Lenkų gynybos ministras: Vokietija nesutinka „Patriot“ sistemas perduoti Ukrainai, jos bus dislokuojamos Lenkijoje

• ISW: kilę sprogimai dviejose Rusijos oro bazėse Saratovo ir Riazanės srityse greičiausiai yra Ukrainos atakos padarinys. Taip Ukraina padarė žalos Rusijai ir pademonstravo, jog gali smogti Rusijos užnugario zonai ir sutrikdyti jos atakas.
• JK: jei Rusija įvertins, jog atakos prieš jos oro bazes buvo tyčiniai išpuoliai, tai bus viena iš strategiškai reikšmingiausių jos gynybos nesėkmių nuo įsiveržimo į Ukrainą.
• Lietuvos pagalba kariaujančiai Ukrainai šiuo metu siekia 660 mln. Eur, iš jų 240 mln. Eur sudaro karinė parama, sako Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.
• Anot Vladimiro Saldo, rusų primesto Chersono srities vadovo, nuo sausio 1 d. gyventojai nebegalės atsiskaityti grivinomis.
• V. Zelenskis antradienį lankėsi Donecko, Charkivo srityse.
• Rusija ir Ukraina apsikeitė po 60 karo belaisvių.
• FT: į 9-ąjį ES sankcijų paketą gali patekti Rusijos kasybos pramonė.
• Baltieji rūmai JAV naftos ir dujų sektoriaus prašys paremti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Pirmadienio naujienas skaitykite čia.

[infogram id="61504b1c-bd81-4ff4-98a5-78d826fa271e" prefix="bxg" format="interactive" title="2022-12-05 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

21:59 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime trečiadienį ryte. 

21:47 Ukrainos premjeras: elektros energijos deficitas siekia 19%

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pranešė, kad po paskutinio Rusijos masinio raketų smūgio, surengto pirmadienį, elektros energijos deficitas Ukrainoje siekia 19%.

Pasak D. Šmyhalio, energetikai artimiausiomis dienomis pašalins gruodžio 5 d. Rusijos atakos padarinius, tačiau sistemos pajėgumų deficitas išliks.

Anot premjero, pastaraisiais mėnesiais Rusijos atakos pažeidė 35% svarbiausių šalies pagrindinio elektros tinklo objektų. 70% jų buvo apšaudyti du ar daugiau kartų.

21:17 Lenkija: Vokietija nesutinka „Patriot“ sistemas dislokuoti Ukrainoje

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pranešė, kad Vokietija atsisakė Ukrainai perduoti Varšuvai pažadėtas oro gynybos sistemas „Patriot“.

M. Blaszczakas tviteryje parašė, kad kalbėjosi su Vokietijos gynybos ministre ir yra nusivylęs atsisakymu perduoti šias sistemas Ukrainai.

„Patriot“ dislokavimas Vakarų Ukrainoje būtų padidinęs lenkų ir ukrainiečių saugumą“, – rašė M. Blaszczakas.

Jis pridūrė, kad jo šalis kartu su Vokietija imasi darbų „Patriot“ sistemoms Lenkijoje dislokuoti ir prijungti jas prie Lenkijos valdymo ir kontrolės sistemos.

20:03 Baltieji rūmai JAV naftos ir dujų sektoriaus prašys paremti Ukrainos energetikos infrastruktūrą

JAV prezidento Joe Bideno administracija ketvirtadienį šaukia virtualų susitikimą su naftos ir dujų įmonių vadovais, kad aptartų, kaip JAV galėtų paremti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi matyti laišku.

Susitikimas rengiamas tuo metu, kai Rusija, prasidėjus žiemai, siekia raketomis sunaikinti Ukrainos infrastruktūrą ir nutraukti energijos tiekimą.

„Kaip žinote, į Ukrainos energetikos objektus agresyviai taikomasi, siekiant pasinaudoti šalčiausia žiemos temperatūra ir atšiauriausiomis oro sąlygomis. Kartu galime padėti padidinti Ukrainos atsparumą“, – laiške naftos ir dujų įmonių vadovams rašo JAV energetikos sekretoriaus pavaduotojas Davidas Turkas.

Susitikimą rengia Kibernetinio saugumo, energetinio saugumo ir reagavimo į ekstremalias situacijas biuras.

19:48 Rusai raketomis atakavo Kryvyj Rihą, Kramatorską

Antradienio vakarą rusai raketomis atakavo pramonės infrastruktūros objektą Kryvyj Riho mieste. Apie tai informavo Kryvyj Riho administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Raketomis antradienį atakuotas ir Kramatorskas.

„Keturios raketos smogė Kramatorskui. Buvo apgadinti 39 privatūs namai, švietimo įstaiga ir pramoninė zona“, – sakoma Kramatorsko miesto tarybos pranešime. Nukentėjusių žmonių nėra.

19:40 Belgorodo srities gubernatorius: formuojami teritorinės gynybos daliniai pasienyje su Ukraina

Rusijos Belgorodo sritis, kuri ribojasi su šiaurės rytų Ukraina, formuoja teritorinės gynybos dalinius, pareiškė šios srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Nuo pat pirmųjų specialiosios karinės operacijos dienų daug Belgorodo srities gyventojų kreipėsi, (teigdami), kad reikia pradėti rengti ir formuoti teritorinės gynybos arba savigynos dalinius. Priėmėme šį sprendimą“, – „Telegram“ platformoje informavo V. Gladkovas.

Jo pareiškime teigiama, kad šie daliniai formuojami iš tų, kurie „dėl sveikatos būklės ar dėl amžiaus negali būti pašaukti, tačiau turi kovinės patirties ir didelį norą, esant reikalui, ginti savo namus“.

„Patyrę instruktoriai, perėję daugybę karų ir turintys kovinės patirties, dabar vykdo mokymus ir kovinį dalinių telkimą visų Belgorodo srities pasienio regionų teritorijoje“, – pridūrė V. Gladkovas.

19:24 Sovietinių skulptūrų nukėlimą Rusijos ambasada vadina „barbarišku pasityčiojimu“

Antradienį pradėtą sovietinių skulptūrų sostinės Antakalnio kapinėse nukėlimą Vilniuje Rusijos ambasada pavadino „barbarišku pasityčiojimu“ ir paragino tarptautines institucijas įvertinti šiuos savivaldybės veiksmus.

Ambasada pareiškė, kad šis veiksmas yra „įnirtingo Lietuvos valdžios siekio sugriauti didvyrių, kurie savo gyvybės kaina išlaisvino Lietuvą ir Europą nuo nacizmo, atminimą kulminacija“. 

„Toks barbariškas pasityčiojimas iš žuvusiųjų kiekvienam normaliam žmogui sukelia tik gilios paniekos jausmą ir pagrįstą pasipiktinimą“, – skelbia ambasada.

19:11 Po dronų atakų Kremlius aptarė „vidaus saugumo“ reikalus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai.

Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione, po smūgio užsidegė naftos rezervuaras.

Pirmadienį įvykę bepiločių lėktuvų smūgiai buvo labai neįprasti, turint omenyje, kad abi bazės yra už šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Antradienį Kremlius pranešė, kad V. Putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo aptarta, kaip užtikrinti valstybės „vidaus saugumą“. Jokių kitų detalių nepateikta.

Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atskirai kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad valdžios institucijos imasi „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo išpuolių, dėl kurių kaltina Ukrainą.

19:01 V. Zelenskis apsilankė Charkivo srityje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, minint šalies ginkluotųjų pajėgų dieną, aplankė sužeistus karius Charkivo srityje.

Jo kanceliarijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas įteikia apdovanojimus karo medikams, fotografuojasi su sužeistais kariais ir susitinka su medicinos personalu.

Kreipdamasis į karo medikus V. Zelenskis sakė: „Labai ačiū, kad gelbėjate mūsų karius, padedate mūsų didvyriams išgyventi. Ir šią dieną norėčiau palinkėti sveikatos žmonėms, kurie palaiko mūsų karių sveikatą. Rūpinkitės savimi, nes jūs rūpinatės Ukraina“.

Vėliau jis susitiko su sužeistais kariais ir padėkojo jiems už didvyriškumą, su kuriuo jie gina „valstybę, jos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, mūsų žmonių laisvę ir gyvybę“.

Anksčiau antradienį V. Zelenskis apsilankė Donecko regione.

18:37 D. Kuleba: Ukraina siūlo partneriams pagalbą didinant ginklų gamybos tempą

Ukraina siūlo, kad tarptautiniai partneriai įtrauktų ukrainiečių gynybos įmones sprendžiant neatidėliotinas ginklų gamintojų problemas, susijusias su gamybos apimties didinimu. Taip spaudos konferencijoje antradienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ministras pažymėjo, kad ginkluotės gamybos tempų didinimas buvo viena iš pagrindinių jo derybų NATO ministrų susitikime Bukarešte temų. Jis teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje pasaulio ginklų gamintojai susidūrė su tiekimo grandinių sutrikimo, darbuotojų ir atsarginių dalių trūkumo problemomis.

„Ukraina dirba aprūpindama ir perginkluodama savo ginkluotąsias pajėgas, todėl siūlome tarptautiniams partneriams įtraukti Ukrainos ginklų gamintojus sprendžiant neatidėliotinas gamybos problemas ir atsižvelgti į Ukrainos karinės pramonės pajėgumus formuojant ilgalaikius bendrus planus. Aktyvus ginkluotųjų pajėgų perginklavimas ir šalies karinės pramonės atgaivinimas atitinka ilgalaikius ne tik Ukrainos, bet ir visos euroatlantinės erdvės interesus“, – tvirtino D. Kuleba.

17:50 „Dožd“ bus nepasiekiama ir Lietuvoje

Latvijos reguliuotojui dėl grėsmės nacionaliniam saugumui panaikinus televizijos „Dožd“ transliavimo licenciją, kanalas bus nepasiekiamas ir Lietuvoje, antradienį informavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Pasak jos, Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos sprendimas dėl tremtyje veikiančios nepriklausomos Rusijos televizijos licencijos naikinimo įsigalios ketvirtadienio naktį.

Licencija suteikė teisę platinti sukurtą turinį Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje, JAV ir kitur.

17:41 Apšaudytas Chersono vandentiekio bendrovės pastatas

Rusai apšaudė Chersono vandentiekio bendrovės administracijos pastatą ir šalia esančius gyvenamuosius namus, žuvo 43 metų vandentiekio darbuotojas, „Telegram“ platformoje pranešė Chersono miesto taryba.

Įvykio vietoje taip pat kilo didelis gaisras.

17:00 M. Podoliakas: Rusija raketų iš Irano negavo 

Ukrainos prezidento patarėjas Michaylo Podoliakas „The Guardian“ sako, kad Iranas iki šiol nesuteikė Rusijai balistinių raketų ir gali to nepadaryti dėl diplomatinio spaudimo ir Irano vidaus politinių neramumų.

Pasak M. Podoliako, šiuo metu Rusijos pajėgos turi savų sparnuotųjų raketų dar „dviem ar trims“ masiniams smūgiams prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Rusija siekė papildyti savo arsenalą pirkdama Irano raketas. Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas lapkritį lankėsi Teherane ir, kaip pranešama, jo pirkinių sąraše buvo raketos. Tačiau, M. Podoliako duomenimis, sandoris dar neįvyko.

