Savivaldybės raukosi dėl naujos GPM paskirstymo tvarkos

Publikuota: 2015-10-25
Kauno savivaldybė baiminasi, kad, gerokai sumažinus miestui paliekamą GPM dalį, gali sulėtėti dalis įgyvendinamų projektų, tarp jų – tik ką pradėta rekonstruoti Laisvės alėja. 
indrės sesartės nuotr.
Kauno savivaldybė baiminasi, kad, gerokai sumažinus miestui paliekamą GPM dalį, gali sulėtėti dalis įgyvendinamų projektų, tarp jų – tik ką pradėta rekonstruoti Laisvės alėja. indrės sesartės nuotr.

Pagal naują gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldai tvarką kitąmet Vilniui, Kaunui ir Neringai atiteks liesesnė jo dalis. Savivaldybės dėl to pernelyg nesijaudina, bet neatmeta, kad kai kuriuos investicinius projektus teks pristabdyti.

Vykdydama šiemet vasarą paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, Finansų ministerija patikslino savivaldybėms skiriamos GPM dalies tvarką. Tai lėmė, kad keturi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Neringa – turėtų tapti savivaldybėmis donorėmis: dalis jose surenkamo GPM atiteks kitiems miestams ir rajonams. Likusios 56 savivaldybės gaus visą 100% jose surenkamo GPM.

Siūloma, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžete liktų 45,95% sostinėje surenkamo GPM. Šiemet Vilniuje lieka 48% šio mokesčio.

Neringos savivaldybės biudžetui bus palikta tik 59,04% GPM. Iki šiol Neringa nėra buvusi savivaldybė donorė, tačiau pakeitus GPM skirstymo metodiką turėtų tokia tapti.

Kauno miesto savivaldybės biudžetui numatoma skirti 76,85% GPM, o šiemet atiteko net 94% šio mokesčio. Klaipėdos miestui tenkanti GPM dalis nesmarkiai padidėtų – nuo 86 iki 87,32%.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, keturių miestų praradimus turėtų padengti gerokai išaugusios prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Kitąmet jos turėtų siekti 339,602 mln. Eur. Tai beveik 2,3 karto didesnė suma, nei buvo nustatyta šiemet.

infogr.am:: infogram_0_dotacijos-0675950

VŽ pasiteiravo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos vadovų, kaip jie vertina naująją GPM skirstymo tvarką.

Tikisi didesnio GPM surinkimo

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau teigė tikintis, kad sostinei tenkanti GPM dalis bus smarkiai padidinta, nes tik tai padės sparčiau susidoroti su didžiausią šalies miestą slegiančiomis šimtamilijoninėmis skolomis. Dabar, kai buvo susitikęs su finansų ministru ir premjeru, meras tvirtina, kad, nors sostinei kitąmet bus mažinama GPM dalis, bendrosios savivaldybės biudžeto pajamos kitąmet nemažės. Skaičiuojama, kad pagausės net faktinės įplaukos iš GPM.

„GPM pajamų suma, skirta savivaldybei, didės, nes didėja paties GPM surinkimas. O šio mokesčio dalies praradimas savivaldybėms donorėms bus kompensuojamas per specialias tikslines dotacijas. Todėl bendri asignavimai Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui ne mažės, o didės“, – VŽ teigė p. Šimašius.

Jis tikino, kad 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas turėtų gauti maždaug ketvirtadaliu daugiau pajamų iš GPM nei 2015 m.

Apytikriai skaičiuojama, kad savivaldybės prognozuojamos 2016 m. pajamos sudarys 262,354 mln. Eur, tai 21,9% daugiau, nei numatyta gauti 2015-aisiais.

Pavasarį dirbti pradėjęs naujasis Vilniaus meras giriasi, kad pastarąjį pusmetį pavyko priimti nemažai sprendimų dėl išlaidų mažinimo, tai prisidės ir prie geresnio 2016-ųjų biudžeto subalansavimo. Jis tikisi, kad kitąmet padidėsiančios savivaldybės biudžeto pajamos padės sparčiau tvarkytis su skola. Ponas Šimašius VŽ pranešė, kad ji jau mažėja: nuo š. m. balandžio 27 d. iki spalio 1 d. skola sumažėjo nuo 356,9 mln. iki 340,8 mln. Eur, t. y. apie 4,5%.

infogr.am::infogram_0_gpm-9126107724214

Teks daugiau skolintis

Kauno vadovai teigia taip pat neverkšlenantys dėl planuojamos naujos GPM skirstymo tvarkos, tik sako, kad siekiant įgyvendinti naujus ambicingus miesto projektus teks daugiau skolintis, nes tikslinės dotacijos neatsvers praradimų.

„Nesame vargšai, prašantys malonės, – VŽ sakė Povilas Mačiulis, Kauno vicemeras. – Jei nuims dalį gaunamų įplaukų per GPM, tada tegul netrukdo mums veikti kitais įmanomais būdais – daugiau skolinsimės. Todėl turi būti nemažinamas dabartinis skolinimosi limitas.“

Standartinis šalies savivaldybėms taikomas skolinimosi limitas neturi viršyti 40% iš surenkamo GPM, nekilnojamojo turto mokesčio, gaunamų dotacijų. Prieš dvejus metus Vilniaus ir Kauno savivaldybėms skolinimosi limitas buvo padidintas iki 50%.

