Paaiškino, kodėl Lietuva „Doing Business“ tyrime yra bent 10 laiptelių aukščiau

Publikuota: 2015-10-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekspertų vertinimais Lietuvai šiemet priskirta 20 vieta Pasaulio banko tyrime „Doing Business“ (DB) būtų bent dešimčia laiptelių žemesnė, jei tyrimas apimtų darbo santykių reguliavimą. Ekonomistai nurodo, ką reikia atlikti, kad patektume bent į verslui draugiškiausių pasaulio šalių dešimtuką.

„Jei darbo santykiai būtų įtraukiami į šį indeksą, Lietuva greičiausiai nukristų bent per 10 vietų žemiau. Tai yra viena opiausių Lietuvos investicinės aplinkos problemų ir ją reikia nedelsiant spręsti“, – teigia Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas.

Ponas Žukauskas nurodo, kad įtraukti darbo santykius ateityje yra svarstoma. Lietuvoje situacija apgailėtina - kol darbo santykiai nebus liberalizuoti, išliks nelankstus iš sovietmečio paveldėtas Darbo kodeksas, tol pakilti į verslui palankiausių šalių elitą šansų Lietuva neturės.

Pakilome į dvidešimtuką

Antradienį paviešintame „Doing Business 2016“ tyrime nurodoma, kad po dviejų metų pertraukos Lietuva sugrįžo į 20-ies verslui draugiškiausių pasaulio valstybių grupę. Pernai fiksuota 24 vieta (patikslintais DB tyrimo autorių duomenimis 21 vieta.)

Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva užėmė 8 vietą, aplenkusi kaimynes Latviją ir Lenkiją. Vis dėlto, 2014 m. rezultato pasiekti kol kas dar nepavyko - tada bendrame reitinge Lietuva buvo 17 vietoje.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad šis reitingas leidžia pasilyginti su kitomis šalimis ir pasigirti, ypač jei sunku surasti kitų priežasčių džiaugsmui. Jo pagalba galima pristatyti Lietuvą kaip patrauklią šalį tiesioginėms užsienio investicijoms, bet tikrai nereikėtų tikėtis, kad jis gali tapti lemiamu veiksniu.

„Malonu, kad Lietuvoje mažėja biurokratinių barjerų – pradėti verslą galima elektroniniu būdu, beveik nieko nekainuoja ir užtrunka mažai laiko. Tai yra svarbus komponentas skatinant gyventojų verslumą ir padedant pradėti verslą, bet mažiau reikšmingas didelėms tarptautinėms įmonėms“, – sako p. Mačiulis. Tokie veiksniai, kaip mokestinė našta ir korupcijos lygis yra daug svarbesni pasirenkant kurioje šalyje plėsti veiklą.

Ką reikia keisti

Deja, pagal mokesčių mokėjimo kriterijų Lietuva toliau juda žemyn ir vos patenka į patraukliausių valstybių penkiasdešimtuką. Akis bado kai kurie šio kriterijaus komponentai – Lietuvoje darbo mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos sudaro 35,2% įmonių pelno.

Palyginimui, Europos bendradarbiaivmo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis – 24,1%, o Europos ir Centrinės Azijos vidurkis – 20,4%. Lenkijoje šis rodiklis siekia 24,8 procento, Olandijoje 20,2 procento, Norvegijoje – 15,9 procento. „Kitaip sakant tai dar viena ataskaita, kuri iliustruoja kokia didelė yra darbo santykių mokestinė našta. Kiek dar konkurencingumo reitingų, ataskaitų ir tarptautinių organizacijų išvadų reikia sulaukti, kad Lietuvoje būtų imtasi mokesčių reformos?“, – klausia ekonomistas.

infogr.am::infogram_0_darbo_mokesciai_nuo_pelno

Beje, DB tyrime taip pat pateikiama statistika ir apie darbo santykių reguliavimą – nors tiesioginės įtakos šalies reitingui nėra, bet koks potencialus investuotojas gali palyginti – ir tikrai palygina – kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste. O atrodo gana prastai.

„Dabar blogiausia ką galima padaryti, tai pasidžiaugti, kad esame dvidešimtuke ir nieko nebedaryti“, – konstatuoja p. Mačiulis.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, vienas iš šios Vyriausybės prioritetų – verslo aplinkos gerinimas. Pasaulio banko kasmet pagal apibrėžtą metodiką atliekamas tyrimas „Doing Business“ – tai verslo aplinkos vertinimas. Todėl šis rodiklis yra svarbus indikatorius, parodantis Lietuvos progresą verslo aplinkos gerinimo srityje.

