Švedijos narystė NATO – itin svarbi Baltijos regiono gynybai kordinuoti
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.
„Gerai žinoma, kad Švedija po 200 metų neutralumo siekia bendros apsaugos, tačiau taip pat noriu, jog visi NATO sąjungininkai žinotų, kad mes taip pat suteikiame saugumą ir esame čia ilgam laikui“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Naujausia Aljanso nare tapusios Suomijos prezidentas Saulis Niinisto teigė „daug kartų sakęs, jog jų narystė nėra pilna be Švedijos“.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.
Tuo metu Švedijos narystė įstrigo, nes jos ratifikavimą vilkino Turkija, teigdama, kad Švedija turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
Pirmadienį NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės ratifikavimo. Vengrija po šios žinios pareiškė, kad ratifikuos Švedijos paraišką ir tai dabar tėra tik techninis klausimas.
Palas Jonsonas, Švedijos gynybos ministras, prie NATO viršūnių susitikimo vykstančiame renginyje „NATO Public Forum“ sulaukė plojimų, dar net nespėjęs garsiai pasidžiaugti pirmadienio susitarimu.
„Mes esame pasirengę kaip įmanoma greičiau prisijungti prie NATO kaip pilnateisė narė“, – patikino jis.
Anttis Hakkanenas, Suomijos gynybos ministras, pažymėjo, kad Švedija, būdama NATO, papildys ir Suomijos narystę.
„Manau, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas pagilės ir gynybos planavimas toliau vyks sklandžiai“, – teigė jis.
Abu ministrai taip pat pažymėjo, kad oficiali Švedijos narystė yra labai svarbi regiono gynybos planams rengti ir koordinuoti.
„Tai siunčia visam NATO Vilniaus viršūnių susitikimui apie sutarimą ir vienybę itin svarbiu metu euroatlantiniam saugumui“, – teigė Švedijos gynybos ministras.
Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store taip pat tvirtino, jog jo šalis bus tarp tų, kurias Švedijos narystė paveiks bene labiausiai.
„Pirmą kartą šių laikų istorijoje visas Šiaurės regionas bus NATO viduje, ir tai turės didžiulių teigiamų pasekmių tam, kaip mes planuojame savo saugumą, gynybą ir kaip prisidedame prie NATO“, – kalbėjo jis.
Estijos premjerės Kajos Kallas teigimu, Švedijos narystė „daug reiškia mūsų regionui, tačiau drauge gerokai sustiprina NATO“.
Ukraina turi būti NATO, tik neaišku, kaip greitai
Kalbėdami apie Ukrainos narystę NATO, regiono lyderiai sutarė, jog šalis turėtų tapti Aljanso nare, tačiau, kaip pastebėjo Latvijos premjeras Krišjanis Karinis, nėra sutarimo, kaip greitai tai turėtų įvykti.
„Mano nuomone, akivaizdu, kad norint taikos ir ilgalaikio stabilumo Europoje mums reikia, kad Ukraina būtų NATO. Rusija supranta tik jėgą, ir mes turime būti stiprūs bei labai aiškūs, o tai reiškia Ukrainą NATO šeimoje, – teigė jis. – Kalbant apie ateinančias kelias dienas, svarbu susitarti dėl konkrečių žingsnių šia kryptimi.“
„NATO narystė yra vienintelė pigiausia ir iš tiesų veiksminga saugumo garantija, ir jeigu karas pasibaigs ir atsiras galimybių langas, Ukraina turėtų prisijungti prie NATO“, – žurnalistams sakė Estijos ministrė pirmininkė.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ragino susitikime „numatyti tiesų ir aiškų kelią Ukrainai į NATO, ir tiek“.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Tiek Latvijos, tiek Estijos premjerai pabrėžė, jog Rusijos grėsmė yra labai reali, todėl išlaidų gynybai didinimas yra svarbi ir aktuali priemonė.
K. Karinis pastebėjo, jog išlaidų gynybai didinimas atsieina pigiau nei karo pasekmės, tokios kaip energetinis nestabilumas ar infliacija.
Pasak Norvegijos premjero, šalys turi prisidėti prie Ukrainos pergalės, tačiau kalbėdamas apie narystės perspektyvas teigė, jog „kvietimas turėtų būti formuluojamas taip, jog kai ateis tinkamas laikas ir sąjungininkai sutiks, Ukraina bus įleista“.
Tuo metu Švedijos premjeras teigė, jog geriausiai Ukrainos narystės situaciją apibūdina NATO generalinio sekretoriaus frazė „taip greitai, kaip įmanoma“.
„Ji suteikia rėmus mūsų laukiančiam procesui“, – sakė politikas.
Kaip rašė VŽ, tokį sentimentą išsakė ir Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras.
„Visi jau pažymėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, – pastebėjo Vokietijos gynybos ministras.
Klausimas, anot jo, yra, „kaip ten patekti“, o ne „kada ten patekti“.
„Aš esu tikras, kad Ukrainos kelias (į NATO – VŽ) bus trumpesnis nei kitų, bet jis vis tiek bus kelias“, – patikino jis.
[infogram id="38a24b0f-8a7b-4892-930e-559c569167e8" prefix="JNs" format="interactive" title="SU ŠVEDIJA: NATO šalys pagal įstojimo datą 2023"]
Sąjungininkai Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje svarsto atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įkurti NATO ir Ukrainos tarybą ir sutarti dėl daugiametės pagalbos Ukrainos kariuomenei.
Tačiau 31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip įtvirtinti Ukrainos Aljanse perspektyvą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į Aljansą.
