VŽ paaiškina: kaip vyksta JAV rinkimai ir ko tikėtis po jų

JAV prezidento rinkimai tradiciškai organizuojami pirmąjį lapkričio antradienį, taigi, šiemet tai bus lapkričio 5-oji. Techniškai per prezidento rinkimus amerikiečiai balsuoja ne už pačius kandidatus, o už valstijos rinkikus, kurie vėliau išrenka prezidentą. Rinkikai yra valstijos pareigūnai arba svarbūs partijos nariai, tačiau ant biuletenio paprastai jie nėra įvardijami.

Visos 50 JAV valstijų renka nustatytą skaičių rinkikų, kuris yra apskaičiuojamas pagal valstijos dydį. Didžiausia gyventojų skaičiumi Kalifornija (38,8 mln.) į Rinkikų kolegiją deleguoja 55 asmenis, o nedidelis Vajomingas arba Kolumbijos apygarda (Vašingtonas) – vos 3 rinkikus. Jų skaičius taip pat atitinka kiekį atstovų, kurį kiekviena valstija deleguoja į Kongresą. 

Įmantri sistema 

Iš viso rinkikų kolegiją sudaro 538 nariai. Norint tapti prezidentu, reikia užsitikrinti 270 rinkikų paramą. Beveik visos valstijos, išskyrus Meiną ir Nebraską, naudoja sistemą, pagal kurią nugalėtojas pasiima viską: jeigu valstijoje kandidatas surenka daugiau balsų, jam atitinka visų rinkikų palaikymas.

Tiesa, JAV Konstitucija neįpareigoja rinkikų balsuoti taip, kaip jiems nurodė rinkėjai. Tačiau dauguma JAV valstijų turi saugiklius, įpareigojančius juos tai daryti. Vis tik pasitaikydavo atvejų, kai rinkikai nenubalsuodavo taip, kaip tai padaryti juos įpareigojo piliečiai.

Rinkikų kolegijos balsai iš tiesų įprastai atspindi visų rinkėjų valią. Tačiau JAV prezidento rinkimų istorijoje buvo šeši atvejai, kai kandidatas, surinkęs daugiausia balsų visose JAV, rinkikų kolegijoje nesurinko daugumos balsų ir pralaimėjo.

Paskutinis atvejis, kai tai nutiko, – 2016 m. Nepaisant to, kad tuometinė Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton surinko daugiau žmonių balsų visose JAV, D. Trumpas laimėjo, nes gavo daugiau rinkikų kolegijos balsų. Taigi, JAV gali susiklostyti situacija, kai prezidentu išrenkamas ne daugiausia rinkėjų balsų surinkęs kandidatas.

Taip įvyksta todėl, kad JAV prezidentas renkamas netiesiogiai, o skirtingos valstijos turi skirtingo svorio balsą rinkikų kolegijoje. Rinkimų rezultatus iš esmės nulemia taip vadinamos „svyruojančios“ valstijos. Šių metų JAV rinkimuose turi teisę balsuoti apie 240 mln. žmonių, tačiau tik palyginti nedidelė jų dalis gali nuspręsti, kas taps naujuoju prezidentu. 

Kiekvienuose JAV prezidento rinkimuose kandidatams svarbiausia pelnyti pergalę kai kuriose valstijose, kuriose vyksta įnirtingiausia kova. Didelė dalis valstijų istoriškai palaiko arba demokratų, arba respublikonų kandidatą ir tik dalyje jų nė vienos partijos atstovas neturi ryškios persvaros, todėl laimėtojai ten dažnai keičiasi. Rinkimų kampanijos metu į šias „svyruojančias“ valstijas ir kreipiamas didžiausias dėmesys, nes jos lemia visų rinkimų baigtį.

2024 m. svarbiausios valstijos, kurios ir lems rinkimų baigtį, yra Arizona (11 rinkikų), Džordžija (16 rinkikų), Mičiganas (15 rinkikų), Nevada (6 rinkikų balsai), Pensilvanija (19 rinkikų) ir Viskonsinas (10 rinkikų), Šiaurės Karolina (16 rinkikų). Iš viso „svyruojančiose“ valstijose kandidatai į prezidentus gali gauti 93 rinkikų balsus.

[infogram id="ea8b2ef7-44b5-49b9-a200-97123cea5e87" prefix="S8r" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimai 2024: svyruojančios valstijos"]

Įprastai nugalėtojas paskelbiamas dar rinkimų naktį, šiuo atveju, Lietuvos laiku, tai būtų lapkričio 6 d. rytas, tačiau 2020 m. prireikė kelių dienų visiems balsams suskaičiuoti, nes dėl pandemijos didelė dalis balsų buvo atiduota paštu. Po 2020 m. rinkimų valdžios perdavimas nebuvo sklandus. Tuomet rinkimus pralaimėjęs kandidatas Donaldas Trumpas, kuriam 2020 m. teko varžytis su demokratu Joe Bidenu savo šalininkams susirinkusiems prie Kapitolijaus per rinkimų rezultatų oficialų paskelbimą kalbėjo niekuo nepagrįstus teiginius apie „pavogtus“ rinkimus ir kurstė minią. 

D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijaus pastatą, susigrūmė su policijos pareigūnais. Šimtai žmonių, dalyvavusių sausio 6 d. riaušėse prieš Kapitolijų, buvo nuteisti ir įkalinti už savo veiksmus. 

[infogram id="e7c83fbf-363b-48f5-8d56-ea23b845a2e5" prefix="AOp" format="interactive" title="LAIKINAI NENAUDOTI_JAV prezidento rinkimai: Nacionalinė apklausa (2024 10 22)"]

D. Trumpas šioje rinkiminėje kampanijoje, kurioje susitinka su demokrate K. Harris, yra pareiškęs, kad jam neįmanoma pralaimėti sąžininguose rinkimuose. 

