Baltarusijai – naujas Lietuvos protestas dėl balionų, VSAT sako fiksavusi jų ir iš Kaliningrado
Papildyta vidaus reikalų ministro V. Kondratovičiaus komentaru (paskutinis skirsnis)
URM protesto nota pirmadienį perduota Baltarusijos ambasados atstovui.
„Susitikimo metu Baltarusijos atstovas informuotas apie pastarosiomis dienomis fiksuotus Lietuvos oro erdvės pažeidimus iš Baltarusijos teritorijos, kuriuos Lietuvos pusė traktuoja kaip grėsmę nacionaliniam saugumui ir civilinei aviacijai“, – teigiama pranešime.
Dėl atsinaujinusių oro erdvės pažeidimų keliskart vėl buvo sutrikdyta Vilniaus oro uosto veikla.
Ministerija pareikalavo Baltarusiją nedelsiant imtis priemonių, kad tokie pažeidimai nesikartotų ir priminė, jog Baltarusijai sąmoningai vengiant užkardyti panašias hibridines veikas, Lietuva pasilieka teisę atnaujinti valstybės sienos kirtimo ribojimus ar pritaikyti papildomas atsako priemones.
Atstovui dar kartą priminta ir apie iki šiol neišspręstus trukdžius vežėjams grąžinti į Lietuvą Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, teigiama pranešime.
VSAT: balionų bandyta siųsti ir iš Kaliningrado
Tuo metu VSAT vadas R. Liubajevas sako, kad pareigūnai yra fiksavę kelis atvejus, kai kontrabandinius balionus bandyta siųsti iš Kaliningrado srities.
„Fiksavome keletą atvejų, kai buvo bandoma iš tikrųjų išsiųsti balionus iš Kaliningrado srities. Ir net buvo atvykę pasiimti (krovinio – BNS), ir figūrantai tie patys, kurie veikia ir Rytų Lietuvoje“, – žurnalistams antradienį sakė R. Liubajevas.
Pasak jo, vasaros pabaigoje fiksuotas pirmas atvejis, kai bandyta siųsti balionus iš Rusijos eksklavo.
„Tų atvejų nebuvo labai daug, bet jie buvo visi nustatyti kriminalinės žvalgybos metodais, jie buvo lydimi ir buvo sulaikyti tie asmenys, kurie atvyko surinkti prekių“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
Nukreipė į Latviją
Anot jo, praėjusią parą Latvijoje fiksavus didelį kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skaičių, kaimyninėje valstybėje buvo sulaikyti nelegalaus krovinio pasiimti atvykę lietuviai.
„Praeitą parą buvo fiksuotas pakankamai didelis skaičius balionų, kurie buvo nukreipti į Latviją“, – teigė R. Liubajevas.
„Reikia pasakyti, kad turint patirties buvo įjungti mūsų bendradarbiavimo algoritmai. Pagal mūsų informaciją, Latvijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir policininkai sulaikė taip pat nemažai kontrabandinių balionų, taip pat ir veikėjų, kurie atvyko jų pasiimti, kurie, beje, yra taip pat Lietuvos piliečiai“, – pridūrė jis.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimt dienų anksčiau, nei buvo planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
„Aiškiai matome hibridinio karo apraiškų“, – teigė R. Liubajevas.
Pasak jo, dėl kontrabandos oro balionais šiemet pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai, yra 66 įtariamieji, 18 asmenų suimti, 22 pripažinti kaltais.
Kontrabandos oro keliu užkardymui vidaus reikalų ministro įsakymu yra sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurioje dirba VSAT, policijos, muitinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, ši grupė baigia sudėlioti visą turimą ir kriminalinės žvalgybos informaciją.
„Tikrai atsiveria visiškai kitas vaizdas, kartu sudėjus mūsų bendrus žinojimus. Ir policija imasi iniciatyvos ir lyderystės būtent šioje srityje ir tikrai tikimės, kad artimiausiu metu jau mes galėsime tikėtis tam tikrų rezultatų“, – teigė jis.
R. Liubajevo teigimu, artimiausiu metu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pateiks planą, kuriame numatyta „visa eilė priemonių, griežtinant ne tik atsakomybę, bet taikant ir kitus apribojimus, kurie padėtų teisinėmis priemonėmis kovoti su organizatoriais“.
Ministras nemato poreikio vėl uždaryti sienos
Pats V. Kondratovičius sako nematantis poreikio vėl uždaryti sienos su Baltarusija ir ragina teisėsaugai duoti laiko užkardant kontrabandą.
VERSLO TRIBŪNA
Hibridinės grėsmės tapo nuolatiniu šiandienos iššūkiu: kibernetinės atakos, informacijos trikdymas ir kitos priešiškos veikos vis dažniau taikosi į valstybines ir privačias sistemas. Specialistai sako, kad norint jas suvaldyti, reikia ne tik technologijų, bet ir sistemos, kuri leistų grėsmes atpažinti iš anksto bei dalytis informacija. Būtent tokį sprendimą kuria lietuvių bendrovė „NRD Cyber Security“, įgyvendinanti projektus „SOCshare“ ir „SOCcare“. Abu projektai finansuojami pagal Inovacijų agentūros koordinuojamą Europos Komisijos programą „Skaitmeninė Europa“ (angl. „Digital Europe Programme“) ir prisideda prie kibernetinio atsparumo stiprinimo.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Biomedikos centro“ Neįgaliųjų įrangos centras pradeda naują veiklos etapą – nuo lapkričio 24 d. jis veikia nauju vardu „Ergotecha“. Šis pokytis žymi strateginį įmonės sprendimą dar labiau susitelkti į judumo sprendimus ir klientų patirtį.
2026 m. kovo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, žyminti reikšmingą Lietuvos agroverslo istorijos etapą. Startavusi kaip gana nedidelė ekspozicija, per tris dešimtmečius įsitvirtino kaip didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio inovacijų ir aktualijų platforma, neužleidžianti savo pozicijų ir šiandien. Kasmet parodoje susitinka svarbiausi agrosektoriaus žaidėjai, o pasirengimas renginiui jau dabar vyksta labai intensyviai, vietų parodos ekspozicijose sparčiai mažėja.
„Šiandien aš tokio poreikio nematau, bet čia reikia su užsienio reikalų ministru kalbėtis, jis veikia ta linkme, jų yra pagrindinė, sakyčiau, prerogatyva spręsti dėl sienos uždarymo, neuždarymo“, – žurnalistams antradienį sakė V. Kondratovičius.
„Kalbant apie vidaus saugumą, mes to poreikio nematome“, – pažymėjo jis.
Ministras akcentavo, kad dėl sienos uždarymo apsispręsti turi Vyriausybė.
Vis dėlto, V. Kondratovičiaus manymu, Lietuva turi „aibę kitų priemonių, kurios turėtų paveikti nelegalią veiklą“, kylančią iš Baltarusijos.
„Tikrai mes turime priemonių ir pradėjome rimtai tą klausimą spręsti, kaip ir teisėkūriniais instrumentais, taip operatyvine veikla ir papildomomis operacijomis, kurių kontroles darysime ir žiūrėsime“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Tuo metu premjerei Ingai Ruginienei iš policijos tikintis daugiau su kontrabanda susijusių kratų ir suėmimų, V. Kondratovičius sako, kad rezultatui reikia laiko.
„Viskam reikia laiko, ir tinklams išardyti irgi reikia laiko. Teisėsauga dirba ta linkme, turėjome ne vieną pasitarimą, ir žinau, kad jie daro savo darbą, reikia truputį palaukti“, – kalbėjo ministras.
