Suomijos lyderiai pritaria šalies narystei NATO

Pranešimas yra atnaujintas Suomijos lyderių pareiškimo citatomis, tolimesnio proceso eiga. 

Suomijos prezidento Sauli Niinisto ir ministrės pirmininkės Sannos Marin pranešimas reiškia, kad Suomija beveik neabejotinai sieks narystės NATO, nors iki paraiškos teikimo proceso pradžios dar liko keletas žingsnių.

„Suomija 100% pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas.  

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Kitą savaitę Suomijos parlamentas turėtų svarstyti šalies narystės NATO klausimą. Narystei Aljanse turėtų pritarti absoliuti dauguma šalies parlamentarų. Tuomet Suomijos parlamentas turėtų balsuoti dėl narystės Aljanse ir balsavimu patvirtinti sprendimą. Tik tuomet Helsinkis pateiks oficialų stojimo į NATO prašymą. Aljansas prašymą apsvarstys ir oficialiai pakvies pradėti derybas.

NATO priėmus sprendimą, visos 30 dabartinių NATO narių turės ratifikuoti naujos narės priėmimą nacionaliniuose parlamentaruose. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, nei viena NATO narė neprieštaraus Suomijos narystei Aljanse. 

Referendumas dėl narystės NATO nebus rengiamas. Toks referendumas nėra planuojamas ir Švedijoje. Baiminamasi, kad Rusija galėtų kištis į referendumo rengimą ar vykdyti kitokias provokacijas. 

Sustiprintų saugumą 

Bendrame šalies prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame Suomijos prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Suomijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Ketvirtadienį kalbėjo ir Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, kuris teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos saugumo padėtį, tačiau pridūrė, kad tiesioginės grėsmės šaliai šiuo metu nėra.

Suomijai paskelbus apie prisijungimą prie NATO, jis taip pat sakė, kad šalies įstojimas į NATO sustiprintų ir aljansą, ir saugumą Baltijos jūros regione, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

[infogram id="f451c664-cca4-4a7f-bf07-ffd758736021" prefix="ptM" format="interactive" title="Putino karas :: NATO plėtra"]

Nuotaikos pasikeitė žaibiškai 

NATO sąjungininkai tikisi, kad Suomijai narystė bus suteikta greitai, „Reuters“ informavo su situacija susipažinę pareigūnai. Suomijos narystės NATO ratifikavimo procesui greičiausiai prireiktų vienerių metų. Tikimasi, kad netrukus apie norą prisijungti prie Aljanso paskelbs ir Švedija. 

Artėjant šių šalių įstojimui į NATO, JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pažadėjo ginti Švediją ir Suomiją nuo galimų Rusijos grėsmių, kol Suomija ir Švedija bus pareinamajame laikotarpyje.

Maskva ne kartą grasino Suomijai ir Švedijai nestoti į Aljansą, teigdama, kad jų laukia „rimtos karinės ir politinės pasekmės“.

Trečiadienį paklaustas, ar Suomija provokuos Rusiją prisijungdama prie NATO, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto atsakė, kad dėl to būtų kaltas pats V. Putinas. „Mano atsakymas būtų toks: jūs patys tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį“, – sakė S. Niinisto.

[infogram id="3bafd97b-cbd6-44ab-be6f-e975958787c7" prefix="fnE" format="interactive" title="Copy: Suomijos visuomenės nuomonė apie NATO"]

„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – per trečiadienį surengtą ceremoniją sakė Suomijos prezidentas. Ceremonijos metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70%, nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30% gyventojų.

Plačiau apie Suomijos ir Švedijos narystės NATO pasekmes kviečiame skaityti šiame VŽ tekste. 

[infogram id="5d0b6208-c6e8-41cc-bfdf-45003e75f6f0" prefix="7ZA" format="interactive" title="Švedijos narystės NATO pokyčiai"]