Viešųjų pirkimų sistemoje numatoma revoliucija

Publikuota: 2015-12-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Milijardinių apimčių viešieji pirkimai kitąmet turėtų sulaukti esminių pokyčių. Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomą visiškai naują šią sritį reglamentuojantį įstatymą.

Kaip VŽ jau rašė, vienas pagrindinių numatomų pokyčių – palaipsniui, per kelerius ateinančius metus kainos ir kokybės santykis taps svarbiausiu kriterijumi vykdant viešuosius pirkimus.

Antradienį Seimo posėdyje Evaldas Gustas, ūkio ministras, pristatė prieš porą savaičių Vyriausybės posėdyje patvirtintą naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Jis numato kelias dešimtis naujų reikalavimų ir taisyklių vykdant apie 4 mlrd. Eur biudžetui kasmet kainuojančius viešuosius pirkimus.

Ponas Gustas tvirtino, kad daugiau kaip šimto straipsnių naujas Viešųjų pirkimų įstatymo bei dar kelių dešimčių lydinčiųjų projektų nuostatos buvo ne vieną mėnesį derintos specialioje tarpžinybinėje darbo grupėje. Ministras paragino Seimo narius dabar pradėti šio įstatymų paketo svarstymą, o kitų metų pavasario sesijoje jį priimti, kad jau kitąmet naujas Viešųjų pirkimų įstatymas pradėtų galioti.

Beje, Vyriausybė atkreipė Seimo dėmesį, kad siūloma priimti du atskirus įstatymų projektus – ne tik naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą, bet ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Ponas Gustas paaiškino, kad darbo grupėje buvo sutarta, jog reikalinga priimti „du atskirus įstatymus, atitinkamai reguliuojančius klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimus, nes jeigu ir ateityje liktų tik vienas įstatymas dėl visų viešųjų pirkimų, jis taptų labai sudėtingai suprantamas ir klaidus“.

Viena pagrindinių Viešųjų pirkimų įstatyme siūlomų naujovių – įpareigojimas institucijoms palaipsniui didinti kainos ir kokybės santykio kriterijaus taikymą, vertinant pirkimuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymus. Projekte nustatyta, kad iki 2020 m. pirkimai, atliekami tik pagal kainos kriterijų, negalės kasmet sudaryti daugiau kaip 60% bendros pirkimų vertės, bet nuo 2020-ųjų jų jau nebegalės būti daugiau 30% nuo bendros pirkimų vertės.

Ūkio ministras, atsakydamas į Seimo narių klausimus, paaiškino, kad jeigu ši Europos Sąjungos reikalaujama nuostata bus priimta, nuo 2020 m. ne mažiau kaip 70% visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų turės būti vykdoma įvertinus pirmiausia ekonominį kriterijų – kainos ir kokybės santykį.

Iki šiol Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose vis dar vyrauja tik mažiausios kainos principas.

Naujuoju įstatymu perkančiosios įstaigos taip pat bus įpareigotos eliminuoti iš viešųjų pirkimų konkursų tas įmones, kurios nesilaikys socialinės atsakomybės principo, pvz., nustatys akivaizdžiai per mažą konkursui siūlomą prekės ar paslaugos kainą, bet savo darbuotojams dėl to bus nustačiusi mažesnį nei atitinkamame rinkos segmente nusistovėjusio atlyginimo vidurkį.

Įstatymu taip pat numatytas lengvatinis reglamentavimas socialinės, švietimo, sveikatos sistemos srities pirkimams, visų viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę, žyminio mokesčio diferencijavimas pagal viešųjų pirkimų pobūdį, kartu padidinant jo tarifus, tokiu būdu siekiant nepagrįstų skundų, kurie labai pailgina visą viešųjų pirkimų procesą. Be to, įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimų procedūra, padėsianti perkančiosioms organizacijoms strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus naujų produktų kūrimui ir vėlesniam jų įsigijimui.

Dabar Vyriausybės siūlomus įstatymų projektus dėl naujo viešųjų pirkimų reglamentavimo narstys Seimo komitetai. Į Seimo plenarinių posėdžių salę jie grįš kitų metų pavasarį.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešųjų pirkimų reformą pavadino antra pagal svarbą po Seime jau svarstomo naujo Darbo kodekso projekto.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo įspėjimai Th. May griežtėja Premium

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, prašo daugiau laiko deryboms su Briuseliu dėl galimų...

Pramonė
2019.02.14
Tyrimas: „Brexit“ be susitarimo Vokietijai kainuotų 100.000 darbo vietų 8

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be susitarimo, vadinamasis „kietas Brexit“ (angl. hard...

Verslo aplinka
2019.02.11
Burbulai Kinijoje: ekonominių problemų naujojoje supergalybėje išvengti nepavyks Premium 11

Kas atsitinka, kai nekilnojamojo turto vystytojas, norėdamas atsikratyti vis besikaupiančio inventoriaus,...

Verslo klasė
2019.02.09
Siūlys uždrausti politikams būti viešųjų pirkimų komisijose 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiks Seimui įstatymų pataisas, kurios numatys draudimą valstybės politikams...

Verslo aplinka
2019.01.31
Prognozės šiemet kabo „ant siūlo“ 5

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. viršijo prognozes ir buvo kiek spartesnis – šalies bendrasis vidaus...

Verslo aplinka
2019.01.31
Lietuvos BVP 2018 m. paaugo 3,6% 22

Praėjusiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,6%, pranešė Statistikos...

Verslo aplinka
2019.01.30
Vyriausybė nepritarė PVM lengvatai maistui 4

Ministrų kabinetas nesutiko su Seime gimusia iniciatyva nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2019.01.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau