, gaunamų dotacijų. Prieš dvejus metus Vilniaus ir Kauno savivaldybėms skolinimosi limitas buvo padidintas iki 50%.

„Toks didesnis skolinimosi limitas dar turi išlikti. Tai ypač aktualu, jei Kaunui bus dar mažiau palikta surenkamo GPM“, – tikina Gintaras Petrauskas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius.

Kaunas jau kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad nebūtų drastiškai apkarpoma laikinajai sostinei paliekama GPM dalis.

„Donorystė, žinoma, yra svarbi ir aktuali, tačiau jei apie ją kalbame medicinine prasme. Mums nuėmus dalį GPM, tikslinės dotacijos, manau, nepadengs tų praradimų, jei norime toliau plėtoti ambicingus Kauno projektus“, – atkreipia dėmesį Kauno vicemeras.

Kaune ateinančią vasarą numatoma pradėti įgyvendinti 40 mln. Eur kainuosiantį daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio centro „Ąžuolynas“ projektą: bus modernizuotas Dariaus ir Girėno stadionas, Sporto halė, įrengtas naujas lengvosios atletikos maniežas, sporto šlovės alėja, rekonstruotas Dainų slėnis. Šį pavasarį pradėta apie 20 mln. Eur kainuosianti Laisvės alėjos rekonstrukcija, ji truks iki 2020 m.

Anot p. Mačiulio, iš premjero ir Finansų ministerijos neseniai buvo gautas patikinimas, kad kitąmet Kaunui valstybė išlaikys esamą finansavimo srautą: „Planas, kad ruošiamasi tik išlaikyti tą patį lygį, nėra priimtinas. Norint įgyvendinti naujus stambius projektus, esamo srauto nepakanka, progresas būtinas, todėl turėsime daugiau skolintis.“

Nuo metų pradžios Kauno biudžeto skolą pavyko sumažinti nuo 15 mln. iki 7 mln. Eur.

Neringa nepatenkinta

Dovydas Mikelis, Neringos vicemeras, VŽ pareiškė neigiamai vertinantis naują GPM skirstymo tvarką: „Pagal ją nustatant savivaldybės biudžetui skiriamų GPM dalį pagrindiniu kriterijumi tampa gyventojų skaičius, o jis neatspindi miestų kurortų būklės. Iš tikrųjų kurortuose nuolat gyvena kur kas daugiau žmonių. Dėl didelių turistų srautų, pavyzdžiui, vien per vasaros sezoną Neringą aplanko apie pusė milijono turistų, čia kuriama infrastruktūra ir atitinkamo lygio paslaugos orientuotos ne tik į miesto gyventojų, bet ir į daug kartų didesnį turistų skaičių.“

Šio kurorto vadovų nuomone, GPM dalies, skiriamos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti, pagrindinis kriterijus turėtų būti ne gyventojų skaičius, o, pvz., Neringos atveju – savivaldybės teritorijos dydis, aplankančių turistų skaičius ir kiti demografiniai bei socialiniai rodikliai.

Šiemet Neringos savivaldybės prognozuojamos pajamos iš GPM turėtų siekti 2,516 mln. Eur, kitąmet dėl pakeistos skaičiavimo metodikos jos būtų mažesnės – 1,576 mln. Eur.

„Tikimės, kad šis GPM sumažėjimas bus dengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, kad nemažėtų bendrosios 2016 m. savivaldybės pajamos“, – sako p. Mikelis.

Šiuo metu Neringos skola siekia 1,721 mln. Eur. Be to, dar yra 1,293 mln. Eur skola UAB „Meirona“ už nugriautą restoraną Juodkrantėje. Tačiau dar nepriimta sprendimo, kas šią skolą mokės.

Padiskutuotų apie rodiklius

Dar viena savivaldybė donorė – Klaipėda nėra nuskriaudžiama: kitąmet jai bus palikta net kiek daugiau GPM nei šiemet. Pasak Juditos Simonavičiūtės, uostamiesčio vicemerės, tai leidžia tikėtis, kad Klaipėda kitais metais iš GPM gaus apie 1 mln. Eur daugiau pajamų nei šiemet.

„Be to, Klaipėdai 2016 m. bus skiriamos lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti“, – VŽ sakė p. Simonavičiūtė.

Ji sutiko, kad galima būtų diskutuoti apie rodiklius, kurie lemia GPM skirstymą savivaldybėms: „Pavyzdžiui, Neringos savivaldybei nustatytas teritorijos koeficientas yra keliolika kartų didesnis nei Klaipėdai, nors manome, kad Klaipėdos ir kitų savivaldybių atžvilgiu tai nėra teisinga, nes kitose savivaldybėse, kurių teritorijos mažesnės, bet gyventojų skaičius didesnis, lėšos teritorijai, infrastruktūrai prižiūrėti ir kt. reikmėms yra daug didesnės, nei prižiūrėti Neringos savivaldybės teritorijai, kurioje dominuoja smėlynai, pievos ir krūmai.“

„Dėl šių rodiklių svarbos dar reikia diskutuoti. Pavyzdžiui, Klaipėda turi pajūrio teritoriją, į kurią ilsėtis važiuoja ne tik klaipėdiečiai, bet ir visos šalies gyventojai, tačiau tokio rodiklio nėra ir lėšos neskaičiuojamos“, – pridūrė vicemerė.

Ji pranešė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės bendra skola, š. m. liepos 1-osios duomenimis, siekia 33,1 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 12 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 22

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
16:39
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau