Savivaldybės skaičiuoja audros nuostolius, stichija trikdo mobilųjį ryšį, guldė javus, užliejo dalį biurų
Papildyta informacija apie Gedimino kalno būklę, taip pat apie atnaujintą laivybą Klaipėdos uoste ir padėtį geležinkelio tinkle.
„Mes fiksuojame pažeidimus. Pas mus apie dešimtadalis bazinių stočių neturi elektros tiekimo, jos veikia nuo baterijų. Kai kurios bazinės stotys, kurios turėjo baterijas, jau išsijungė. Mes vežame generatorius, prie tų, kur yra tankiau apgyvendintos vietos“, – sakė Audrius Stasiulaitis, „Telia“ atstovas.
Jo teigimu, labiausiai paveikti yra Kalvarijų, Širvintų, Kelmės, Pakruojo, Vilniaus, Molėtų ir Šalčininkų rajonai.
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ irgi pranešė, kad dėl audros sukeltų elektros tiekimo sutrikimų neveikia dalis mobiliojo ryšio stočių.
„Dabar pajungtos maksimalios tinklo aptarnavimo komandų pajėgos, kad galėtume operatyviai atstatyti elektros tiekimą. Dalis klientų ryšio trikdžių nė nepajus. Kolegos darbavosi visą naktį ir toliau dirba, kad ryšys nedingtų ar būtų kuo greičiau atstatytas. Esam dėkingi ir tarnyboms, kurios daro, ką gali, kad elektra kuo greičiau veiktų visur“, – sakė Asta Buitkutė, „Tele2“ atstovė.
„Tele2“ duomenimis, miestai paveikti mažiau, nes elektros tinklas čia tankesnis ir fiksuojama mažiau elektros gedimų.
Labiau paveiktos miškingos vietovės, kur elektros tinklas retesnis.
„Tele2“ pataria gyventojams pasiruošti ir atsargumo priemonių imtis iš anksto – jei elektros tiekimas nenutrūkęs, įkrauti visus įrenginius bei išorines baterijas, įjungti įrenginiuose energijos taupymo režimą ir naudotis tik būtiniausiomis programėlėmis.
„Bitė“ feisbuke pranešė glaudžiai bendradarbiaujanti su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO), kad ryšio paslaugų kokybė būtų atstatyta kaip įmanoma greičiau.
Savivaldybės skaičiuoja audros padarinius
Sekmadienį prasidėjusios liūtys ir vėjas nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Vilniuje, Grigiškėse, užvirtęs medis jį mirtinai sužalojo.
Kaip informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, penkiose Lietuvos savivaldybėse – Šiauliuose, Joniškyje, Mažeikiuose, Telšiuose ir Šilalės rajone, Laukuvoje, – pirmadienį fiksuotos katastrofinės liūtys, daugelyje vietovių – stichiniai lietūs.
Vitalijus Gailius, Joniškio rajono meras, teigė, kad rajone dėl liūties yra daug išvirtusių medžių.
„Turime Joniškyje ir kapinėse, ir parke, ir Žagarės mieste, ir kaimuose. Visi pavojingi medžiai, kurie kėlė grėsmę, yra daugmaž sutvarkyti“, – sakė meras.
Anot jo, šiuo metu vyksta padarinių likvidavimo darbai, bet juos trukdo besitęsiantis lietus.
„Išvengėme kokių nors didelių nelaimių, tikimės, kad nurims audra“, – teigė V. Gailius.
Anot jo, antradienį bus diskutuojama dėl ekstremalios situacijos paskelbimo savivaldybėje.
„Rytoj mes įvertinsime visas pasekmes, kritulių kiekį, padarinius ir apsispręsime“, – kalbėjo V. Gailius.
Tadas Bartkus, Šilalės rajono meras, teigė lankęsis Laukuvoje, kur užfiksuota katastrofinė liūtis, tačiau didelių nuostolių ten nefiksuota.
„Nepajutome kokių nors didelių padarinių, keli medžiai nulaužti, kažko baisiai užtvindyta nėra. Tvarkomės, bet didelių padarinių nepajutome“, – pasakojo meras.
Anot jo, panaši padėtis ir visoje savivaldybėje, kiekvienoje Šilalės rajono savivaldybėje užfiksuota po keletą nuvirtusių medžių, nulūžusių šakų.
„Šiai dienai dar apie 900 vartotojų elektros neturi, bet viskas tvarkoma, didelių trukdžių neturime“, – sakė T. Bartkus.
Šiauliuose virto medžiai, užlietos gatvės
Gintautas Šepuraitis, Šiaulių miesto savivaldybės Miesto koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, informavo, kad nuo sekmadienio vakaro skyrius sulaukė 54 pranešimų apie audros padarinius, kurie reikalauja papildomos tarnybų pagalbos, savivaldybės atstovai vaizdo stebėjimo kameromis patys nustatė įvairių incidentų.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Dažniausiai medžių nuovartos, užsikišusios nuotekų grotelės“, – pirmadienį per spaudos konferenciją tvirtino G. Šepuraitis.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė teigė, kad Šiauliuose daugiausia problemų sudarė nuvirtę medžiai.