„Kad būtų pasiekti dar didesni pokyčiai „Doing Business“ reitinge, 2016 m. yra numatyta pakeisti atitinkamus Aplinkos, Energetikos, Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio, Teisingumo, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų valdymo sričių teisės aktus, inicijuoti naujas reformas, gerinančias verslo aplinką ir turėsiančias teigiamos įtakos Lietuvos pozicijai“, – komentuoja p. Gustas.

Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, teigia, kad gerėjančios sąlygos Lietuvoje steigti bei vystyti verslą yra itin teigiamas signalas potencialiems investuotojams. Jis akcentuoja, kad didžiausią pažangą vertinamu laikotarpiu Lietuva padarė prisijungimo prie elektros tinklų srityje. DB tyrime skelbiama, kad terminai prisijungti prie elektros tinklų Lietuvoje vidutiniškai sutrumpėjo nuo 137 iki 95 valandų.

„Pasaulio banko paskelbtas vertinimas – tai mūsų indėlis gerinant sąlygas verslui ir taip didinant šalies patrauklumą investuotojams. Šiemet sumažinome elektros įvedimo procedūrų skaičių ir būsimiems klientams vienu metu išduodame visus dokumentus, reikalingus įsivesti elektrą. Be to, per metus prijungimo darbų procesą sutrumpinome visa savaite. Ir toliau ieškosime efektyviausių priemonių tam, kad elektros įsivedimo kelias būtų kuo paprastesnis ir greitesnis“, – sakė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Pasak p. Katino, kartu su teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūromis ir statybos leidimų išdavimu, tai leis užsienio įmonėms efektyviai perkelti savo veiklą į Lietuvą, įsirengiant gamybai reikiamą infrastruktūrą.

„Vis dėlto, vietos tobulėti prisijungimo prie elektros tinklų procese dar yra. Pavyzdžiui, reikėtų numatyti trumpesnius pirkimų apskundimo terminus, maksimalius vartotojo prijungimo terminus bei mažinti verslo vartotojui tenkančią prisijungimo kaštų dalį“ – teigia p. Katinas.

Reikia ir „Sodros“ įmokų lubų

Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis analitikas, nurodo, kad banko ekonomistai DB tyrimo rezultatus vertina neutraliai, nes gerai tai, kad Lietuva „nesurinko minusų“ per praėjusius metus, tačiau „gauti pliusai“ už pokyčius nebuvo dideli, nes tie pokyčiai buvo gana minimalus. Išties, trūksta didesnio proveržio procesų, svarbių įmonių kūrimuisi ir veikimui, efektyvinime, nes kaip ir daugumą sprendimų šios kadencijos Vyriausybė bei Ministerijos daro labai atsargiai, tačiau esminių pokyčių taip ir nesukuriama. „O pokyčių labai reikia, jeigu Lietuva nori veržliau pajudėti, nes kitos šalys taip pat nesnaudžia ir jeigu jos aktyviau nei mes darys pertvarkas, mes ne tik kad neliksime vietoje, bet dar ir krisim žemyn“, – sakė p. Povilauskas.

SEB ekonomistas nurodo, kad Lietuva šiandien išties užima labai prastą poziciją vertinant darbo jėgos apmokestinimą, tad bent jau „Sodros“ įmokų lubų įvedimas duotų stiprų postūmį kilimui aukštyn.

Taip pat Lietuva, jo vertinimu, labai prastai pagal kreditorių lėšų atgavimo dydį nesėkmingai susiklosčius verslui ir įmonei nukeliavus iki restruktūrizacijos, ar bankroto procesų, kuriuos reikia tobulinti Lietuvoje, „nes taškų mūsų šalis už šiuos procesus gauna labai mažai“.

Pagal smulkių akcininkų teisių apsauga užimama tik 47 vieta sąraše pagal šią sritį jo nuomone yra gėdinga, atsižvelgiant į Lietuvos norus stiprinti kapitalo rinkas, tad daugumą šios srities kriterijų privaloma ir galima ne pernelyg sunkiai įgyvendinti ir už tai nusipelnyti geresnės vietos.

„Netgi Bulgarija, kurią mes dažniausiai lenkiame, pagal šią sritį mus labai stipriai pralenkia. Pavyzdžiui, ten yra labai sugriežtinta susijusių asmenų sandorių ir pačios įmonės verslo sandorių su akcininkais priežiūra ir atskleidimas, o Lietuvoje iki normalaus suvokimo apie tinkamą informacijos atskleidimą tarp susijusių asmenų dar gana toli. Be to, Lietuvoje tarp biržoje listinguojamų bendrovių yra nemažai praktinių pavyzdžių, kai smulkieji akcininkai neturi jokios įtakos nei abejotiniems vidiniams įmonės sandoriams nei gali apskritai gauti vietos valdybose“, – komentuoja p. Povilauskas.

