Sėskit, dvejetas!

Kaip rašė VŽ, 2021 m. kovą šimtadienį šventusi I. Šimonytės Vyriausybė kritikos sulaukė ne tik, kaip įprasta, iš politinių  oponentų: aštrūs žodžiai skriejo ir iš prezidentūros, verslo, visuomenės atstovų.

Situacija tuomet buvo neeilinė, kaip neeilinė buvo ir valdantiesiems tekusi užduotis: pandemijos suvaldymas, karantino režimas, parama nukentėjusiam verslui, vakcinavimo procesas etc.

Dabartinei Vyriausybei tekęs laikmečio fonas – irgi ne „dovanėlė“: ketvirtus metus vykstant Rusijos karui Ukrainoje, netyla kalbos apie galimą Kremliaus agresiją prieš Europą, iš anapus Atlanto skriejo vis daugiau žinių, kad Senasis žemynas neturėtų iliuzijų dėl JAV karinės paramos ir t. t.

Kovo 21 d. sueina 100 dienų, kai ši Vyriausybė susėdo už savo ministeriškų stalų. Žvelgiame į jų darbų kraitelę. O joje – ne kažkas. Tiksliau – vėjai švilpauja. Užtat pilnus maišus galima būtų pripildyti rietenų, santykių aiškinimosi tarp koalicijos partnerių ir viešumoje, delsimo etc.

Daugiau skaitykite: Prėskas Vyriausybės šimtadienis: konkrečių darbų beveik nėra

Politologas Ignas Kalpokas VŽ gana tiksliai nurodė: „Tą šimtadienį galima drąsiai gana apytuščiu vadinti.“

Tiesa, Vyriausybė patvirtino savo programos priemonių įgyvendinimo planą. Bet ir jam ekspertai nerašo gero pažymio: aptakus, nekonkretus, „vandenėlis“.

Užtat kiek fanfarų buvo ištrimituota apie mokesčių reformą – žadėta, kad parlamente jų projektas atsidurs dar iki jo pavasario sesijos (kovo 10 d.) Bet jau ir sesija prasidėjo, o reformos kaip nėr, taip nėr.

Juolab kad, vienaip ar kitaip, tie mokesčiai bus susiję su išlaidų didinimu gynybai stiprinti. Valdantieji tikisi, kad didelė dalis įplauks į biudžetą būtent iš padidintų ar naujų mokesčių.

O kaipgi Europos Komisijai pristatytos Bendrijos gynybos gairės ir dalis gynybos stiprinimo plano priemonių? Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, kovo 20 d., paragino Lietuvą pasinaudoti siūlomais finansiniais ištekliais ir apsiginkluoti. Juolab kad Lietuva turi gana žemą valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį.

Primename: Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5% BVP. Ši priemonė per 4 metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. Eur. EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. Eur ES remiamų paskolų.

Ką į tai premjeras G. Paluckas?  Jis turi „atskirąją nuomonę“.

„Tai yra mūsų ekonomikos pinigai, leidimas mums skolintis, ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome, vienintelis geras dalykas yra biudžeto deficito taisyklės išimtis – gynybai galima biudžeto deficitą viršyti 1,5%“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

„Ačiū už tai, bet daugiau visa papildoma skolinimosi našta guls ant mūsų ekonomikų, tai tiek tos ambicijos“, – pridūrė jis.

Pone premjere, o nepagalvojote, kad Lietuvai nesugebėjus apsiginti (jei ateitų diena X), nebus nei tų „mūsų ekonomikų“, nei dar labai daug ko.

Neramina dar ir tai, kad net krašto apsaugoje premjeras kartais faktiškai nelabai sutinka su krašto apsaugos ministre dėl grėsmių lygio ir dėl to, ką šioje situacijoje mums reikia daryti. 

Pasiklausę jo, turėtume nesureikšminti. Esą viskas kontroliuojama, grėsmė perdėta.

Tik kad tų grėsmių yra, ir kyla jų ne tik iš išorės – jau ir prezidentas pastebėjo, kad Lietuvoje kelia galvą ir stiprėja prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona, su kuria reikia „negailestingai kovoti“.

„Jie elgiasi pakankamai gudriai – kartais jie gudriai mėgina vaizduoti save D. Trumpo šalininkais. Iš tikrųjų tai yra paprasčiausia, elementari, buitinė, primityvi penktoji kolona. Ir mes jiems negalime užleisti komunikacinės erdvės. Mes turime su jais kovoti ir kovoti negailestingai“, – LRT žurnalistams kovo 20 d. Briuselyje sakė G. Nausėda.

Anksčiau apie tai užsiminė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, pareiškęs, kad tokia kolona formuojasi parlamente – ten, kur sumaiščiai ir įvairiems skandalams diriguoja dėmesio centre pretenduojantis įsitvirtinti R. Žemaitaitis.

Bet čia priėjo Paluckas ir tarė: „Penktosios kolonos tikrai nėra Seime.“ It kirviu nukirto.

Beje, kaip pažymi politologai, ir koalicija, ir Vyriausybė, ko gero, dirbtų kur kas produktyviau, jei nebūtų įsileidusi nuolat vandenį drumsčiančio „Nemuno aušros“ (NA) kūrėjo su savo kompanija. Jei NA „būreliui“ ir toliau bus leidžiama šeimininkauti skandalų platybėse, tai ir tolesnis valdžios darbas vargu ar taps produktyvesnis. 

„Turbūt dabar labiausiai ir trūksta to suvokimo, kad situacija rimta ir būtini sprendimai jautriais klausimais“, – VŽ sakė politologas Matas Baltrukevičius.  

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad vis dėlto tam tikros diskusijos, kad ir mokesčių klausimais, vyksta: lyg ir bandoma ieškoti kompromisų ar didesnio sutarimo, kad sprendimai paskui Seime būtų priimti be didesnių problemų. Bet jis pasigenda tarimosi su opozicija.

Beje, svarstant būsimus mokestinius pakeitimus, neatrodo, kad Vyriausybė būtų linkusi atsižvelgti į verslo, ekonomistų nuomonę ir pastabas: kad kai kurie padidinti mokesčiai kirs Lietuvos konkurencingumui, lėtins ekonomikos augimą, atgrasys užsienio investicijas ir kt.

„Vyriausybės planai didinti ekonomikai žalingiausius mokesčius, ypač turint galvoje šalies geopolitinę situaciją, kai jaučiasi investicijų stygius bei didelis neapibrėžtumas, gali vesti į biudžeto pajamų sumažėjimą, o kartu ir mažesnes lėšas, nei planuota, krašto gynybos ir kitų valstybės poreikių finansavimui“, – aiškina Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Pasak jos, Vyriausybės planuojami progresiniai mokesčiai nevienodai traktuoja mokesčių mokėtojus, padaro mokesčių sistemą sudėtingą ir sukuria stiprias paskatas slėpti pajamas arba jas uždirbti ne Lietuvoje.

Verslo atstovai teigia, kad, nepaisant skambių pareiškimų, valdančiųjų siūloma mokesčių reforma užkirstų kelią svarbiausiam tikslui – reikšmingai ir greitai padidinti Lietuvos krašto apsaugos finansavimą.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina, kad, net neįvedus jokių naujų mokesčių, dėl augančios ekonomikos į biudžetą būtų surinkti reikiami pinigai gynybai.

Jei jau valdantieji su savo Vyriausybe siekia daugiau pinigų į biudžetą surinkti didindami mokesčius, sunku suprasti, kodėl nesiimama taupyti. Tai stebina bet kokį blaiviai mąstantį pilietį. 

Pavyzdžiui, kodėl, ieškant daugiau pinigų gynybai, atkakliai ruošiamasi kurti naują regionų ministeriją? Ar tai dabar yra prioritetas? Ir tik naivus galėtų patikėti, kad „tai nieko papildomai nekainuos“. 

Vyriausybė galėtų geriau pakratyti numatytų išlaidų portfeliuką ir galbūt pamatytų, kiek iš jo išbyrėtų nūdienai neaktualiems projektams skirtų pinigų.

Net ir pasitelkę didinamąjį stiklą vargiai surastume bent kokį Vyriausybės šimtadienio veiklos nuopelną – per daug energijos išeikvota tuščiai. O tai šiais neramiais laikais net ne prabanga – tai neatsakingas ir gana pavojingas valdančiųjų marširavimas plonu ledu. Nes taip žaidžiama iš mūsų šalies saugumo ir jos ateities.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)