„Mieste jų yra labai daug, nesuskaičiuojame. Įmonė pradėjo darbus anksti rytą, šalinimo darbai truks ne vieną dieną, nereikia tikėtis, kad šiandien viskas bus švaru“, – sakė E. Bružienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovo Gintaro Zonio teigimu, ugniagesiai gelbėtojai Šiauliuose į įvykio vietas vyko 145 kartus, dažniausiai tai buvo dėl nuvirtusių medžių, nutrauktų ir kibirkščiuojančių elektros laidų. Pasak jo, trys nuvirtę medžiai įsirėmė į Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją.
Savivaldybėje dėl katastrofinio lietaus apsemtos gatvės, kiemai, vandens lygis kilo ir dėl lapų ir šakų užsikišus kanalizacijos grotelėms.
Nors savivaldybė ir tarnybos šalinti audros padarinius pasitelkė papildomus pajėgumus, miesto atstovai stebisi, kad apie PAGD apie audrą nesiuntė pranešimų gyventojams.
„Gaila, kad nebuvo gauta jokių pranešimų, šiek tiek visas miestas dirbo tokiu lengvu režimu ir dabar skaičiuojame rezultatus“, – teigė G. Šepuraitis.
Ragina nelankyti kapinių
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad dėl audros Vilniuje jau užregistruota apie 120 pranešimų apie išvartas. Pirmiausia tvarkomos tos vietos, kurios trukdo judėti viešajam transportui.
Anot savivaldybės, su išvartomis dirba 10 įmonės „Grinda“ ekipažų, papildomai padeda ir 17 miesto teritorijų priežiūros įmonės „Stebulė“ komandų, papildomi 6 ekipažai tvarko lietaus nuotekų groteles, kad gatvės nepatvintų.
„Kadangi išlieka stiprus vėjas, o lietus apsunkina medžių šakas, gyventojus prašome nesilankyti kapinėse, miškuose, parkuose. Planuodami kelionės maršrutą ir laiką naudokitės navigacijos programėlėmis, taip pat įvertinkite galimybę atidėti keliones“, – rašoma savivaldybės paskyroje feisbuke.
Nesilankyti kapinėse šią savaitę ragina ir Vilniuje jas prižiūrinti bendrovė „Ecoservice“.
„Vėjas kapinėse prilaužė šakų ir išvartė medžių, šiuo metu dirbame, kad kuo operatyviau pašalintume audros padarinius. Deja, matome, kad kai kurie antkapiai buvo apgadinti. Vis dėlto labai prašome gyventojų neskubėti į kapines ir palaukti, kol jose lankytis taps saugu“, – teigė „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė.
Vaizdais iš apgadintų kapinių, taip pat medžių užverstų gatvių socialiniuose tinkluose dalijasi Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
„Suprantame jūsų nerimą dėl suniokoto turto, tačiau rekomenduojame šiuo metu neiti jo tvarkyti. Vėjas vis dar stiprus ir pavojingas, kelia grėsmę jūsų saugumui“, – fesbuke rašė merė.
Ji, kaip ir dalies kitų savivaldybių merai, ragina gyventojus pirmadienį atidėti nebūtinas keliones ir likti namuose, taip pat patraukti automobilius toliau nuo medžių.
„Kviečiu atšaukti visas nebūtinas keliones – dėl smarkaus vėjo saugotis reikia ne tik griūvančių medžių, bet ir nutrauktų elektros laidų“, – teigė Audrius Šatevičius, Trakų rajono meras.
Vilniaus rajono savivaldybė informavo, kad dėl besitęsiančios audros dalis seniūnijų yra likusios be elektros, vandens, mobiliojo ryšio, eismo sąlygas trikdo keliuose nuvirtę medžiai.
Laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl Lietuvoje siaučiančios audros buvo apribota laivyba, tačiau vėlyvą pirmadienio popietę ji atnaujinta.
„Rimstant vėjui ir bangoms, 16 val. laivyba atnaujinta“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė–Pukenė.
Laivyba uoste buvo ribojama nuo sekmadienio vakaro.
Esant ribojimams, į uostą negalėjo įplaukti ir iš jo išplaukti laivai.
„Lietuvos geležinkeliai“: situacija suvaldyta
Situacija šalies geležinkelio tinkle suvaldyta, tačiau galimi pavienių traukinių vėlavimai, pirmadienį vakare pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).
„Nors Lietuvoje vis dar siaučia audra, LTG grupės įmonėms jau pavyko suvaldyti situaciją geležinkeliuose. Prioritetą teikiant keleiviniam transportui pilnai stabilizuotas maršrutas Vilnius–Kaunas – čia vėluojančių traukinių nėra“, – teigė LTG.
