V. Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad dabartinė Vyriausybė pasitrauks
„Vyriausybės tos sudėties, kokia yra dabar, nebeliks“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovė.
Ji taip pat teigė nepalaikanti konservatorių siūlymo inicijuoti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„Tai nėra pirmos būtinybės klausimas, tai nėra sprendimas, kuris būtų akivaizdus, sprendžia ne tą problemą ir ne toje vietoje, todėl tikrai nemanome, kad reikėtų pradėti nuo pirmalaikių Seimo rinkimų“, – sakė liberalė.
Taip Seimo vadovė kalbėjo konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui laišku kreipusis į parlamentinių partijų vadovus kviečiant juos susitikti Seime ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.
Ją pasiūlė praėjusią savaitę posėdžiavęs partijos prezidiumas, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Vyriausybei derėjo pasitikrinti pasitikėjimą Seime, tačiau „ministrė pirmininkė nutarė žingsniu toliau eiti“ ir atsistatydinti, jei Seime nepavyktų sutarti dėl pirmalaikių rinkimų.
Paklausta, kaip galėtų atrodyti koalicija, jei priešlaikinių rinkimų idėja žlugtų, Seimo pirmininkė teigė, kad „reikėtų tą klausimą užduoti to dramatiško persikrovimo iniciatoriams“. Ji teigė abejojanti, kad tokiu atveju būtų sudaryta nauja koalicija.
„Bet atmesti nereikėtų nė vieno varianto“, – sakė parlamento vadovė.
Kitų ministrų atsistatydinimas neaktualus
Paklausta, ar liberalų deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys neketina pasekti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pavyzdžiu ir atsistatydinti iš pareigų, nes jie abu buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ir naudojosi kanceliarinėmis išmokomis, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad, premjerei žadant trauktis iš pareigų, kalbėti apie atskirų ministrų atsistatydinimą nėra prasmės.
„Simono Kairio situacija yra ganėtinai skirtinga nuo Jurgitos Šiugždinienės. Kalba eina apie ankstesnes kadencijas, kitas sumas, tačiau, suprantama, šitoje situacijoje svarstomi įvairūs variantai“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.
Anot jos, tik pats S. Kairys gali nuspręsti, ar atsistatydinti iš ministro pareigų, ar ne.
„Čia Simono Kairio apsisprendimo reikalas, tačiau aš asmeniškai dabar po ministrės pirmininkės pareiškimo, jog vienaip ar kitaip ši Vyriausybė atsistatydina, individualių ministrų atsistatydinimo klausimų didelės prasmės nematau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Galiu tik pakartoti tai, ką esu sakiusi: dėl ministro S. Kairio sąžiningumo man abejonių nekyla“, – pridūrė ji.
Kita vertus, Seimo vadovė teigė supranti J. Šiugždinienės sprendimą nebelikti poste.
„Ministrei dabartinėmis aplinkybėmis būtų buvę sunku net ir tą likusį laiką daryti darbus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad dėl galimo neskaidraus kanceliarinių lėšų naudojimo dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje iš pareigų turėtų trauktis trys ministrai – švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, kultūros ministras S. Kairys ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jie visi tvirtino lėšas naudoję skaidriai, pagal paskirtį. J. Šiugždinienė 2019–2020 metais panaudojo 13.800 Eur, S. Kairys per šešerius su pusę metų – 35.100 Eur, G. Skaistė per maždaug ketverius – 20.400 Eur.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad tai ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų, taip pat ir dirbantys Seime.
Dėl to TS-LKD prezidiumas, siekdamas spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę, praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimą. To nepadarius, iš pareigų žada trauktis premjerė Ingrida Šimonytė, o tai reiškia visos Vyriausybės griūtį.