„Iranas patyrė didžiulį diplomatinį spaudimą, o protestai taip pat padidino spaudimą vyriausybei. Ji pradeda prarasti Irano visuomenės kontrolę, vidaus problemos didėja. Todėl jie tiesiog neturi laiko bendrauti su Rusija. Tai nėra jų prioritetas“, – kalbėjo M. Podoliakas. 

Jis pridūrė manąs, kad derybos tebevyksta.

16:27 „The Guardian“ šaltiniai: rusai nebeturi Irano dronų

Pasak Vakarų pareigūnų, Rusija prieš 2–3 savaites pabaigė Irane pagamintų bepiločių orlaivių atsargas ir dabar „tikisi papildymo“, rašo „The Guardian“.

Cituojami pareigūnai teigia, kad kol kas nėra jokių požymių, kad Iranas tiektų Rusijai raketas.

16:13 FT: į 9-ąjį ES sankcijų paketą gali patekti Rusijos kasybos pramonė

Europos Komisija (EK) ketina pasiūlyti uždrausti naujas investicijas į Rusijos kasybos sektorių, rašo „Financial Times“ (FT).

Draudimas investuoti į kasybos pramonę, taikant išimtis kai kuriems konkretiems produktams, yra dalis devintojo ES sankcijų paketo, kurį EK pareigūnai artimiausiomis dienomis planuoja aptarti su valstybėmis narėmis ir dėl kurio tikisi susitarti iki kitos savaitės pabaigos. Taip FT sakė trys su diskusijomis susipažinę asmenys.

Anot FT šaltinių, į paketą, kuris dar gali būti pakeistas, taip pat įtraukta technologijų, kurias, Briuselio nuomone, Rusija naudoja savo ginklų gamykloms remti, eksporto kontrolė; draudimas vykdyti sandorius su dar trimis Rusijos bankais; tikslinės sankcijos dar 180 asmenų.

15:57 Vengrija užblokavo didžiulį ES pagalbos Ukrainai paketą

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. Eur vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Labai reikalinga pagalba Kyijvui yra viena iš kelių iniciatyvų, kurias Budapeštas stabdo, nes jam gresia 13 mlrd. Eur ES lėšų įšaldymas dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti papirkinėjimo ir užtikrinti teismų nepriklausomumo.

Vengrijos vyriausybė taip pat nepritaria ES pastangoms priimti minimalų 15% pelno mokestį. Plačiau skaitykite čia.

15:11 Lenkija gavo pirmąją Pietų Korėjos ginkluotės siuntą

Lenkija antradienį gavo pirmąją tankų ir haubicų, kuriuos siekdama sustiprinti savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą nusipirko iš Pietų Korėjos, siuntą.

Liepą šalis pasirašė sutartis dėl Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus, pirkimo.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį per ceremoniją Gdynės uoste, kur buvo pristatyti pirmieji nupirkti tankai ir haubicos, sakė, kad šie ginklai „yra būtini siekiant užkirsti kelią agresijai“.

Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.

Šiemet Varšuva turėtų gauti ir 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais. Plačiau skaitykite čia. 

15:02 Ukrainos ambasados Rumunijoje ir Danijoje gavo „kruvinus“ paketus 

Ukrainos ambasadoms toliau siunčiami „kruvini“ paketai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad tokius siuntinius antradienį gavo ambasados Rumunijoje ir Danijoje.

Praėjusią savaitę „kruvinus“ paketus, kuriuose buvo gyvūnų akys, gavo virtinė Ukrainos ambasadų įvairiose Europos šalyse.

14:37 VTB patiria didžiausią kibernetinę ataką savo istorijoje

Rusijos valstybinis bankas VTB pranešė, kad patiria „precedento neturinčią kibernetinę ataką iš užsienio“, kuri, jo teigimu, yra didžiausia kibernetinė ataka jo istorijoje.

Pareiškime bankas teigė, kad atrėminėja paskirstyto paslaugos trikdymo ataką (DDoS), ir įspėjo, kad laikinai bus sunku naudotis jo mobiliąja programėle ir interneto svetaine.

14:32 Rusijos FSB paprašė sulaikyti dvi Ukrainos vyriausybės nares

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paprašė suimti dvi Ukrainos vyriausybės nares po to, kai valstybinė šalies žiniasklaida pranešė, kad jos buvo apkaltintos Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu, Maskvos teismas nurodė naujienų agentūrai AFP.

Vieno Maskvos teismo atstovas spaudai AFP sakė, kad FBS tyrėjai „paprašė areštuoti už akių“ premjero pavaduotoją Iryną Vereščuk ir užsienio reikalų viceministrę Eminę Džaparovą.

Aukšto rango Ukrainos politiniai veikėjai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, keliauja po visą šalį, įskaitant regionus, kuriuos Maskva, nepaisant tebesitęsiančių kovų, teigia aneksavusi. Vėliausios tokios kelionės metu V. Zelenskis antradienį lankėsi Slovjansko mieste, esančiame netoli fronto linijos Donbaso regione.

Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė I. Vereščuk atvyko į Chersoną po to, kai Kyjivo pajėgos lapkritį atkovojo šį miestą.

Krymo totorė E. Džaparova savo ruožtu kelia klausimus, susijusius su 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio etnine mažuma, ir ragina tarptautinę bendruomenę paremti „Krymo deokupaciją ir jo grąžinimą Ukrainai“.

14:26 Rusija Kurilų saloje dislokavo gynybines raketų sistemas

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė dislokavusi mobiliąsias pakrančių gynybos raketų sistemas šiaurinėje Kurilų saloje, priklausančioje strategiškai svarbiai salų grandinei, besidriekiančiai tarp Japonijos ir Rusijos Kamčiatkos pusiasalio, rašo CNN.

