Rusija už dujas reikalaus atsiskaityti rubliais, iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių

Publikuota: 2022-03-23
Atnaujinta 2022-03-23 23:13
  • JAV nerimauja, jog didėja tikimybė, kad V. Putinas Ukrainoje gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą.
  • Mariupolyje verda mūšiai, mieste tebėra apie 100.000 gyventojų.
  • Rusijos pajėgos netoli Mariupolio perėmė humanitarinį konvojų, vairuotojus paėmė įkaitais.
  • Lenkija dėl šnipinėjimo išsiuntė 45 Rusijos diplomatus.
  • V. Putinas nurodė, kad už dujas užsienio valstybės privalės atsiskaityti rubliais.
  • NATO žada skirti Ukrainai įrangos apsisaugoti nuo cheminių, biologinių ir branduolinių grėsmių.

Antradienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

23:12 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį 5 val.

23:06 Mažės rusiškos naftos perdirbimas

Pasak „Kommersant“, Rusijos naftos perdirbimo gamyklos kovo mėn. pirmoje pusėje, palyginti su vasario mėn., sumažino perdirbimo apimtis 6% ir tikėtina, kad šis mažėjimas tęsis. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taip yra dėl Rusijos naftos produktų eksporto problemų, susijusių su ES ir JAV sankcijomis.

„Argus“ skaičiavimais, Rusijos naftos gavyba jau balandžio mėn. gali sumažėti 16% – iki 8,8 mln. barelių per parą.

22:57 Rusijos eksportuotojams neleista dalyvauti didžiausioje Kinijos maisto produktų mugėje

Didžiausios Kinijos žemės ūkio verslo ir svetingumo pramonės parodos SIAL organizatoriai dėl „politinių apribojimų“ atsisakė leisti dalyvauti Rusijos bendrovėms. Pats renginys vyksta Šanchajuje, bet priklauso prancūzų „Comexposium“.

22:55 Rusijos valdžia stengiasi išlaikyti užsienio įmones

Rusijos valdžios institucijos stengiasi išlaikyti įmones, kurių užsienio savininkai nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos, pareiškė Aleksandras Novakas, ministro pirmininko pavaduotojas. 

Pasak jo, tokiu atveju savininkams, kurie atsisako dirbti Rusijoje, gali būti suteikta galimybė parduoti savo akcijas. Kalbėdamas per vyriausybės valandą Dūmoje, vicepremjeras išreiškė viltį, kad daugeliu atvejų pavyks rasti kompromisą su bendrovėmis. Jo nuomone, pagrindinis uždavinys – išsaugoti organizacijas ir darbo vietas.

22:52 Svarstys apie galimybę Rusijai neleisti parduoti aukso

Šią savaitę Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, susitiks su keturiais senatoriais aptarti kovo mėnesį Kongrese pateikto įstatymo projekto, pagal kurį Rusijai būtų atimta galimybė parduoti auksą siekiant išvengti sankcijų, pranešė „Axios“, remdamasi šaltiniais. Įstatymo projektas neleistų Rusijai naudotis savo aukso atsargomis, kurios sudaro apie 132 mlrd. USD.

22:38 Rusija užblokavo prieigą prie „Google News“

Rusija užblokavo prieigą prie „Google News“, apkaltinusi naujienų suvestinių įrankį skleidžiant melagingą informaciją apie karą. 

Sprendimas priimtas Rusijos generalinės prokuratūros prašymu, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Tarnyba nustatė, kad įrankis „suteikė prieigą prie daugelio publikacijų ir medžiagos, kurioje pateikiama nepatikima socialiai reikšminga informacija apie specialiosios karinės operacijos Ukrainos teritorijoje eigą“.

22:33 „Renault“ sustabdo gamybą Rusijoje

Anksčiau sustabdžiusi ir šią savaitę vėl atnaujinusi gamybą Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė, kad stabdo darbą savo gamykloje Maskvoje. 

Šiandien Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą vaizdo ryšiu, paragino „Renault“ ir kitas Prancūzijos bendroves pasitraukti iš Rusijos.

Trečiadienį vakare išplatintame pareiškime automobilių gamintoja pabrėžė, kad jau laikosi Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų.

21:48 Žuvo žurnalistė

Oksana Baulina, „The Insider“ žurnalistė, filmuodama griuvėsius Kyjive, žuvo per apšaudymą.

Taip pat žuvo vienas civilis, o du ją lydėję žmonės sužeisti ir paguldyti į ligoninę, praneša „The Insider“. 

21:42 Kylantis Irpinės upės vanduo padeda ukrainiečių gynybai

Jau kelias dienas palydovinėse nuotraukose matomas kylantis Irpinės upės vandens lygis. Neaišku, kaip upė pradėjo tvinti: ar ukrainiečiai tyčia atidarė užtvankos vartus, ar ji nukentėjo nuo karinio smūgio.

Rusijos kariuomenė kontroliuoja didžiąją dalį vakarinio Irpinės kranto aplink Rakivką, Ukrainos kariuomenė yra įsitvirtinusi ir gina šiaurės vakarų Kijevo apylinkes aplink Moščiuną. Jei rusai negalės jos kirsti, jie negalės užimti Kijevo iš vakarų.

Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip Rusijos tankas šaudo į rytinį Irpinės krantą.

