Nesutinku. Tai laviravimas. Kaip dramblio porceliano mūzėjuje. Taip ir turi būti: jei pažvelgsi į šią planetą iš kosmoso aukštybių, mes lašas jūroje, visi. Lai lieka, neskaldant.

Pramoko plauką dalinti žmogelis į dešimt lygių dalių, pasijautė dievuku.

Manytina, norėta pasakyti Kaip NE dramblio porceliano mūzėjuje. Bet kas gavosi irgi taiklu, nes kur čia prilaviruosi kitaip, kai viskas vien kliūtys.

Pozicijų aiškumus praskaidrina situacijos suvokimas. Tokiiose vietose kaip neapsisprendę pakraščiai tą skaidrumą lengva sudrūmsti- kas visada buvo daroma. Tai vietoj vaulidybos inašimivašimbūnantkuogudriau reikėtų vietose kuo aiškiau-? Ale kad nesigauna. Tai ko norėti iš grandiozinio mazgo, kai mazgeliai blaškosi?- yr kas supranta ir tarp eilučių ir be žodžių...))) Visks gerai su Europa. Lygis. Net fiutinas mėgdžioja: kalba, ne su batu per tribūną. Bile ne bombom per paminklus. Ir gyvus žmogėnus. Su dronais žmogiškiau(

Kūpini mes įspūdžių: vakar faka buka rodė trijų minūčių etiūdą: apžėlęs geltonsnapis, su kolegaAIs tvarkantis (medžiaginius) likūčius: purvini batai, piniginėje rastos šeimos nuotraukos... Geltonsnapio veiduke: tas ir po manęs ...kažkam liks, kažkas ras. Ir vienas žodis iš jaunų lupų: bepročiai. Dokumentika- jėga. Net kai meninė.

vietoj vaulidybos= vietoj vaidybos Viskas- pauzėse: prispaudi per stipriai ar palaikai per trumpai ir gaunasi liapsusas.- panašu, visų menų dėsnis tame.