Anot bendrovės, kai kuriais maršrutais vis dar galimi vėlavimai iki 30 min. – didelė dalis esamų trikdžių yra susijusi su elektros tiekimo sutrikimais, kuriuos šalina bendrovė ESO.
„Šiuo metu visas geležinkelių tinklas yra pravažiuojamas. Naujų sutrikimų registruojama mažiau, visgi, audrai nesitraukiant ir nesilpstant jų rizika išlieka“, – skelbia LTG.
Nukentėjo pramonininkai ir ūkininkai
Pramoninkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas, teigė iš gamybos įmonių nesulaukęs skundų apie priverstinį jų stabdymą dingus elektrai ar užliejus vandeniui, tačiau patvirtino, kad dalis pramonės įmonių ir biurų dėl to nukentėjo.
„Ten, ofisuose, kur buvo palikti langai, viskas išlaužyta, užlieta, yra iš gamyklų irgi tokių pranešimų, bet kritinių momentų nėra, nors Vakarų Lietuvoje yra dalis įmonių, neturinčių elektros. Bet daugiau tokie buitiniai dalykai – pro pravirus langus vanduo pribėgo, užliejo patalpas per ventiliacines sistemas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo teigimu, pirmadienį šalyje siaučianti stichija parodė, kad siekiant prisitaikyti prie neeilinių meteorologinių reiškinių reikia gerinti energetinę infrastruktūrą.
„Mūsų infrastruktūra, bent jau naujuose rajonuose, naujuose pastatuose turi būti pritaikoma būtent tokiems klimatiniams iššūkiams. Šiandien susidoroti su vandens kiekiu, kuris yra kanalizacijoje, negalime, todėl patvinsta gatvės, o paskui užliejami ofisai, ypač pirmuose aukštuose“, – tvirtino V. Janulevičius.
„Viskas yra per programinę įrangą susiję. Išsijungus jai, sustoja kompiuteriai, operacinės sistemos, sąskaitų išrašymas, todėl labai reikia žiūrėti energetinę infrastruktūrą, kad turėtų atsarginius variantus – rezervines galias, baterijas, kad galėtų palaikyti alternatyvų energijos tiekimą bent minimaliai, kol atstatinėjamas elektros tiekimas“, – kalbėjo LPK vadovas.
Tuo metu ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, sako, kad žalos patyrė visos Lietuvos žemdirbiai, tačiau labiausiai – Žemaitijos ūkininkai.
„Kelmė, Telšiai, Mažeikiai. Ten iškrito katastrofinis kritulių kiekis per labai trumpą laiką. Ir dar vienas dalykas – Žemaitijoje buvo mažiausiai nuimta derliaus. Ten visuomet vėlyvesnė javapjūtė būna. Ant laukų daugiausia javų ir net rapsų liko“, – teigė A. Macijauskas.
Pasak jo, smarkus lietus suniokojo pasėlius: „Padaryti didžiuliai nuostoliai. Juos dar tiksliname“.
A. Macijausko teigimu, dėl oro sąlygų nukentės ir derliaus kokybė, jis bus mažesnis.
„Javai suguldyti, jų kokybė bus prastesnė, jeigu apskritai iš viso pavyks juos nukulti“, – kalbėjo grūdininkų atstovas.
Anot jo, vienintelė viltis išvengti didelių nuostolių – draudimo išmokos.
„Asociacijos narių dauguma jau yra apsidraudę“, – tvirtino A. Macijauskas.
Nepaisant audros, Gedimino kalno būklė išlieka stabili
Nepaisant audros, pastaraisiais metais vis nuošliaužų kamuojamo Gedimino kalno būklė išlieka stabili, tačiau specialistai perspėja, jog stichijai užsitęsus gali kilti pavojų.
„Nepaisant itin didelio kiekio lietaus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili: 24 val. per parą veikianti ir milimetrų tikslumu gruntą stebinti monitoringo sistema šiuo metu neidentifikuoja jokių žymesnių judesių“, – komentare nurodė už kalno priežiūrą atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus.
Įstaiga nurodo nuolat sekanti orų prognozes ir kalne įdiegtą stebėsenos sistemą, kasdien vykdanti ir fizinę visų kalno šlaitų apžiūrą.
„Vasaros liūtys ir užsitęsęs ilgalaikis lietus gali lemti grunto deformacijas. Muziejus vykdo nuolatinę stebėseną ir turi net keletą reagavimo planų, todėl tai neįvyktų netikėtai“, – teigia Nacionalinis muziejus.
„Matydami deformacijas nedelsiant jas užkardytume prevencinėmis priemonėmis. Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – ilagalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių. Jos grėsmės giluminiams kalno sluoksniams nekelia“, – rašoma komentare.
