Prėskas Vyriausybės šimtadienis: konkrečių darbų beveik nėra

Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir partijos „Nemuno aušra“ valdančiosios koalicijos sudaryta Vyriausybė darbą oficialiai pradėjo 2024 m. gruodžio 12 d.

Tad jos darbo šimtadienis sukanka šiandien, kovo 21-ąją.

Ministrų kabinete devyni portfeliai priklauso socialdemokratams, du – „Vardan Lietuvos“ ir trys – „Nemuno aušrai“, bet į pastaruosius postus paskirti su šia partija formaliai nesusiję asmenys, nes prezidentas Gitanas Nausėda, „aušriečių“ ir jų lyderio, populisto Remigijaus Žemaitaičio pakvietimą į valdžią pavadino klaida bei griežtai atsisakė ministrais skirti jos narius.

Per šimtą darbo dienų Vyriausybę nuolat lydėjo koalicijos partnerių nesutarimai ir kitos problemos: prieštaringais R. Žemaitaičio vertinimais, Demokratų sąjungos reiškiamu nepasitenkinimu „Nemuno aušros“ buvimu koalicijoje, G. Palucko bandymais sutaikyti partnerius ir t. t.  

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo priemonių planą. Jame išdėstyta keli šimtai punktų, detalizuojančių, kada ir kokią programinę nuostatą ministrų kabinetas žada įgyvendinti per ketverių metų kadenciją, iki 2028-ųjų pabaigos.

Ekspertai pabrėžia, kad per šimtą darbo dienų Vyriausybė taip ir neapsisprendė itin svarbiu klausimu – dėl mokesčių pakeitimų, kurie turėtų būti teikiami Seimui patvirtinti.

Daugiau skaitykite VŽ nuomonėje: Sėskit, dvejetas!

Ir apskritai tvirtinama, kad darbų beveik nepadaryta. Net ir tas pats Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas esąs menkai konkretus.

Girdime daugokai nerezultatyvaus triukšmo

Politologas Ignas Kalpokas VŽ sakė, kad „tą šimtadienį galima drąsiai gana apytuščiu vadinti“.

„Gal kažkur ir yra koks nors judėjimas į priekį, pvz., dėl antrosios pensijų pakopos. Bet ir ten kol kas tėra tik pasiūlymai, kurie dar neaišku, kaip praeis per Seimą ir pavirs į konkrečius įstatymus“, – teigė pašnekovas.

„O kitose srityse matome ir girdime daugokai triukšmo, bet jokio konkretesnio rezultato. Viskas tebėra diskusijų objektas“, – pridūrė jis.

I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad bene laukiamiausias valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės produktas – mokesčių reforma. Bet ir čia didesnių poslinkių vis dar nėra, nors jie žadėti dar iki kovo 10-ąją prasidėjusios Seimo pavasario sesijos.

„Kažkokius pasiūlymus lyg ir matome, bet vis niekaip negimsta joks aiškesnis, išsamesnis vaizdas, kaip tie mokesčių pokyčiai galų gale atrodys. Ir švietimo, ir sveikatos apsaugos sistemoje pastebime nemažai pasimetimo, mažoka užtikrintumo. Netgi ir krašto apsaugoje, kur, atrodytų, dabartinėmis aplinkybėmis ypač svarbu turėti bendrą, suprantamą poziciją, premjeras kartais faktiškai nelabai sutinka su krašto apsaugos ministre dėl grėsmių lygio ir dėl to, ką šioje situacijoje mums reikia daryti“, – tvirtino I. Kalpokas.

Iš padarytų darbų jis išskyrė neseniai patvirtintą Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

„Dar yra įkurta Maisto taryba, bet kol kas labai sunku suvokti, kokį poveikį turės jos veikla. Energetikoje įvyko sinchronizacija su Vakarais, bet čia tikrai nėra šios Vyriausybės nuopelnas, nes tam pagrindai padėti jau gerokai anksčiau. Apskritai energetikoje irgi pastebimas toks lengvas chaosėlis, ypač dėl jūrų vėjo parko – iš pradžių sakoma, kad tereikia pakoreguoti antrojo konkurso sąlygas ir bus viskas gerai, bet dabar jau prabilta, kad išvis antrojo parko nereikės“, – sakė ekspertas.

I. Kalpokas teigė, kad „daugiau energijos per šias šimtą dienų nuėjo į politinių santykių aiškinimąsi koalicijoje, taip pat aiškinimams išorei, ką koalicijoje veikia neprognozuojamas R. Žemaitaitis su savo „Nemuno aušra“.

„O toks koalicijos nedarnumas tikrai neprisideda prie didesnio jos darbingumo“, – apibendrino politologas.

Programos įgyvendinimo planas – „vandenėlis“

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas laukia sprendimų dėl mokesčių pokyčių: „Pirminiai pasiūlymų griaučiai yra kaip ir paskelbti, dėl jų dabar visi kaip ir diskutuoja, juos visaip narsto. Bet toks įspūdis, kad valdantieji, taigi, ir Vyriausybė, praktiškai pamažu panyra į tokias gana klampias ir galbūt sunkiai bepasibaigsiančias diskusijas, kaip ta mokesčių pertvarka turėtų galų gale atrodyti. Todėl tos diskusijos nebūtinai bus produktyvios, kitaip tariant, nebūtinai tai bus įgyvendinta, netgi jeigu vienoks ar kitoks sutarimas šių diskusijų ir derinimų metu bus pasiektas.“

Anot ekonomisto, „kadangi kol kas rezultato nei mokesčių, nei iš esmės kitais klausimais dabar dar jokio nėra, todėl ir galutinio įvertinimo, kaip šiai Vyriausybei sekasi, matyt, teks šiek tiek palaukti“.