Anot ministerijos, Paramuširo saloje buvo dislokuotos sistemos „Bastion“, kurių raketų skrydžio nuotolis siekia iki 500 km.

Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos valdomas pietines Kurilų salas, kurias Tokijas vadina Šiaurinėmis teritorijomis, o teritorinis ginčas prasidėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai sovietų kariuomenė jas atėmė iš Japonijos.

14:18 Rusija ir Ukraina apsikeitė po 60 belaisvių 

Antradienį įvyko dar vieni karo belaisvių mainai, kurių metu Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 60 karių, įskaitant 34 Mariupolio gynėjus, „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas.

Rusijos gynybos ministerija savo ruoštu pranešė iš Ukrainos nelaisvės susigrąžinusi irgi 60 karių.

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija feisbuke informavo, kad rusai taip pat grąžino 49 žuvusių karių kūnus.

13:44 Maskva: rusiškos naftos kainų lubos „nėra tragedija“

Rusija antradienį pareiškė esanti tikra, kad ras naujų savo naftos pirkėjų, ir pridūrė, jog kainų lubos, kurias Vakarai dėl Ukrainos nustatė Maskvos eksportuojamam juodajam auksui, „nėra tragedija“.

Kainų lubomis, siekiančiomis 60 USD, kurios įsigaliojo pirmadienį, siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų naftą pasaulio rinkai.

„Nė kiek neabejoju, kad mūsų produktui bus pirkėjų“, – pareiškė reporteriams Sergejus Riabkovas, užsienio reikalų viceministras, ir pridūrė, kad Rusijos valdžia buvo pasirengusi kainų lubų įvedimui.

„Žiūrėsime, kaip reaguos rinka, tačiau bet kuriuo atveju mūsų interesai šioje srityje vienaip ar kitaip bus užtikrinti“, – pareiškė pareigūnas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Aleksandras Novakas, vicepremjeras, savo ruožtu pabrėžė, jog kainų „lubos“ neišvengiamai paskatins kainų kilimą, bus pakenkta logistikai.

„Rusiška nafta visada buvo paklausi ir visada bus paklausi, – pareiškė jis reporteriams. – Čia nematome jokios tragedijos“.

13:39 Rusija geležinkelius keičia į laivus, o Lietuvos muitininkai įžvelgia medienos schemą

Kol Vakarų iniciatyva įsigalioja vis daugiau sankcijų Rusijai, karą pradėjusi šalis suka žvilgsnį į Rytus ir didina krovinių srautus, stiprindama bendradarbiavimą su Indija ir Iranu. O daug diskusijų Lietuvoje sukėlęs klausimas dėl Kaliningrado tranzito aprimo, Rusijai keičiant geležinkelius į laivus.

Išsamiau apie tai skaitykite šiame VŽ Premium straipsnyje.

13:33 Rytų Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas

Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui, lankantis Donecko srityje, Rytų Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.

13:12 Kremlius neigia, jog ruošiasi dar vienai mobilizacijos bangai

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, ragino nekreipti dėmesio į pranešimus socialiniuose tinkluose apie galimą naują mobilizacijos bangą ir sutelkti dėmesį į oficialią informaciją.

„Socialiniuose tinkluose skelbiama daug provokacinių žinučių. Reikia sutelkti dėmesį į informaciją, kuri ateina iš Gynybos ministerijos, iš prezidento. Kalbant apie mobilizaciją, prezidentas jau viską pasakė. Todėl tiesiog nereikia kreipti dėmesio į visas šias žinutes“, – antradienį aiškino Kremliaus atstovas.

VŽ primena, kad Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog baigia „dalinę mobilizaciją“, spalio 28 d., tačiau JAV įsikūrusio Karo studijų instituto vertinimu, Rusijos valdžia ir toliau renka duomenis apie karinei tarnybai tinkamus vyrus, į frontą bando išsiųsti kalinius.

12:59 V. Zelenskis apsilankė Slovjanske Donecko regione

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė Ukrainos rytiniame Donecko regione esančiame Slovjansko mieste, pranešė prezidentūra.

Slovjanskas yra Ukrainos kontroliuojamas miestas, esantis vos už 45 km nuo Bachmuto, dėl kurio verda aršios kovos. Be to, tai miestas, kurį 2014 m. vieną iš pirmųjų bandė užimti rusų remiami separatistai.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis pasirodė vilkėdamas žieminę striukę ir stovėdamas šalia didelio užrašo „Slovjanskas“, nudažyto Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona. Jis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusių Ukrainos karių atminimą.

Kituose vaizdo įrašuose jis kalbėjo su Ukrainos kariais, sveikino juos Ginkluotųjų pajėgų dienos proga.

12:41 Rusija kaltina Ukrainą apšaudant Zaporižios AE

Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, pareiškė, kad Ukraina toliau apšaudo Zaporižios atominę elektrinę (AE) ir sąmoningai kelia galimos branduolinės katastrofos grėsmę.

S. Šoigu sakė, kad Rusijos pajėgos imasi „visų priemonių“, kad užtikrintų didžiausios Europoje elektrinės saugumą, susidūrusios su tuo, ką jis pavadino Kijevo „branduoliniu terorizmu“.

VŽ primena, kad Ukraina neigia apšaudžiusi AE, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos. Jos teigimu, branduolinę grėsmę elektrinei kelia Rusija.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – siekia, kad aplink elektrinę būtų sukurta saugumo zona, baimindamasi galimos Černobylio katastrofos.

12:20 EP pirmininkė pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas

Roberta Metsola, Europos Parlamento (EP) pirmininkė, pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų dienos proga.

