Iranas jau kursto Lietuvos verslui vaizduotę
„Iranas netrukus atsivers užsieniečiams. Lietuvos verslas turi jau šiandien ieškoti kanalų, kaip ten įsitvirtinti. Reikia paskubėti, nes visuotinis ėjimas į Irano rinką jau prasidėjo“, – ragina Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius.
Anot jo, pasaulio eksportuotojai šiuo metu mažiau vilčių sieja su augimo potencialą prarandančia Kinija ir kitomis Azijos šalimis, todėl Irano rinką, kuri dėl ilgamečių sankcijų neprisotinta prekių ir paslaugų, jie laiko viena rimčiausių alternatyvų.
Be to, artimiausiais metais tikimasi itin sparčios Irano ūkio plėtros, nes naikinant sankcijas čia prasidės ekonomikos augimo ciklas, o kol rinka dar neužpildyta, prekes ir paslaugas Irane dar kurį laiką bus galima parduoti su didesne marža nei kitose šalyse. Paskubėti reikia ir dėl to, kad vietos verslininkams itin svarbūs asmeniniai santykiai, – jie nepirks prekės, jei gerai nepažinos žmogus, kuris ją parduoda. O, norint užmegzti santykius, reikia laiko.
Plačiau apie Irano ekonomiką skaitykite čia.
Verslas nesnaudžia
„Ką tik grįžome iš Teherano, kur pasirašėme strateginės partnerystės sutartį su Irano e. komercijos bendrove „Netbarg.com“. Sutarėme dėl bendradarbiavimo modelio – mes ateiname su technologiniais restoranų maisto pristatymo sprendimais, kuriuos esame sukūrę ir įdiegę Lietuvoje ir Latvijoje, o jie – su klientais, vietos tradicijų išmanymu, rinkodara. Per artimiausią pusmetį Teherane įkursime bendrą įmonę“, – planais dalijasi Aleksejus Kovaliovas, maisto pristatymo į namus UAB „Foodout.lt“ direktorius.
Anot jo, pasiekti susitarimą su „Netbarg.com“, turintį vieną didžiausių Irano e. komercijos portalų – vietinį tarptautinės sistemos „GroupOn“ analogą, pavyko per porą mėnesių. Pasigilinęs į Teherano e. komercijos rinkos dalyvius, „Foodout.lt“ nustatė potencialius partnerius – tokius, kurie nebūtų konkurentai, o jų veiklą Lietuvos įmonė galėtų papildyti naujais sprendimais. Pasiūlymas bendradarbiauti buvo priimtas, rasti bendrą kalbą padėjo ir tai, kad partnerių įmonei vadovauja mokslus Vakaruose baigę ir vakarietiškos verslo patirties turintys iraniečiai.
„Jau anksčiau buvome numatę strateginę kryptį, kad, pasirengę technologiškai ir išmokę dirbti Baltijos šalyse, judėsime į rinkas, kurios yra augančios, netipinės, rizikingos, bet mažai prisodrintos. Kai pradėjome žvalgytis konkrečiau, įdomiausia kandidatūra pasirodė Teheranas – didžiulis miestas su nemaža perkamąja galia, augančia ekonomika, stipria restoranų kultūra. Daug ką pasako vien tai, kad Teherane veikia apie 10.000 restoranų“, – priešistorę pasakoja p. Kovaliovas.
Pirmoji partija
Anot Egidijaus Mackevičiaus, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus, Iranas domina visas didžiąsias Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, kurios tikisi, kad atsiverianti nauja rinka bent iš dalies kompensuos dėl Rusijos embargo patirtus praradimus.
„Prieš kelias savaites buvo atvažiavusi Irano delegacija, tikrino įmones, žadėjo, kad netrukus Lietuva bus patvirtinta Irano importuotojų sąrašuose. Įmonės į rinką žada bandyti išeiti su šaldyta mėsa, o vėliau bus galima eiti su mėsos gaminiais, kurie turi daugiau pridėtinės vertės“, – sako jis.