„Toks didesnis skolinimosi limitas dar turi išlikti. Tai ypač aktualu, jei Kaunui bus dar mažiau palikta surenkamo GPM“, – tikina Gintaras Petrauskas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius.

Kaunas jau kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad nebūtų drastiškai apkarpoma laikinajai sostinei paliekama GPM dalis.

„Donorystė, žinoma, yra svarbi ir aktuali, tačiau jei apie ją kalbame medicinine prasme. Mums nuėmus dalį GPM, tikslinės dotacijos, manau, nepadengs tų praradimų, jei norime toliau plėtoti ambicingus Kauno projektus“, – atkreipia dėmesį Kauno vicemeras.

Kaune ateinančią vasarą numatoma pradėti įgyvendinti 40 mln. Eur kainuosiantį daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio centro „Ąžuolynas“ projektą: bus modernizuotas Dariaus ir Girėno stadionas, Sporto halė, įrengtas naujas lengvosios atletikos maniežas, sporto šlovės alėja, rekonstruotas Dainų slėnis. Šį pavasarį pradėta apie 20 mln. Eur kainuosianti Laisvės alėjos rekonstrukcija, ji truks iki 2020 m.

Anot p. Mačiulio, iš premjero ir Finansų ministerijos neseniai buvo gautas patikinimas, kad kitąmet Kaunui valstybė išlaikys esamą finansavimo srautą: „Planas, kad ruošiamasi tik išlaikyti tą patį lygį, nėra priimtinas. Norint įgyvendinti naujus stambius projektus, esamo srauto nepakanka, progresas būtinas, todėl turėsime daugiau skolintis.“

Nuo metų pradžios Kauno biudžeto skolą pavyko sumažinti nuo 15 mln. iki 7 mln. Eur.

Neringa nepatenkinta

Dovydas Mikelis, Neringos vicemeras, VŽ pareiškė neigiamai vertinantis naują GPM skirstymo tvarką: „Pagal ją nustatant savivaldybės biudžetui skiriamų GPM dalį pagrindiniu kriterijumi tampa gyventojų skaičius, o jis neatspindi miestų kurortų būklės. Iš tikrųjų kurortuose nuolat gyvena kur kas daugiau žmonių. Dėl didelių turistų srautų, pavyzdžiui, vien per vasaros sezoną Neringą aplanko apie pusė milijono turistų, čia kuriama infrastruktūra ir atitinkamo lygio paslaugos orientuotos ne tik į miesto gyventojų, bet ir į daug kartų didesnį turistų skaičių.“

Šio kurorto vadovų nuomone, GPM dalies, skiriamos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti, pagrindinis kriterijus turėtų būti ne gyventojų skaičius, o, pvz., Neringos atveju – savivaldybės teritorijos dydis, aplankančių turistų skaičius ir kiti demografiniai bei socialiniai rodikliai.

Šiemet Neringos savivaldybės prognozuojamos pajamos iš GPM turėtų siekti 2,516 mln. Eur, kitąmet dėl pakeistos skaičiavimo metodikos jos būtų mažesnės – 1,576 mln. Eur.

„Tikimės, kad šis GPM sumažėjimas bus dengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, kad nemažėtų bendrosios 2016 m. savivaldybės pajamos“, – sako p. Mikelis.

Šiuo metu Neringos skola siekia 1,721 mln. Eur. Be to, dar yra 1,293 mln. Eur skola UAB „Meirona“ už nugriautą restoraną Juodkrantėje. Tačiau dar nepriimta sprendimo, kas šią skolą mokės.

Padiskutuotų apie rodiklius

Dar viena savivaldybė donorė – Klaipėda nėra nuskriaudžiama: kitąmet jai bus palikta net kiek daugiau GPM nei šiemet. Pasak Juditos Simonavičiūtės, uostamiesčio vicemerės, tai leidžia tikėtis, kad Klaipėda kitais metais iš GPM gaus apie 1 mln. Eur daugiau pajamų nei šiemet.

„Be to, Klaipėdai 2016 m. bus skiriamos lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti“, – VŽ sakė p. Simonavičiūtė.

Ji sutiko, kad galima būtų diskutuoti apie rodiklius, kurie lemia GPM skirstymą savivaldybėms: „Pavyzdžiui, Neringos savivaldybei nustatytas teritorijos koeficientas yra keliolika kartų didesnis nei Klaipėdai, nors manome, kad Klaipėdos ir kitų savivaldybių atžvilgiu tai nėra teisinga, nes kitose savivaldybėse, kurių teritorijos mažesnės, bet gyventojų skaičius didesnis, lėšos teritorijai, infrastruktūrai prižiūrėti ir kt. reikmėms yra daug didesnės, nei prižiūrėti Neringos savivaldybės teritorijai, kurioje dominuoja smėlynai, pievos ir krūmai.“

„Dėl šių rodiklių svarbos dar reikia diskutuoti. Pavyzdžiui, Klaipėda turi pajūrio teritoriją, į kurią ilsėtis važiuoja ne tik klaipėdiečiai, bet ir visos šalies gyventojai, tačiau tokio rodiklio nėra ir lėšos neskaičiuojamos“, – pridūrė vicemerė.

Ji pranešė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės bendra skola, š. m. liepos 1-osios duomenimis, siekia 33,1 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 12 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius aukoja mišias Kaune

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvauja sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
10:42
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 13

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 12

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau