Ukraina derasi su JAV dėl ginklų, galinčių numušti tarpžemynines raketas
Atnaujinta Vokietijos Bundenstago nario komentaru.
„Vienintelė šalis, kuri nenori taikos – tai Rusija. Todėl Rusijai reikalinga karo eskalacija, – kalbėjo Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše. – Esu dėkingas visiems partneriams, kurie jau pateikė atsaką šiai Rusijos beprotybei. Mano pavedimu gynybos ministras jau kalbasi su partneriais dėl naujų oro gynybos sistemų – tokių, kurios gali apsaugoti gyvybes.“
Ukrainos prezidentas pridūrė, jog naujųjų raketų bandymas kitoje šalyje neabejotinai yra tarptautinis nusikaltimas. Jis ragino pasaulį duoti stiprų atsaką, kad Rusija tikrai bijotų plėsti karą.
Pasak Ukrainos kariuomenės šaltinio, sistemų, kurios galėtų numuštis hipergarsines balistines raketas turi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Ji taip pat užsiminė, kad tuo tikslu gali būti modernizuojamos sistemos „Patriot“ arba įsigyjama sistemų „Aegis“.
JAV gaminama raketinės gynybos sistema „Aegis“ yra skirta numušinėti artimojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas.
Pirmiau remiantis Ukrainos gynybos žvalgybos suteiktais duomenimis pranešta, kad lapkričio 21 d. Rusija smogė Dnipro miestui balistine raketa, kuri greičiausiai buvo paleista ir raketinio komplekso „Kedr“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad rusų kariuomenė atakavo Dniprą vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“.
Rusija turi labai ribotą naujųjų ultragarsinių balistinių raketų „Orešnik“ kiekį, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš Kyjivo kariuomenės.
„Šių raketų kiekis yra labai ribotas – vos kelios“, – agentūrai AFP pasakė šaltinis.
V. Putinas: pradėsime serijinę šių raketų gamybą
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau gąsdino pareiškęs, jog pradės serijinę „Orešnik“ raketų gamybą.
„Turime pradėti serijinę gamybą. Sprendimas (...) faktiškai priimtas“, – teigė Kremliaus vadovas per televiziją transliuotame susitikime su kariuomenės vadais. Jį cituoja agentūra BNS.
V. Putinas taip pat paskelbė, kad Maskva atliks daugiau hipergarsinės balistinės raketos „Orešnik“ bandymų kovinėmis sąlygomis.
„Mes tęsime šiuos bandymus, taip pat ir kovinėmis sąlygomis, atsižvelgdami į Rusijai kylančių grėsmių saugumui situaciją ir pobūdį“, – pažymėjo V. Putinas.
Vokietijos Bundestago narys: šaudyti tarpžemynine raketa į taikinį už 100 km nuo fronto yra beprasmiška
Vis dėlto Roderichas Kiesewetteris, Bundesvero pulkininkas ir dabartinis Bundestago narys portalui „Ukrinform“ sakė, jog Vladimiro Putino sprendimas panaudoti balistinę raketą prieš Ukrainą yra ne kas kita, kaip desperacijos aktas ir atgrasyti.
„Kariniu požiūriu šaudyti šia tarpžemynine balistine raketa, kurios nuotolis siekia 6.000 km, į taikinį, esantį vos už 100 km nuo fronto, yra beprasmiška. Rusijos valdomų bombų keliama grėsmė Ukrainos civiliams ir kariškiams yra daug didesnė (nei šios raketos – VŽ). Tai veikiau desperatiška V. Putino reakcija į ATACMS ir kruizinių raketų „Storm Shadow“ ir „Scalp“ paleidimą į karinius taikinius Rusijoje, nes Ukraina per labai trumpą laiką pasiekė reikšmingų karinių-strateginių laimėjimų, sėkmingai naikindama Rusijos amunicijos ir ginklų sandėlius“, – mano buvęs Bundesvero pulkininkas.
Jis teigia, kad Rusija vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“ visų pirma naudoja kaip propagandinio spektaklio dalį, tai V. Putino bandymas demonstruoti galią, kad atgrasytų ir įbaugintų Ukrainos rėmėjus Vakaruose. R. Kiesewetteris pridūrė, kad Kremliaus vadovas grasina šią tarpžemyninę balistinę raketą panaudoti prieš Vakarų šalis.
„Tai politinės atgrasymo strategijos dalis. Tai bandymas „sulaikyti“ Vakarus nuo tolesnės paramos Ukrainai, nes tikrasis poveikis – karinė eskalacija – apskritai buvo ribota ir nieko naujo“, – sakė Krikščionių demokratų sąjungos politikas, taip pat pažymėdamas, kad Rusija kasdien intensyvina karą prieš Ukrainą.
R. Kiesewetteris pabrėžė, kad Ukrainos draugai neturėtų leistis įbauginami ir pripažinti, kad sprendimas leisti Ukrainai naudoti suteiktus ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją jau seniai pavėluotas.