Ž. Mauricas VŽ sakė, kad bus svarbu stebėti ne tik kaip Vyriausybei sekasi Seimo pavasario sesijoje įgyvendinti sutartus mokesčių pokyčius, „jeigu dėl jų apskritai bus sutarta“, bet ir kaip paskui rudens sesijoje seksis patvirtinti kitų metų biudžetą, kuriame jau turės būti atspindėti kur kas didesni asignavimai krašto apsaugai.

„Netgi ir tas didesnysis, bet vis dėlto formalus darbas, kurį Vyriausybė per šimtą dienų kaip ir atliko, t. y. patvirtino savo programos įgyvendinimo priemonių planą, taigi, net ir jis kritikuotinas. Mat tas planas gana aptakus, nekonkretus, nevyniokim žodžio į vatą, toks tiesiog „vandenėlis“, – konstatavo ekonomistas.

Todėl, pasak Ž. Maurico, šiuo metu „nieko nei gero, nei blogo apie Vyriausybę objektyviai pasakyti praktiškai neįmanoma“.

„Žinoma, yra ir kitas kraštutinumas – pernelyg didelis aktyvumas per pirmąsias šimtą dienų. Pažvelkime kad ir į JAV prezidentą Donaldą Trumpą su jo visomis tomis naujienomis kiekvieną dieną. Tai kitą kartą pagalvoji, kad gal geriau beveik nieko nedarymas nei pernelyg smarkiai užsukti visi procesai jau pirmaisiais darbo mėnesiais. Kita vertus, nieko nedarymas juk irgi ne išeitis“, – atkreipė dėmesį jis.

Politinis kontekstas gana destruktyvus

O politologas Matas Baltrukevičius VŽ sakė, kad jam „visąlaik buvo keista girdėti ypač socialdemokratų reiškiamą poziciją, jog neva visuomenė labiau domisi ir mato tik tam tikrus nesutarimus ar nesklandumus, susijusius pirmiausia su R. Žemaitaičiu, bet neva nemato atliekamų darbų“.

„Tik kad tų darbų ne itin yra. Be to, kai tas pats R. Žemaitaitis jau, rodos, penktą dieną nuo Vyriausybės darbo pradžios iškelia ultimatumą – arba jį skirti Seimo vicepirmininku, arba „Nemuno aušra“ pasitrauks iš koalicijos, kaip galima nepastebėti tų nesutarimų ir intrigų? Tai tikrai nėra geras fonas produktyviam darbui nei per šimtą dienų, nei apskritai“, – nurodė ekspertas.

Visą politinį kontekstą, kuriame dirbo ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma pirmąsias šimtą dienų, jis pavadino „gana destruktyviu, ypač turint galvoje, jog tikrai norėjosi, kad per šias šimtą dienų būtų gerokai pasistūmėta įvairiais aktualiais, neatidėliotinais klausimais dėl gynybos reikalų, mokesčių pertvarkų ir t. t.“.

„Turbūt dabar labiausiai ir trūksta to suvokimo, kad situacija rimta ir būtini sprendimai jautriais klausimais“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad vis dėlto tam tikros diskusijos, kad ir mokesčių klausimais, vyksta: „Tad lyg ir bandoma ieškoti kompromisų ar didesnio sutarimo, kad sprendimai paskui Seime būtų priimti be didesnių problemų. Bet pasigendu tarimosi su opozicija, nors jos balsų priimant kai kuriuos sprendimus gali prireikti, nes juk, deja, negalime būti garantuoti, kad visa valdančioji koalicija, ypač jeigu kalbėtume apie „Nemuno aušrą“, tikrai balsuos už net ir koalicijoje suderintus dalykus.“

Viskas apie R. Žemaitaitį ir truputis apie darbą

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, stebisi, kodėl Vyriausybė į savo darbų programą įsirašė naujos regionų ministerijos steigimą, nors tam prireiks papildomų pinigų tuo metu, kai jų trūksta didesniam gynybos finansavimui.

Anot jo, Vyriausybė turėtų stengtis vengti „perteklinių“ išlaidų sritims, kurios šiuo metu nėra prioritetinės: „Keisčiausiai atrodo, kai greta mokesčių didinimo gynybos reikmėms yra diskutuojama ir apie papildomų ministerijų steigimą. Daugeliui gyventojų tai neatrodys labai išmintingas sprendimas, kai didinami mokesčiai, bet iš to finansuojame šią naująją ministeriją. Vyriausybė turėtų susilaikyti nuo perteklinių išteklių ne prioritetinėms sritims.“

Politologas Virgis Valentinavičius naujienų portalui tv3.lt teigė manantis, kad per šį naujosios valdžios darbo laikotarpį labiausiai pasižymėjo ne reformos ar svarbūs politiniai sprendimai, o skandalai, susiję su „Nemuno aušros“ lyderiu.

„Tas šimtas dienų buvo viskas apie R. Žemaitaitį ir tik truputis apie darbą. Premjeras ir valdantieji didžiąją laiko dalį praleido teisindamiesi dėl vienokių ar kitokių R. Žemaitaičio trolinimų, o matomų darbų buvo labai nedaug“, – sakė jis.