Į Iraną netrukus turėtų iškeliauti pirma „Biovelos“ produkcijos partija.
„Jau kuris laikas ieškojome vietos partnerių, kelis pavyko rasti, dabar kalbamės apie realų bandomosios partijos pateikimą. Manau, kad ji link Irano pajudės dar šiemet“, – viliasi Audrius Kantauskas, mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela group“ generalinis direktorius.
Anot jo, pradėti eksportuoti į Iraną ar į kitų musulmoniškų šalių rinkas nėra paprasta – su klientais tenka suderinti aibę dokumentų dėl produkcijos kilmės, sertifikatus, kad ji atitinka ritualinio skerdimo reikalavimus, o dėl to atsiranda papildomų sąlygų gamybos procesams. Būtina pasirinkti ir optimalų logistikos kelią.
„Irano rinka gana stipri, kainos ten aukštesnės nei kitur, bet pats procesas sudėtingas – sertifikatai, didelis atstumas, konteineriai, ilga logistika, o nuo šių sąnaudų priklauso ir marža. Irane matome nemažą potencialą, tai būtų mums dar viena eksporto galimybė. O kiek produkcijos pavyks ten parduoti, kiek uždirbti, parodys laikas“, – kalba p. Kantauskas.
Įvertins galimybes
Irano link žvalgosi ir Lietuvos IT paslaugų bendrovės. Rugsėjo pabaigoje į Teheraną žada vykti INFOBALT informacinių ir ryšių technologijos klasterio narės „Baltic Amber Solutions“, „Informacinė raida“, „Data house“, B.G.M.
„Pats laikas važiuoti dabar, nes paskui gali būti vėlu. Ten jau ir dabar pilna galimybių ieškančių užsieniečių“, – sako Edmundas Žvirblis, asociacijos INFOBALT vyriausiasis projektų vadovas.
Anot Dariaus Latvio, bankų sprendimų „Baltic Amber Solutions“ pardavimo ir verslo plėtros vadovo, Teherane įmonės planuoja susitikti su vietos verslininkais, dalyvauti parodoje „Iran Telecom 2015“.
„Kad Irano potencialas didelis, abejonių nėra – tai gana turtinga, naftos ir dujų turinti tauta, kuri ilgą laiką buvo izoliuota, todėl jai reikia įvairių technologinių produktų. Nuomonės apie iraniečius prieštaringos – vieni sako, kad tai šalis, kur nuostabu daryti verslą, kiti tvirtina, jog su jais labai sunku, kad jei iraniečiams parduosi programinę įrangą, jie ją nulauš, pasidarys kopiją. Norime vietoje pažiūrėti, kiek tokie vertinimai tiesa, įvertinti savo galimybes“, – aiškina p. Latvys.
Anot p. Žvirblio, iš ankstesnių pokalbių su Irano atstovais IT specialistai suprato, kad iraniečius labiausiai domina gatavi IT produktai ir paslaugos, kurių jie neturi. Todėl galima tikėtis, kad lietuviai galėtų jiems pasiūlyti parengtų bankų sistemų sprendimų, produktų, skirtų draudimo bendrovėms, sveikatos apsaugai ir pan.
Sunki rinka
Darbo Irane patirties jau turi elektros skaitiklių gamintoja „Elgama-elektronika“, kuri čia koją įkėlė dar 2013 m. Šios šalies partneriams įmonė yra pardavusi skaitikliams surinkti reikalingų įrenginių, tiekia detales, o eksportuotą produkciją vertina daugiau kaip 100.000 Eur.
„Eksportuoti gatavos produkcijos į Iraną neapsimoka – importo mokesčiai mūsų srityje siekia iki 55%, brangūs sertifikatai“, – aiškina Saulius Džiugelis, UAB „Elgamos grupė“ valdybos pirmininkas.
Šis regionas „Elgamos grupei“ ne naujiena – Pakistane ji yra laimėjusi Pasaulio banko finansuojamą konkursą. Anot p. Džiugelio, viena didžiausių kliūčių čia yra kalbos. Skaitiklių gamintojams susitarti ir pasirašyti sutartis su iraniečiais padėjo Vokietijoje įsikūrusi iraniečių bendruomenė.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Galimybių langas. Taip šiandieninę situaciją Lietuvos miškų sektoriuje apibūdina tiek vietos ekspertai, tiek tarptautinės grupės, besidominčios investavimu į Lietuvos miškus. Miško investicijų biuro „Forest Math“ atstovai pastebi paradoksą: už kelių tūkstančių kilometrų veikiantys verslai mūsų šalies žaliuoju turtu domisi aktyviau nei meilę Lietuvos miškams deklaruojantys vietos investuotojai. Pastarieji, nepaisant gausybės objektyvių lietuviško miško pranašumų, šią investicinio turto klasę dar tik jaukinasi.
Daugiau nei 25 metų patirtį turintis baudžiamosios teisės ekspertas dr. Linas Belevičius prisijungia prie advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerių.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
„Pelninga, bet labai sunki rinka – yra šalių, kur dirbti kur kas palankiau“, – Irano galimybes įvertina verslininkas.
Jo vertinimu, ateityje inžinerijos pramonei Iranas gali tapti rimta eksporto rinka, tačiau sėkmės galima tikėtis, jei įmonės sugebės labai tiksliai susiskaičiuoti sąnaudas ir siūlys aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kita vertus, žengimas į šią rinką jau šiandien gali būti šiek tiek pavėluotas, todėl ne toks lengvas.
„Mes šiek tiek delsėme, ir rinką suskubo užimti kinai ir rusai. Tai, ką galėjome Irane nuveikti 2013 m., dabar padaryti kur kas sunkiau“, – konstatuoja p. Džiugelis.
infogr.am::infogram_0_expo_i_irana-9745
Aukštesnis segmentas
Pagal eksporto apimtį Iranas užima 45 vietą tarp šalių, į kurias eksportuojama lietuviška produkcija, beveik visą eksportą sudaro javai. Statistikos departamento duomenimis, jų pernai buvo eksportuota už 237,6 mln. Eur, o 2015 m. pirmąjį pusmetį – už 7,9 mln. Eur. Šiemet iš lietuvių dalį šios rinkos paveržia Rusijoje ir Ukrainoje gerai užderėjusių grūdų eksportuotojai.
„Javai yra gana žemos pridėtinės vertės produktai. Taigi, dabar vyrauja žaliavinis eksportas, kurio apimtis priklauso grynai nuo kainos. Jei norime prasimušti į Iraną, eksportas turi būti daug įvairesnis, be to, reikėtų orientuotis į aukštesnės kokybės prekių segmentą“, – vertina p. Izgorodinas.
Analizuodama Irano rinką, LPK išskyrė 11 gaminių grupių, kurios čia galėtų būti paklausios. Anot p. Izgorodino, tai įvairūs įrenginiai, nes Iranas, atnaujinęs ekonominį bendradarbiavimą, turėtų plėsti gamybą ir pirkti nemažai įrangos, tam gali prireikti ir optikos, precizikos, matavimo prietaisų. Taip pat tikėtina nemaža plastikų, fermentų, krakmolo, klijų paklausa. Gali būti paklausūs ir aukštesnės kokybės baldai, neaustinės medžiagos.
Užsienio reikalų ministerija (URM) sako pastaruoju metu gaunanti nemažai klausimų dėl situacijos Irane, pasiteiravimų dėl valstybės pareigūnų planuojamų vizitų į šią šalį. Anot URM, eksporto galimybėmis į Iraną labiausiai domisi Lietuvos IT sektoriaus, maisto pramonės įmonės, ypač pieno produktų gamintojai ir mėsos perdirbėjai, taip pat žemės ūkio įrangos gamintojai. Lietuvos tekstilės bendrovės Iraną vertina kaip potencialų žaliavų tiekėją.
infogr.am::infogram_0_iranas___prekiu_grupes