Ukrainai turi būti suteikta dar daugiau tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, pavyzdžiui, ATACMS, taip pat vokiškų raketų „Taurus“, pabrėžė politikas. Jis pažymėjo, kad desperatiška V. Putino reakcija rodo, jog tai sėkmingai stabdo tarptautinę teisę pažeidžiančius Rusijos veiksmus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, lapkričio 21-osios rytą Rusijos pajėgos paleido tarpžemyninę balistinę raketą, raketą „Kinžal“ ir septynias kruizines raketas Kh-101 į Dnieprą. Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino šešias Kh-101 raketas.
Atsižvelgdama į tai, kad Rusija per ataką Dniepre panaudojo šį naujo tipo ginklą, Užsienio reikalų ministerija jau informuoja savo partnerius ir aktyvuoja JT, NATO atsakomuosius mechanizmus, taip pat planuoja įtraukti ESBO mechanizmus.
Kas žinoma apie „Orešnik“
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
Ketvirtadienį per televiziją neplanuotai pasirodęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad per smūgį Dnipro miestui buvo mūšio lauko sąlygomis išbandyta „viena iš naujausių Rusijos vidutinio nuotolio raketų sistemų“. Jo teigimu, konstruktoriai šiai raketai davė vardą „Orešnik“ (Lazdynas).
V. Putinas aiškino, kad paleistoji raketa buvo „nebranduolinės ultragarsinės konfigūracijos“ ir kad „bandymas“ buvo sėkmingas – raketa pataikė į taikinį.
Oro gynyba nėra pajėgi numušti raketos „Orešnik“, nes jos greitis siekia 10 machų (vienas machas prilygsta garso greičiui) arba 2,5– 3 kilometrus per sekundę.
Ultragarsinės raketos greitis skrydžio metu daugiau nei penkis kartus viršija garso greitį, be to, raketa skrisdama gali manevruoti, todėl ją sunku sekti ir numušti.
Maskvos žurnalo „National Defence“ redaktorius Igoris Koročenko valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad, remiantis filmuotais smūgio vaizdais, „Orešnik“ yra ginkluota keliais koviniais užtaisais.
Šiuo atveju užtaisai buvo konvenciniai, tačiau raketa gali nešti ir branduolines galvutes, teigė karo ekspertai.
Tai, kad „koviniai užtaisai taikinį pasiekė praktiškai vienu metu“ rodo, kad sistema yra „labai veiksminga“, sakė I. Koročenko.
Gali nuskristi iki 5000 km
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono Astrachanės regione, esančio už maždaug 900 kilometrų nuo Dnipro.
Vidutinio nuotolio balistinės raketos (IRBM) veikimo nuotolis yra nuo 1 000 iki 5 000 km – kiek mažiau nei tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM).
Karo ekspertas Ilja Kramnikas dienraščiui „Izvestija“ sakė, kad raketos „Orešnik“ nuotolis gali siekti viršutinę šio nuotolio ribą, tai yra apie 3 000–5 000 km.
„Bet kuriuo atveju matėme, kaip Rusija pirmą kartą istorijoje mūšio lauke panaudojo vidutinio nuotolio raketą“, – dienraščiui „Izvestija“ sakė svetainės „Military Russia“ redaktorius Dmitrijus Kornevas.
Nepavyks gaminti masiškai
JAV gynybos departamentas raketą „Orešnik“ apibūdino kaip „eksperimentinę“ raketą, sukurtą rusiškos ICBM „RS-26 Rubež“ pagrindu.
Apie raketą „Rubež“ žinoma tik tiek, kad tai yra ICBM „Topol“ modifikacija.
2018 m. valstybinė naujienų agentūra „TASS“ remdamasi vieno šaltinio duomenimis pranešė, kad raketos „Rubež“ kūrimas pagal valstybinę ginkluotės programą buvo įšaldytas iki 2027 m., pirmenybę skiriant kitai sistemai – „Avangard“.
Rusijos ginklų ekspertas Janas Matvejevas platformoje „Telegram“ rašė, kad „Orešnik“ greičiausiai yra dviejų pakopų ir turėtų būti „pakankamai brangi“, sunki ir negalėtų būti gaminama masiškai.
Gali nuskristi iki Europos
Šios raketos veikimo nuotolis reiškia, kad „Orešnik“ gali kelti grėsmę visai Europai“, bet ne Jungtinėms Valstijoms, „Telegram“ kanalui „Ostorožno novosti“ pasakojo Pavelas Podvigas, Rusijos branduolinių pajėgų projekto ginklų ekspertas.
JAV ir Sovietų Sąjunga 1987 m. pasirašė sutartį, pagal kurią susitarė nenaudoti raketų, kurių veikimo nuotolis yra nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių kilometrų.
2019 m. ir Vašingtonas, ir Maskva pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, vienas kitą kaltindami ją pažeidinėjant.
V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusija „tolesnio vidutinio ir artimesnio nuotolio raketų naudojimo klausimą spręs, atsižvelgdama į Jungtinių Valstijų ir jų satelitų veiksmus“.
