Darbdaviai: dabartinis Darbo kodeksas – išaugęs iš sovietmečio
Pradžiugino Vyriausybės pozicija
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kalbėjo, kad esamas DK „šaknimis išaugęs iš sovietinių laikų, kai įstatymuose buvo prirašyta visko, bet jie nebuvo vykdomi, buvo tiesiog negyvybingi“. Todėl esą ir reikia apsispręsti dėl darbo santykių liberalizavimo.
„Mus džiugina šios Vyriausybės nusiteikimas grįžti prie šio klausimo, perduoti Seimui svarstyti naują, mokslininkų parengtą socialinį modelį, kurio svarbiausioji dalis – naujas DK, numatantis lankstesnius darbo santykius. Reikia pripažinti, kad sritis jautri – čia daug populizmo, daug spekuliacijų – todėl permainos skinasi kelią labai nelengvai“, – kalbėjo p. Sutkus.
Aiškindamas, kodėl reikia darbo santykių liberalizavimo, LVK vadovas pabrėžė, kad šioje srityje Lietuva smarkiai atsilieka nuo kaimyninių Europos Sąjungos valstybių: „Mes matome, kad dabartinis lietuviškas DK nelankstus. Jeigu remtumėmės statistika, Lietuva yra antrame pasaulio šimtuke pagal konkurencingumą darbo santykių srityje, kai Latvija ir Estija patenka į pirmąjį penkiasdešimtuką.“
„Gyvename demokratinėje valstybėje, kur veikia rinkos ekonomika. Jeigu verslininkas matys, kad jam bus sunku atleisti žmogų, jis devynis kartus pagalvoja, ar jam kurti tą darbo vietą. Tad jeigu verslininkas galėtų čia veikti lanksčiau, tai labiau paspartintų verslo ir visos ekonomikos judėjimą į priekį“, – aiškino p. Sutkus.
Skatina šešėlinę ekonomiką
Be to, pasak jo, esama darbo santykių sistema prisideda prie šešėlinės ekonomikos skatinimo, mat vokeliuose mokėdamas atlyginimus verslininkas atpigina darbuotojų atleidimą.
„Norėčiau priminti, kad 2009 m., per patį krizės piką, buvo labai mažai žmonių atleista pagal DK normas, nelabai ir veikė tas kodeksas. Gal ir ačiū dievui, kad kartais neveikia kodeksas pilna apimtimi, nes jeigu veiktų, krizės metais judėtų ekonomika žlugimo link. Faktiškai turime paprotinius darbo santykius – DK sau, gyvenimas sau. Todėl tikrai reikia civilizuotai išspręsti šiuos įstatyminius klausimus – nustatyti lankstesnius darbo santykiai, kurie taptų protingesni, racionalesni ir naudingesni abiem pusėms. Tai paskatintų investicijas, paspartintų ekonomikos vystymąsi“, – pastebėjo p. Sutkus.
LVK prezidentas piktinosi vis aštrėjančia politine kova dėl naujojo DK. „Ta kova, kuri dabar vyksta, daugeliu atveju yra dirbtina. Ydingą vaidmenį čia atlieka Trišalė taryba, kuri sukonstruota pagal XIX am. pabaigos ar XX am. pradžios Charleso Dickenso aprašytas istorijas apie storą kapitalistą ir perkarusį, engiamą paprastą samdomą darbininką. Šie du socialiniai partneriai yra supriešinami ir neskatinami konstruktyviai kalbėtis, pragmatiškai vertinti situaciją. Reikia ne šaukti prie Seimo, o tarpusavyje konstruktyviai kalbėtis“, – sakė p. Sutkus.
Tikisi, kad Seimas nepasiduos spaudimui
Jis vylėsi, kad Seimas, kai vėliau šį rudenį imsis naujojo socialinio modelio svarstymo, nepasiduos nekonstruktyviam spaudimui ir nagrinės šį klausimą šaltakraujiškai, pagal visuomenės interesus. „Bet jeigu nugalės baimė, Seimas nebus geras tautos atstovas šiuo atveju. Man būtų labai gaila, jeigu keli garsiai rėkiantys veikėjai per mitingus sustabdytų šiuolaikinius reikalavimus atitinkančio DK priėmimą“, – kalbėjo LVK vadovas.
Šį ketvirtadienį profesinės sąjungos organizuoja Vilniaus centre didelius mitingus, per kuriuos bus protestuojama prieš naująjį socialinį modelį.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius, sutiko, kad esamas DK yra archajiškas, todėl esą „gerai, kad pagaliau mestas jam rimtas iššūkis, svarbu tik nesustoti pusiaukelėje ir neišsigąsti nekonstruktyvių triukšmų“.
Kitas konferencijos dalyvis Arūnas Bertašius, Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius, kalbėjo: „Stebina kalbos apie kažkokią kovą, nes reikėtų leisti darbdaviui ir darbininkui lanksčiau susitarti dėl darbo sąlygų.“
Darbdaviai skaičiuoja, kad per kelerius metus, jeigu būtų priimtas naujasis DK, galėtų būti sukurta apie 85.000 naujų darbo vietų.