„Jūs laimėsite. Jūs laimėsite dėl savo kritusių herojų. Jūs laimėsite dėl savo vaikų. Jūs laimėsite dėl savo laisvės. Jūs laimėsite dėl mūsų vertybių. Jūs laimėsite dėl Ukrainos. Jūs laimėsite dėl Europos“, – sakė EP pirmininkė vaizdo sveikinime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

12:11 „New York Times“: Ukraina, naudodama dronus, smogė dviem oro bazėms Rusijoje

Ukraina smogė dviem karinėms bazėms, esančioms už kelių šimtų kilometrų Rusijos teritorijoje, naudodama bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė laikraštis „New York Times“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu.

Anot laikraščio, bepiločiai lėktuvai buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos ir vienoje iš bazių buvo sunaikinti mažiausiai du lėktuvai, o dar keli buvo apgadinti.

Tą pačią versiją dėl atakų prieš dvi oro bazes pareiškė ir Rusijos gynybos ministerija.

Ukraina oficialiai šių pareiškimų nekomentavo.

12:05 Kanada Ukrainos išminavimui skiria 11 mln. USD

Kanada skirs 11 mln. USD įrangai, reikalingai Ukrainai išminuoti Rusijos paliktas minas, praneša Melanie Joly, Kanados užsienio reikalų ministrė.

„Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, minų rasta 30% šalies teritorijos“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė, kurią citavo „BBC Russian“.

11:46 Vilniaus Antakalnio kapinėse pradėtos ardyti sovietinės skulptūros

Antakalnio kapinėse Vilniuje antradienį pradėtos ardyti skulptūros sovietų kariams, nepaisant Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto pritaikytos laikinosios apsaugos.

Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, sako neturintis abejonių, kad tai yra „sovietinės ideologijos simbolis, nieko bendro neturintis su kapais“, ir jis nukeliamas „teisėtai ir pagrįstai“.

Anot jo, visi reikiami leidimai yra gauti, o Jungtinių Tautų komiteto išvados nėra kliūtis skulptūras nukelti.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

11:21 Laisvės premija skirta Ukrainos prezidentui

Šių metų Laisvės premija skirta Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Daugiau skaitykite čia.

11:12 A. Anušauskas: Lietuvos parama Ukrainai siekia 660 mln. Eur

Lietuvos pagalba kariaujančiai Ukrainai šiuo metu siekia 660 mln. Eur, iš jų 240 mln. Eur sudaro karinė parama, sako Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.

Jo teigimu, kitų metų Krašto apsaugos ministerijos biudžete paramai Ukrainai numatyta apie 40 mln. Eur. Reikalingos priemonės bus perkamos iš Lietuvos gamintojų.

„Kur yra numatyta, tai čia yra nauji pirkimai, pirmiausia, iš Lietuvos gamintojų. (...) Nuo amunicijos iki optikos ir visų kitų dalykų, ką gamina Lietuvos gamintojai“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat teigė, kad karinė parama galės būti perduota ir iš Lietuvos turimų rezervų.

„Jeigu pas mus atsilaisvins tam tikri pajėgumai, kuriuos mes galėtume, kompensavę naujais įsigijimais, perduoti ukrainiečiams, tai realiu laikus irgi bus daromi sprendimai“, – kalbėjo politikas.

Pastaruoju metu Vilnius perdavė Kyjivui dar dvi šalyje suremontuotas haubicas.

A. Anušauskas pirmadienį pranešė, kad Lietuva siunčia „155 mm amuniciją ukrainiečių artilerijai“. Vis dėlto Lietuvos kariuomenė BNS teigė negalinti įvardinti kiekio. 

10:59 Rusija: nuo sausio 1 d. Chersone įvedami rubliai

Rusijos pareigūnai okupuotose Chersono srities teritorijose paragino gyventojus keisti santaupas į Rusijos rublius. Anot Vladimiro Saldo, rusų primesto Chersono vado, nuo sausio 1 d. gyventojai nebegalės atsiskaityti grivinomis.

Anot jo, santaupas į rublius keisti „verta“, nes krenta grivinos vertė, o dėl Ukrainos ekonominių problemų valiuta „virsta popieriumi“.

Rusijos užimtuose Luhansko ir Donecko regionuose jau naudojamas rublis.

10:37 Palydovinė nuotrauka iš Diagilevo oro bazės

Palydovinių nuotraukų kompanija „ImageSat“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matoma Diagilevo (Riazanės sritis) oro bazė ir joje sunaikintas bombonešis Tu-22M.

10:30 Kanada aiškinasi, kaip jos dalys pateko į Irano dronus, kuriais Rusija atakavo Ukrainą

Kanadiečių valdžios institucijos tiria, kaip Kanadoje pagamintos dalys pateko į Irano bepiločius orlaivius, kuriais Rusija atakavo Ukrainą, pirmadienį pareiškė Justinas Trudeau, ministras pirmininkas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad Europos analitinis centras „Statewatch“ ir Kyjivas Irane pagamintuose bepiločiuose lėktuvuose „Shahed 136“, kurie yra Rusijos arsenalo dalis, aptiko Otavoje įsikūrusios bendrovės „Tallysman Wireless“ antenos komponentų – jie buvo vienos iš 30 Vakarų bendrovių pagamintų dalių.

„Akivaizdu, kad šie pranešimai mums kelia didžiulį susirūpinimą, – sakė J. Trudeau. – Nenorime, kad Kanados technologijos būtų naudojamos neteisėtame Rusijos kare Ukrainoje ar Irano indėlyje į šį karą.“

Jis kalbėjo apie griežtą jautrių technologijų eksporto leidimų vykdymo užtikrinimą.

„Ketiname sekti su šia bendrove susijusius įvykius, kad tiksliai išsiaiškintume, kaip daiktai, kurie neturėjo patekti į Irano vyriausybės rankas, atsidūrė ten“, – sakė J. Trudeau.