Politiko atsisakymas pripažinti K. Harris pergalę gali atnešti politinį nestabilumą šalyje. Jis galėtų teismuose užginčyti savo varžovės pergalę arba sukelti abejonių dėl jos pergalės teisėtumo tarp savo šalininkų.

Respublikonai ir demokratai tikisi, kad po lapkričio 5 d. balsų skaičiavimas gali užsitęsti kelias dienas, nes ir šįkart bus skaičiuojami paštu atsiųsti biuleteniai. 

Jei paaiškės, kad D. Trumpas pralaimi, delsimas paskelbti rezultatus suteiks jam galimybę kalbėti apie sukčiavimą ir bandyti pakirsti pasitikėjimą rinkimų pareigūnais, taip pat galbūt paskatins jo šalininkus protestuoti. Jis jau pagrasino, kad už „nesąžiningą elgesį“ įkalins rinkimų darbuotojus ir kitus valstybės pareigūnus, nors pirmiausia jam reikėtų laimėti prezidento rinkimus.

D. Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų apie suklastotus rinkimus gali tiesiogiai kreiptis į Amerikos visuomenę, naudodamasis socialine žiniasklaida, rengti spaudos konferencijas ir dalinti interviu. 

Abi partijos planuoja išsiųsti tūkstančius rinkimų stebėtojų, kurie užtikrintų skaidrų balsavimą ir biuletenių skaičiavimą ir būtų įgalioti pranešti apie bet kokius pažeidimus.

Kai kurie balsavimo teisių aktyvistai nerimauja, kad respublikonų rinkimų stebėtojai gali trukdyti balsavimui, tačiau Respublikonų partija teigia, kad savanoriai buvo apmokyti laikytis įstatymų.

Kaip ir 2020 m., D. Trumpo sąjungininkai pagrindinėse valstijose – vietos rinkimų pareigūnai, valstijų įstatymų leidėjai ir galbūt teisėjai – gali siekti atidėti oficialų valstijos balsų skaičiavimo patvirtinimą, pareikšdami pretenzijas dėl sukčiavimo.

Iki gruodžio 8 d. visi balsų perskaičiavimai, jeigu tokių prireiktų ir pan., jau turėtų būti įgyvendinti. Rinkikų kolegija formaliai balsuoja gruodžio 14 d. ir siunčia savo balsus į Vašingtoną. Rezultatai yra siunčiami į Senatą ir perskaitomi sausio 6-ąją dieną.

Sausio 20 d. Konstitucijoje pažymėta kaip JAV prezidento inauguracijos diena.

Rezultatų skelbimas gali užtrukti 

Liberalaus analitinio centro „People For the American Way“ atstovas Peteris Montgomery, sako, kad kur kas mažiau nerimauja dėl dar vieno galimo JAV institucijų šturmo, nei dėl grasinimų rinkimų darbuotojams, skaičiuojantiems balsus. P. Montgomerio teigimu, smurtinės demonstracijos taip pat gali būti surengtos svyruojančių valstijų miestuose.

Neatmetamas ir ginčytinų rinkimų scenarijus, tai yra, kad galutinį JAV rinkimų laimėtoją spręs šalies Aukščiausiasis teismas. Kartą tokia situacija jau buvo susiklosčiusi. 2000 m. Demokratų partijos kandidatas Alas Gore‘as teigė, kad Floridos valstijoje balsai turėtų būti perskaičiuojami dėl itin mažos persvaros tarp kandidatų. 

Praėjus 36 dienoms nuo rinkimų dienos ir balsų perskaičiavimo, Aukščiausiasis teismas padėjo tašką dėl rinkimų baigties ir 500 rinkėjų balsų persvara su visais 25 rinkikais atiteko respublikonų kandidatui George‘ui W. Bushui. Visoje šalyje A. Gore‘as buvo surinkęs pusę milijono daugiau balsų negu oponentas. Šiuose JAV prezidento rinkimuose persvara tarp kandidatų į prezidentus yra paklaidos ribose. K. Harris respublikonų oponentą rinkėjų apklausose lenkia vos 2 proc. punktais, tad didelė tikimybė, kad D. Trumpas kvestionuos rezultatus. 

Kai JAV demokratijos kūrėjai sukūrė rinkikų kolegijos sistemą 1787-aisiais, nebuvo net teorinių galimybių, kad kandidatas galėtų vykdyti nacionalinę prezidento rinkimų kampaniją. Be to, ir bendra amerikiečių nacionalinė tapatybė dar buvo tik pirminėse formavimosi stadijose.

Tuo metu svarstyta, kad prezidentą galėtų rinkti Kongreso nariai, tačiau šios minties atsisakyta, kadangi jis tuo metu buvo per daug skirtingas ir susiskaidęs. Nutarta šios teisės neatiduoti ir valstijų įstatymų leidėjams. Savo ruožtu tiesioginių prezidento rinkimų sistemos atsisakyta dėl nuogąstavimų, kad piliečiai balsuos už vietinį savo valstijos kandidatą ir nei vienam politikui taip ir nepavyks užsitikrinti daugumos ir pasitikėjimo, pakankamo valdyti valstybę.

Pasirinktoji rinkikų sistema yra gana panaši į būdą, kuriuo Romos katalikų kardinolai renka naują popiežių Vatikane. Šis metodas pasirinktas manant, kad labiausiai apsišvietę ir daugiausia informacijos turintys kandidatai peržengs smulkius valstijų interesus ir sugebės mąstyti valstybiškai bei išrinkti tinkamą prezidentą.