Mažų ir vidutinių įmonių inovaciniams gebėjimams ugdyti – 11,25 mln. Eur
Inovacijų agentūra projektą inovaciniams pajėgumams stiprinti „InoMokymai“, skirtą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms (MVĮ) bei kitiems verslumo procese dalyvaujantiems subjektams, įgyvendina iki 2029 m. rugpjūčio. Penkerius metus vykdomo projekto bendras biudžetas – 11,25 mln. Eur, iš kurių 7,5 mln. skiriama Sostinės, o 3,75 mln. – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Projektas orientuotas į inovacijų vadybos ciklą: prognozavimą, planavimą, organizavimą ir kontrolę, ypač akcentuojant vadybos ir valdymo įgūdžių ugdymą. Šio projekto metu vykdomų mokymų MVĮ įmonėms tikslas – suteikti nemokamų mokymų daugiau nei 1.500 įmonių ir beveik 20.000 darbuotojų, padedant prisitaikyti prie rinkos pokyčių, spręsti su inovacijų kūrimu, vystymu ir komercializavimu susijusius iššūkius bei lengviau integruotis ir plėstis į tarptautines rinkas. Projektas remiasi Sumaniosios specializacijos strategijos (S3) koncepcija ir prisideda prie prieigos į žiniomis grindžiamą ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos kūrimą.
„Su ribotais resursais dažnai susiduriančios MVĮ projekto mokymuose ras konkrečią, praktinę vertę. „InoMokymai“ – tai žingsnis link inovatyvaus verslumo, kurie padeda Lietuvos ekonomiką kelti į aukštesnį lygį, – teigia Patricija Reut, laikinai einanti Inovacijų agentūros direktorės pareigas. – Šie mokymai ne tik suteikia įgūdžių, bet ir prisideda prie ilgalaikės verslo transformacijos bei augina konkurencingumą.“
Konkurencingumas slypi žmonėse
Pastaraisiais metais Lietuvos pozicijos tarptautiniuose indeksuose išlieka gana stabilios. Pasauliniame inovacijų indekse užimame 35 vietą, Pramonės skaitmeninio lygio bei Europos inovacijų indeksuose – 16 poziciją. Vis dėlto, išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), darbo našumas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose dirbančių specialistų dalis atsilieka nuo ES vidurkio. Pvz., verslo išlaidos MTEP Lietuvoje 2013 m. sudarė 41,9%, o ES vidurkis – 66,4%.
Ieškant šių iššūkių sprendimo tampa akivaizdu, kad raktas į Europos konkurencingumo išsaugojimą slypi žmonėse – tai pabrėžiama ir pernai pasirodžiusioje buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi ataskaitoje, tapusioje Europos konkurencingumo ateities strategijos kelrodžiu. Dokumente pažymima, kad daugiau nei pusė ES verslų, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria su darbuotojų kompetencijų ir įgūdžių trūkumu. Pabrėžiama būtinybė auginti vadovų įgūdžius, nepakankamai sparčiai diegiamos šiuolaikinės vadybos praktikos. Todėl nurodoma būtinybė sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir užtikrinti, kad darbuotojai gebėtų orientuotis vis labiau skaitmeninėje Europos ekonomikoje bei prisidėti prie tvaraus jos augimo.
Prisijaukinti inovacijas per darbuotojų įgūdžius
Ieškodami šių tendencijų priežasčių ir galimų sprendimų būdų, turime atsigręžti į netolimą praeitį. Pastaruosius 10 metų Lietuvoje našumą ir savo inovacinį potencialą siekusios pagerinti įmonės daugiausiai dėmesio bei resursų skyrė technologiniam atsinaujinimui, infrastruktūros plėtrai.
Praėjusiu ES finansavimo laikotarpiu (iki 2020 m.) investuota tiek į naujausių įrengimų įsigijimą ir diegimą, tiek į turimos įrangos modernizavimą. Pasaulinių inovacijų ekosistemos stebėsenos indeksų duomenys ir ekspertų įžvalgos rodo, kad dabartinis ES finansavimo laikotarpis turi būti orientuotas į žmogiškųjų įgūdžių kėlimą, atsižvelgiant į augančius verslo poreikius, skaitmeninę transformaciją, žaliosios ekonomikos svarbą bei inovacijų ekosistemos stiprinimą bendrąja prasme.
„Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (Sumanios specializacijos) stebėsenos ataskaitoje“, kurioje analizuotas 2014–2021 m. laikotarpis, konstatuojama, kad S3 prioritetuose veikiančios įmonės labiau linkę investuoti į MTEP: jei 2014 m. vienas S3 darbuotojas generavo 20.900 Eur pridėtinės vertės per metus, tai 2021 m. ši reikšmė pakilo iki 36.300 Eur ir viršijo Lietuvos vidurkį (31.500 Eur).
„Galime teigti, kad atėjo laikas prisijaukinti inovacijas ne tik per apčiuopiamus technologinius procesus, naują įrangą, bet ir per tai, kas iš pirmo žvilgsnio sunkiai matoma įmonės sprendimuose – strategiškai svarbius ir ilgalaikį poveikį turinčius darbuotojų ar komandos įgūdžius, prisidedančius ir prie konkrečios įmonės inovacinių pajėgumų, ir kartu visos šalies konkurencingumo didinimo“, – ragina P. Reut.
Atėjo laikas prisijaukinti inovacijas per darbuotojų ar komandos įgūdžius.
Ir talentams reikia įgūdžių
Atsirandant naujoms technologijoms dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad jos atims darbą iš žmogaus. Pvz., nerimo bangas kasdieninėje įmonių veikloje kelia dirbtinis intelektas (DI), kurio pritaikymo galimybės auga neįtikėtinu greičiu.
„Vis dėlto reikia pabrėžti, kad be žmogaus bet kuri technologija – net ir DI – veikti negali. Tą įrodo ir išaugęs kvalifikuotų specialistų poreikis, kurį lemia proveržis technologijų srityje. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, dviem trečdaliams globalios darbo jėgos būtina kelti kvalifikaciją, kad užpildytų vis didėjančią įgūdžių spragą. Šios tendencijos matomos ir Lietuvoje – šiandien trūksta apie 30.000 kvalifikuotų darbuotojų“, – kalba Inovacijų agentūros vadovė.
Siekiant neprarasti ir toliau vystyti Lietuvoje pasiektą technologinę pažangą prioritetai turi būti teikiami kompetencijų, kūrybiškumo, inovacinių gebėjimų ugdymui, organizacinių pokyčių valdymui, bendradarbiavimo skatinimui tarp įmonių, sektorių ir šalių. Tai atitinka ir bendrąsias pasaulines tendencijas, kur akcentuojama, kad technologinė pažanga kartu turi būti vykdoma su reikalingų įgūdžių ugdymu, siekiant maksimizuoti investicijų poveikį. Pastaruoju metu rinkoje jaučiamas stiprus poreikis tiek vadybinių, tiek dalykinių įgūdžių ugdymui ir kvalifikacijos kėlimui.
„Iš verslo atstovų dažnai girdime, kad talentų turime pakankamai, tačiau dažnai jiems reikia įgūdžių“, – atkreipia dėmesį P. Reut.
Inovatyvios įmonės – ekonomikos variklis
Gebėjimai naudotis naujausiais skaitmeniniais įrankiais ir priemonėmis įmonėms padeda žengti koja kojon su globaliomis inovacijų vystymosi tendencijomis. Tačiau papildomai ugdomi inovaciniai įgūdžiai įmonių darbuotojams sudaro galimybes būti žingsniu priekyje ir giliau suprasti, kaip taikyti naujas technologijas tikslingai, atpažinti, kokie įrankiai duotų didžiausią naudą konkrečiai įmonei siekiant konkrečių tikslų. Norint sukurti tvarų verslo augimą būtinas nuolatinis darbuotojų įsitraukimas ir nenutrūkstamas žinių gilinimo procesas: kaip technologijos nestovi vietoje, taip ir įmonės komanda turėtų nuolat judėti į priekį, gilindama kompetencijas ir įvairioms sritims reikalingus įgūdžius.
„Inovacijų indeksuose atsispindintis stabilumas rodo, kad Lietuvos įmonės neturi pakankamai erdvės imtis rizikingų, inovatyvių sprendimų. Investuoti į neapčiuopiamus, greito rezultato negarantuojančius veiksmus gali būti sudėtinga, todėl dauguma įmonių daugiausiai dėmesio skiria esamų produktų pardavimams, o ne eksperimentinei veiklai ir inovatyvių produktų kūrimui, – teigia Inovacijų agentūros vadovė. – Tačiau inovatyvios įmonės yra šalies ekonomikos variklis. Inovacijų agentūroje jau šiandien yra pradėti įgyvendinti projektai, kurie per ateinančius penkerius metus padės Lietuvos verslams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, atliepti minimus iššūkius ir poreikius, susijusius su inovacinių įgūdžių ugdymu. Paslaugų krepšelį nuolat papildo nauji mokymų projektai, mentorystės programos, galimybės megzti tarptautines partnerystes parodose, finansavimo kvietimai.“
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
Nors už lango dar vasara, smulkiajam verslui jau metas pradėti galvoti apie Kalėdas. Priešingu atveju išauga pavojus pakliūti į dažnus, deja, ir patyrusiems verslininkams būdingus spąstus – pasiruošimą pradėti per vėlai ir susidurti su neplanuotais iššūkiais, verčiančiais keisti verslo strategiją.
Laurynas Salys, UAB „Balsius“ verslo plėtros vadovas, pasakoja, kad šeimos verslo idėją pagimdė pomėgiai. Keletą metų prekiaujant natūraliais produktais žvakėms gaminti, kurias labai mėgsta žmona Eglė Salienė, įsitikinta, kad tai sezoninis verslas. Siekiant sumažinti sezoniškumą imtasi ir kitos nišinės veiklos – pasiūlyta išskirtinių priemonių įvairių hobių turintiems suaugusiesiems. Anot jo, abu verslai šiandien plėtojami laikantis vienos filosofijos ir tų pačių vertybių.
Pasak P. Reut, reikalingas pasiryžimas šiomis išorės priemonėmis pasinaudoti, nes pokyčiai įvyksta tik darant veiksmus iš įmonės vidaus, o juos kuria žmonės. Todėl, norint sėkmingai taikyti ir įvaldyti inovacijas, būtina nuolat auginti savo darbuotojų kompetencijas. Išoriniai veiksniai, tokie kaip ES finansuojami „InoMokymai“, suteikia pirminį postūmį, tačiau, siekiant užtikrinti sėkmingą, ilgalaikį verslo gyvavimą, reikalingas sukurtų inovacijų palaikymas, kurį gali užtikrinti tik kvalifikuota ir – svarbiausia – savo sėkme tikinti komanda.