Jis pridūrė, kad „Tallysman Wireless“ „visapusiškai bendradarbiauja“ atliekant tyrimą.

Otava neseniai pritaikė sankcijas keliems Irano dronų gamintojams.

10:26 Ukrainos gynybos ministras įsitikinęs, jog partneriai suteiks NATO standartus atitinkančių lėktuvų ir tankų

Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, įsitikinęs, kad Ukraina gaus NATO standartus atitinkančius tankus ir net kovinius lėktuvus.

Kalbėdamas tiesioginės transliacijos metu, jis sakė, kad Ukrainos partneriai yra labai praktiški, pragmatiški ir realistiški. Jie aiškiai supranta, kad jei duoda kokią nors naują sistemą, tai turi žinoti, kad sandėliuose yra amunicijos, raketų, remonto sistemų, instruktorių ir apmokytų Ukrainos karių.

„Tai ne tik politinės, bet ir technologinės bei logistinės derybos. Tačiau aš išlieku optimistas ir tikiu, kad mūšio lauke pasirodys NATO standartus atitinkantys tankai. Ne tik „Leopard“. Kaip dabar mūsų artilerijoje kovoja daugiau kaip aštuonios 155 kalibro sistemos iš įvairių šalių Todėl esu įsitikinęs, kad turėsime tankų ir net kovinių lėktuvų“, – teigė ministras, kurį citavo „Unian“.

10:22 Ukrainos Rados pirmininkas: Lietuva pradėjo kovą su rusų totalitarizmu, o mes ją baigiame mūšio lauke

Prieš tris dešimtmečius Lietuva pradėjo kovą su rusiškuoju totalitarizmu, o Ukraina dabar ją baigia mūšio lauke, sako Vilniuje antradienį viešintis Ruslanas Stefančiukas, Ukrainos parlamento pirmininkas.

„Kažkada jūs pradėjote kovą su rusiškuoju totalitarizmu ir griovėte SSRS, o mes dabar kovą baigiame mūšio lauke tiesiogine to žodžio prasme, ginamės nuo plataus masto, neišprovokuotos Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą“, – Seimo rūmuose Vilniuje kalbėjo R. Stefančiukas.

Jis yra aukščiausias Ukrainos pareigūnas, atvykęs į Lietuvą po vasario 24 d., kai Rusiją užpuolė Ukrainą. Politikas Vilniuje dalyvaus dvyliktoje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos sesijoje.

Išsamiau skaitykite čia. 

09:52 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad nukovė 510 rusų karių, sunaikino po penkis tankus ir šarvuočius.

09:37 Latvija panaikino televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo licenciją

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) panaikino televizijos kanalo „Dožd“ („Lietus“) transliavimo licenciją. Sprendimas priimtas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, sako Ivaras Abolinis, NEPLP pirmininkas.

„Visi privalo gerbti Latvijos įstatymus“, – rašė jis savo „Twitter“ paskyroje.

Išsamiau skaitykite čia.

09:19 Lietuvos prezidentūra: šiuo metu nėra tokia situacija, kad būtų galima kalbėtis su Maskva

Asta Skaisgirytė, Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai, sako nematanti galimybės esamoje situacijoje sėsti prie derybų stalo su Rusija.

„Šiuo metu tai nėra tokia situacija, kad galima būtų kalbėtis su Maskva. Tam, kad būtų galima kalbėtis su Maskva, Maskva turi tam tikrus žingsnius padaryti, rodančius, kad Kremlius suprato, jog padarė klaidą įsiveldamas į šitą karą ir norėdamas ją ištaisyti atitrauktų savo kariuomenę iš Ukrainos“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Lietuva kalbasi pirmiausia su Ukraina. Nematyčiau aplinkybių dabartinių nieko nepakeitus, kad būtų galima grįžti į pokalbius“, – pažymėjo ji.

„Turime suprasti, jog prezidentas Gitanas Nausėda tą sakė, kad jeigu kalbėtume apie derybas su Rusija, na, taikos derybas, tokios derybos gali vykti tik ukrainiečių sąlygomis ir ukrainiečių terminais“, – sakė patarėja.

09:17 JK: atakos Rusijos oro bazėje – didžiausia rusų gynybos nesėkmė nuo karo pradžios

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgybos informacija skelbia, kad, jei Rusija įvertins, jog atakos prieš jos oro bazes buvo tyčiniai išpuoliai, tai bus viena iš strategiškai reikšmingiausių jos gynybos nesėkmių nuo įsiveržimo į Ukrainą.

JK manymu, Rusija dabar gali perkelti savo bombonešius į kitus aerodromus.

„Rusijos vadovybė tikriausiai sieks nustatyti ir taikyti griežtas sankcijas Rusijos pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už tai, kad leido įvykti šiam incidentui“, – teigia JK.

08:59 Rusijai iki metų pabaigos liko 42% sankcionuotų prekių kvotos į Kaliningradą

Rusijai iki metų pabaigos liko mažiau nei pusė sankcionuotų prekių gabenimo tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą ir atgal kvotos, teigia „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).

„2022 metais tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvą leidžiama pervežti 3,1 mln. t būtinųjų prekių: sausio–lapkričio mėnesiais jų pervežta beveik 1,8 mln. t“, – BNS teigė Kotryna Dzikaraitė, „LTG Cargo“ atstovė.

Daugiau skaitykite čia.

08:50 Ukrainos oro pajėgos įspėja dėl dar vienos galimos rusų atakos

Gruodžio 6 d. Rusija gali surengti dar vieną raketų ataką prieš Ukrainą, sako Jurijus Ihnatas, Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai.

„Jie gali tai (raketų ataką – VŽ) pakartoti šiandien. Pirma, šventė (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diena – VŽ.). Antra, mes matome tokias tendencijas, kaip spalio 10–11 d., spalio 17–18 d., kai jie vieną dieną smogė, antrą dieną smogė šiek tiek mažiau, bet vis tiek smogė“, – komentavo J. Ihnatas, kurį citavo „Unian“.

„Mes tikimės mūsų partnerių paramos, kurie po truputį mums tiekia tokias reikalingas ir tokias modernias oro gynybos sistemas – tai ir vokiečių „Gepard“, ir IRIS-T, ir NASAMS. Mums reikia daugiau tokių sistemų, kad galėtume realiai apsaugoti ir sustiprinti esamas oro gynybos sistemas, kurių pagrindą šiandien vis dar sudaro sovietinės sistemos Buk-M1, S-300“, – pažymėjo oro pajėgų atstovas.

08:28 Generalinis štabas: atremtos rusų atakos septyniose gyvenvietėse

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ryto suvestinėje informacijoje skelbia, kad atrėmė rusų atakas septyniose gyvenvietėse.

Generalinio štabo teigimu, Ukrainos oro pajėgos sudavė 15 smūgių į karių punktus, ginkluotės ir karinės technikos sandėlius, taip pat 5 smūgius į priešlėktuvinių raketinių sistemų vietas.

„Rusijos okupantai tęsia ginkluotą agresiją prieš mūsų šalį, nesiliauja smogti civilinei infrastruktūrai. Jie stengiasi išlaikyti laikinai užgrobtas teritorijas, suvaržyti Ukrainos gynybos pajėgų veiksmus, vykdo gynybinių linijų ir pozicijų inžinerinį įrengimą laikinai užgrobtose ir okupuotose Ukrainos teritorijose. Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis priešas tęsia puolimą, aktyviai naudodamas aviaciją savo antžeminių grupių veiksmams palaikyti“, – sako Ukraina.

08:22 Sprogimai Melitopolyje

Gruodžio 6 d. rytą rusų okupuotame Melitopolyje, Zaporižios regione, nugriaudėjo keli sprogimai.

Kaip praneša leidinys „RIA Melitopol“, nugriaudėjo sprogimai netoli oro uosto ir viename iš mikrorajonų. Anot jo, žuvo vienas kolaborantas su rusų valdžia.

Ivanas Fiodorovas, miesto meras, taip pat patvirtino informaciją apie sprogimus Melitopolyje.

08:07 ISW: sprogimai rusų karo bazėse greičiausiai yra Ukrainos atakos padarinys

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad pirmadienį kilę sprogimai dviejose Rusijos oro bazėse Saratovo ir Riazanės srityse greičiausiai yra Ukrainos atakos padarinys. Anot jo, taip Ukraina padarė žalos Rusijai ir pademonstravo, jog gali smogti Rusijos užnugario zonai ir sutrikdyti jos atakas.

Tuo metu fronte, analitikų teigimu, Rusijos pajėgos toliau palaipsniui didino savo pozicijas aplink Bachmutą, bet dar neapgulė miesto, ir vykdė puolamąsias operacijas Avdijivkos–Donecko apylinkėse, apšaudė daugiau kaip 20 gyvenviečių dešiniajame (vakariniame) Dnipro upės krante ir toliau smogė Chersono miestui. Ukrainos šaltiniai teigė, kad nedidelės rusų puolamosios grupės, kurias sudaro 15-20 žmonių, bando prasiskverbti pro Ukrainos linijas.

O ukrainiečiai vykdė kontrpuolimą Svatovės ir Kreminos kryptimis.

„Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai tęsė prievartinį ukrainiečių vaikų grobimą iš okupuotų teritorijų Donecko ir Luhansko srityse į Rusiją, prisidengdami tuo, kad vaikams reikalinga speciali medicininė priežiūra“, – teigia ISW.

Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos kariuomenė kartu su vidaus reikalų ministerija imasi veiksmų, kad iki 2023 m. vasario būtų sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje būtų fiksuojami visų kariškių asmens duomenys ir ribojamas jų judėjimas net ir ne tarnybos metu.

07:49 Rusijoje dronas atakavo aerodromą netoli Ukrainos sienos

Papildyta 8:39 val. 

Dronas atakavo aerodromą Rusijos Kursko srityje prie Ukrainos sienos, antradienį pranešė Romanas Starovoitas, vietos gubernatorius.

„Dėl drono atakos Kursko aerodromo rajone užsidegė naftos rezervuaras. Aukų nėra“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė gubernatorius.

R. Starovoitas sakė, kad šiuo metu bandoma užgesinti gaisrą. Jis nenurodė, iš kur atskrido jį sukėlęs dronas.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Ukrainą dronais smogus dviem kitiems aerodromams.

Rusijos Gynybos ministerijos pirmadienio pranešime sakoma, kad Ukraina „sovietiniais dronais bandė smogti“ Djagilevo oro bazei Riazanės srityje ir Engelso oro bazei Saratovo srityje.

Ministerijos teigimu, dronai buvo numušti, tačiau jų nuolaužos nukrito ir sprogo bazėse.

Trys kariai žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, paskelbė ministerija.

07:46 G. Skaistė: Vengrijos siekis blokuoti Ukrainai skirtas lėšas yra amoralus

Vengrija „amoraliai“ stabdo Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl 2023 m. finansavimo Ukrainai, kad išgautų pritarimą Budapešto ekonomikos atkūrimo planui (RRF) ir jos biudžetą pasiektų lėšos iš ES, pirmadienį agentūrai „Reuters“ pareiškė Gintarė Skaistė, Lietuvos finansų ministrė.