„Žemai kabantys vaisiai“

Kęstutis Lisauskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris, nurodo, kad vis dar lieka „žemai kabančių vaisių“, kuriuos reikia pasistengti nuskinti kuo greičiau. Per metus labiausiai pagerintą prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį dar galime gerinti, ir tai, jo nuomone, darysime, nes infrastuktūra sparčiai tobulinama, vis mažėja vietų kur tinklai pasenę ir prisijungimo sąlygos sudėtingos, o procesas reikalauja daug laiko.

„Taip pat reikėtų spartinti bankroto ir nemokumo procedūras, nes pagal šiuos rodiklius vis dar atrodome prastai. Yra ką nuveikti ir mokesčių srityje. Pavyzdžiui, vien tik sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmoką į vieną (darbuotojo) įmoką, galima, išlaikant tą patį atlyginimą „į rankas“ ir tuos pačius kaštus darbdaviui, „nušauti“ net kelis zuikius. Pirma, ženkliai sumažėtų įmonių mokamų mokesčių bendrasis tarifas, pralenktume Estiją ir Latviją. Antra, suduotume smūgį šešėliui, nes nebeliktų ką dalintis mokant algą vokelyje. Trečia, politikai galėtų pasidžiaugti, kad padidėjo vidutinis darbo užmokestis. Manau, iš ketvirtos vietos nuo galo ES, šoktelėtume bent keliomis vietomis aukštyn“, –teigia p. Lisauskas.

Pasak jo, reformas turime toliau vykdyti todėl, kad Europa išlieka tas regionas, kuris pagal Pasaulio banko duomenis daro daugiausiai reformų.

„Mes konkuruojame su kitomis Europos regiono valstybėmis. Kaip sakė raudonoji karalienė pasakoje apie Alisą stebuklų šalyje: „Privalai bėgti iš visų jėgų vien tam, kad liktum kur esi; o jei nori pasistūmėti į priekį, turi bėgti dvigubai greičiau.“ Nebėgsim – smuksim žemyn. O nesinorėtų", – sako mokesčių ekspertas.

LLRI ekspertai pastebi, kad valdžia sugebėjo pagerinti kai kuriuos rodiklius, pavyzdžiui, valdžia vykdo pažadą mažinti perdėtus biurokratinius reikalavimus, daug procedūrų perkeltos į skaitmeninę erdvę.

Nors bendras reitingas džiugina, ekspertas ragina neužmigti ant laurų ir atkreipti dėmesį į sritis, kur dar reikia gerokai pasistiebti. Viena skaudžiausių – mokesčių sistema. 2016 m. „Doing Business“ indekso mokesčių dalyje Lietuva užima 49 vietą ir per metus nukrito 5 pozicijomis. Mūsų artimiausi kaimynai vertinami kur kas geriau – Latvija užima 27 vietą, Estija – 30. Nors Lietuvoje 4 valandomis sutrumpėjo laikas, reikalingas užpildyti ir pateikti mokesčių deklaracijas, kitos šalys gerokai aktyviau pertvarkė mokesčių sistemas.

„Doing Business 2016“ ataskaitoje Lietuva lenkia tokias ES valstybes kaip Austrija (21 vieta), Prancūzija (27 vieta), Olandija (28 vieta), Belgija (43 vieta). Kaip ir pernai, „Doing Business 2016“ reitinge draugiškiausia verslui šalis, užimanti pirmąją vietą, išliko Singapūras, antroje vietoje – Naujoji Zelandija, trečioje – Danija.

Šiais metais, kaip ir praeitais, Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuota Lietuvos pozicija praėjusiais metais skelbtoje ataskaitoje. Remiantis atnaujintais rodikliais, Lietuvos pozicija 2014 m. ataskaitoje būtų buvus 21 vietoje.

infogr.am::infogram_0_doing_business_2016

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Pasaulinė prekyba 2018-2019 m. augs lėčiau nei prognozuota

Pasaulinės prekybos augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei prognozuota, teigia Pasaulio prekybos...

Verslo aplinka
2018.09.27
Seimas atveria kelią stabdyti kogeneracinių jėgainių projektus, gresia prezidentės veto

Seimo valdančioji dauguma gebėjo iš trečio karto balsavimu užtikrinti, kad būtų priimtos įstatymo pataisos,...

Verslo aplinka
2018.09.27
Valstybės valdomo administracinio NT laukia pertvarka 1

Dauguma valstybinių įstaigų administracinės paskirties patalpas valdys ne panaudos tvarka, bet pradės už ją...

Statyba ir NT
2018.09.26
Vėl atidėtos pataisos dėl galimo kogeneracinių projektų stabdymo 1

Seimo valdančioji dauguma nusprendė atidėti priėmimą įstatymo pataisų, draudžiančių statyti naujas atliekų...

Energetika
2018.09.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau