„Financial Times“: Vokietija atsitraukia nuo plano dislokuoti karius Lietuvoje

VŽ jau rašė, kad Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pažadėjo stiprinti NATO karinį buvimą Lietuvoje iki brigados lygmens.

„Jau esu sakęs ir šį kartą dar kartą kartoju, kad mes būdami NATO nariai esame įsipareigoję ginti kiekvieną NATO centimetrą. Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – tąkart lankydamasis Lietuvoje teigė O. Scholzas.

Toks Vokietijos sprendimas gerokai paveiktų Baltijos šalyse dislokuotų užsienio pajėgų skaičių, kurios atgrasytų nuo galimos Rusijos agresijos.

Pasak Vakarų pareigūnų, kuriais rėmėsi „Financial Times“, naujausias Berlyno pasiūlymas yra toks, kad 3.500 karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir į Lietuvą būtų siunčiami tik prireikus. Pajėgos taip pat turėtų nuolatinį štabą Lietuvoje, kuriame dirbtų 50–60 darbuotojų, o likusi personalo dalis reguliariai atvyktų į šalį mokytis.

Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai, o pagal dabartinę idėją brigada papildytų kovinę grupę, kuri jau yra dislokuota Lietuvoje.

Berlynas teigė, kad toks pasiūlymas gali būti nesudėtingai įgyvendintas dėl Lietuvos ir Vokietijos geografinio artumo. VŽ primena, kad nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 900 km.  

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasak „Financial Times“, Vokietijos pasiūlymą pavadino „gera diskusijų pradžia“. Tačiau jis pridūrė: „Dar yra daug erdvės reikšmingesniems žingsniams, nes dabartinė saugumo padėtis regione išlieka pavojinga.“

Vokietijos gynybos ministerija nekomentavo ir nei patvirtino, nei paneigė šių teiginių teisingumą.

Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų.

Kol kas tik pažadai

Vokietijos kancleris jau ne kartą žadėjo didesnę karinę pagalbą Ukrainai, aiškino apie Berlyno įsipareigojimą tiekti Ukrainai modernius ginklus. Be to, jis tikino, kad ginklų tiekimas bus vykdomas derinant su partneriais iš Europos ir NATO.

„Akivaizdu, kad Ukrainai reikia papildomų ginklų gynybai“, – sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Vokietija tiekia ginklus Ukrainai nuo pat invazijos pradžios, kurio žodžius citavo Vokietijos DW.

„Šiuo kritiniu etapu mes gerokai plečiame savo paramą: be kita ko, tiekiame Ukrainai modernią priešlėktuvinę sistemą ir artilerijos aptikimo radarą“, – pridūrė kancleris.

Vokietija jau yra paskelbusi apie planus tiekti Ukrainai haubicas „Panzerhaubitze 2000“, priešlėktuvinę sistemą „Iris-T“ ir daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Mars“.

Ukraina patikino, kad gavo tik 10% ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą. Anksčiau šalis sakė,  kad Kyjivas, nepaisant O. Scholzo pareiškimų, dar negavo nė vieno vokiško ginklo.