Vengrija blokuoja ES planą kitais metais suteikti 18 mlrd. Eur finansinę pagalbą karo nuniokotai Ukrainai iš ES biudžeto, nes, kaip ji teigia oficialiai, nenori, jog parama būtų teikiama iš skolintų lėšų.

Visgi, Komisija rekomendavo ministrams įšaldyti lėšas, nes baiminasi, kad jos bus panaudotos netinkamai dėl Vengrijoje nesprendžiamų teisinės valstybės ir aukšto lygio korupcijos problemų. Vengrija teigia, kad ji sprendžia šias problemas, nors kai kurios iš jų vis dar neišspręstos. Todėl manoma, kad taip Budapeštas, blokuodamas pinigus Ukrainai, siekia gauti žalią šviesą savo įšaldytoms lėšoms.

„Šiek tiek amoralu iš Vengrijos pusės blokuoti paramą Ukrainai ir sieti tai su klausimais, kurie yra tiesiog kitame lygmenyje“, – sakė G. Skaistė.

„Vienas klausimas yra RRF plano ir pinigų reformoms turėjimas, bet kitas klausimas yra pagalba Ukrainai, kuri kenčia, kurioje vyksta karas ir kurioje žūsta žmonės. Tiesiog amoralu viską statyti į vieną lygmenį“, – teigė ji.

Anot Lietuvos ministrės, jei Vengrija ir toliau blokuos finansavimą Ukrainai iš ES biudžeto, kitų ES šalių vyriausybės galėtų sutikti skirti pinigų kokiu nors kitu būdu, kaip tai padarė šiais metais.

07:37 NYT: Rusija dalį raketų sugebėjo pagaminti po sankcijų, įvestų siekiant atimti iš Maskvos jų komponentus

Kai kurios sparnuotosios raketos, kurias Rusija lapkričio pabaigoje paleido į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, buvo pagamintos praėjus keliems mėnesiams po to, kai Vakarai įvedė sankcijas, kurių tikslas – atimti iš Maskvos komponentus, reikalingus šiems ginklams gaminti, skelbia „The New York Times“.

Tokias išvadas padarė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nepriklausoma grupė „Conflict Armament Research“, kuri identifikuoja ir seka karuose naudojamus ginklus ir šaudmenis. 

Išsamiau skaitykite čia.

07:01 Ukraina po Rusijos smūgių skuba atkurti elektros tiekimą

Ukraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams.

„Dėl apšaudymo padarinių“ visuose Ukrainos regionuose bus atjungiama elektra, sakoma ukrainiečių nacionalinės energetikos bendrovės „Ukrenerho“ pranešime „Telegram“.

Volodymyras Kudryckis, „Ukrenerho“ vadovas, sakė dėl pasirinktų taikinių neabejojantis, kad Rusijos kariuomenė konsultavosi su rusų elektros inžinieriais.

„Šiai atakai Rusijos pasirinktas laikas yra susijęs su jų troškimu padaryti kuo daugiau žalos“, – vienai ukrainiečių naujienų laidai sakė V. Kudryckis ir atkreipė dėmesį, kad atakos surengtos prasidedant didžiausių šalčių laikotarpiui.

„Mūsų remontininkai dirbs dėl energetinės sistemos atstatymo“, – pridūrė jis.

Kone pusė Ukrainos energetinės sistemos jau yra apgadinta per ne vieną mėnesį rengiamus smūgius elektros infrastruktūrai. 

06:52 Lenkijos premjeras ragina teikti pagalbą Ukrainai

Ukrainos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Denysas Šmyhalis ir Mateuszas Morawieckis aptarė pirmadie nio Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą.

„Rusija įvykdė dar vieną masinę ataką prieš civilinius objektus ir svarbią infrastruktūrą Ukrainoje, pareikalavusią daug aukų. Apie tragiškus rezultatus kalbėjau su Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu. Tarptautinė bendruomenė turi toliau teikti humanitarinę ir gynybinę pagalbą Ukrainai“, – rašė Lenkijos premjeras savo „Twitter“ paskyroje.

06:47 Kyjivo gubernatorius: artimiausiomis dienomis pusė srities neturės elektros

Oleksijus Kuleba, Kyjivo srities gubernatorius, informavo, jog dėl rusų raketų atakos pusė jo srities artimiausiomis dienomis neturės elektros.

06:40 V. Zelenskis: dėl pirmadienio raketų smūgių žuvo keturi žmonės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, savo vakaro kreipimesi pareiškė, jog dėl pirmadienio Rusijos raketų atakos, kai į jo šalį buvo paleista 70 raketų, žuvo keturi žmonės.

Anot prezidento, elektros tiekimo atstatymo darbai vykdomi visoje šalyje, daugelyje regionų vėl bus taikomi avariniai elektros išjungimai, jog pavyktų stabilizuoti sistemą ir tinklus.

„Beje, šiandienos raketine ataka Rusija pažymėjo Budapešto memorandumo metines. Šio dokumento likimas duoda atsakymus į daugelį dabartinių klausimų apie Rusiją. Vien tik kažko pasirašymas su šiais teroristais taikos neatneš. Jie neabejotinai sulaužys bet kokius su jais pasiektus susitarimus. Bet kokio svetimo saugumo elemento atidavimas Rusijai reiškia naują karą“, – teigė jis.

VŽ primena, kad Budapešto memorandumas – tarpvalstybinis dokumentas dėl saugumo garantijų, susijusių su Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, nes jose SSRS laikais buvo dislokuoti branduoliniai ginklai.

„Todėl būtina principingai tęsti esamą sąmoningų pasaulio valstybių politiką: taiką atneš tik Rusijos teroristinių pajėgumų sunaikinimas, visų mūsų teritorijų išlaisvinimas ir žudikų patraukimas atsakomybėn. Tikiu, kad mes prie to prieisime“, – sakė Ukrainos lyderis.