21:06 Charkive sugriauta daugiau kaip 1.000 pastatų

Charkive sugriauti 1.143 pastatai, trečiadienį pranešė Igoris Terekhovas, meras.

Pasak miesto mero, iš visų Rusijos apšaudymų metu sunaikintų pastatų 998 buvo gyvenamieji namai.

20:36 JAV: Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje

JAV padarė išvadą, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, trečiadienį paskelbė Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.

„Praėjusią savaitę pritariau prezidento Joe Bideno pareiškimui, kad V. Putino pajėgos Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, remdamasis nesuskaičiuojamais naikinimo ir kančių vaizdais, kuriuos visi matėme. Tuomet pažymėjau, kad sąmoningas taikinių nukreipimas prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas.

„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – pridūrė jis.

20:34 Rusija išsiunčia JAV diplomatų

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti JAV diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.

„Kovo 23 dieną JAV diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su JAV diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

20:32 J. Sullivanas: naujos sankcijos bus nutaikytos į Rusijos politinius veikėjus, oligarchus

Jake'as Sullivanas, JAV nacionalinio saugumo patarėjas, pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams.

J. Sullivanas nurodė, kad Vakarų partneriai taip pat siekia „koordinuoti sankcijų įgyvendinimą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Rusijos pastangomis išvengti sankcijų“.

20:14 Sėja pradėta 2% Ukrainos žemės ūkio teritorijų

Sėja pradėta 2% Ukrainos žemės ūkio teritorijų, nes šalyje ką tik praėjo naktinės šalnos, pranešė Tarasas Vysockis, Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras. Pasak jo, jau sėjami ankstyvieji vasariniai javai – kviečiai ir avižos. 

„Ukrainoje yra apie 30 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Dalis jų dabar, deja, užminuota. Tačiau šis plotas nėra kritinis, kalbant apie sėjos įgyvendinimą ir maisto saugumo garantijas tiek Ukrainai, tiek toms valstybėms, į kurias mes eksportuojame savo produkciją“, – T. Vysockį citavo naujienų agentūra „UNIAN“.

Apie 20–25% žieminių pasėlių plotų yra Ukrainos nekontroliuojamoje teritorijoje.

20:07 Prancūzija konfiskavo dvi A. Kuzmičevo jachtas

Prancūzijos teisėsauga konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias Aleksejui Kuzmičevui, vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui.

Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo konfiskuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. Eur. 

Pirmadienį buvo konfiskuotas kitas jo laivas – 26 m ilgio „Big Bear“, kuriam buvo atliekama techninė apžiūra netoliese esančiame Antibo mieste ir kurio vertė, kaip pranešama, siekia 70 mln. Eur.

20:05 NATO: žuvo iki 15.000 rusų karių

Per mėnesį per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 7.000 iki 15.000 rusų karių, pranešė du aukšto rango NATO kariuomenės pareigūnai. 

Jų vertinimai pagrįsti tuo, ką jiems praneša Ukraina, ką jie žino iš Rusijos „tyčia ar per klaidą“ paskelbtų duomenų ir iš „atvirų šaltinių“ informacijos, pranešė CNN.

20:00 PSO: patvirtinti 64 išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino 64 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, trečiadienį pranešė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, PSO generalinis direktorius.

„Išpuoliai prieš sveikatos įstaigas turi liautis. Sveikatos įstaigos ir sveikatos priežiūros darbuotojai nėra ir niekada neturėtų būti taikinys“, – sakė jis.

Mike'as Ryanas, PSO sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorius, pasidalijo Tarptautinės migracijos organizacijos statistiniais duomenimis apie žmonių, pabėgusių iš Ukrainos sveikatos ligas. Jų teigimu, 32% pabėgusiųjų yra lėtinėmis ligomis sergantieji, o beveik 20% – neįgalūs asmenys, praneša CNN.

19:41 Vokietija: Rusijos reikalavimas už dujas mokėti rubliais yra „sutarties pažeidimas“

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas.

„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras.

Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55% sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

19:25 Ekonomistai: atsiskaitymas už dujas rubliais skatina ES sparčiau ieškoti alternatyvų

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą.

Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. 

Plačiau skaitykite čia.

18:57 Ukrainos kariai atstumia Rusijos pajėgas Kyjivo apylinkėse

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė Vitalijus Klyčko, miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę.

V. Klyčko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie besitęsiančias ukrainiečių kontrpuolimo operacijas.

Ukrainos sostinėje nuo pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto galiojo komendanto valanda. Anot V. Klyčko, ši priemonė būtina, nes iš kariuomenės gauta informacijos apie galimus išpuolius.

Meras nurodė, jog nuo karo pradžios buvo suimta dešimtys diversantų.

18:44 S. Lavrovas: 300 mlrd. USD vertės Rusijos turto įšaldymas – vagystė

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad niekas nenumatė, jog Vakarai įšaldys Rusijos centrinio banko turtą. Ministras dar kartą apibūdino 300 mlrd. USD vertės Rusijos turto konfiskavimą kaip „vagystę“.

„Kai Centrinio banko atsargos buvo įšaldytos, niekas negalėjo pagalvoti, kad tokias sankcijas gali įvesti Vakarai. Tai paprasčiausia vagystė“, – S. Lavrovą citavo „Kommersant“.

18:32 Rusų ir baltarusių sportininkams uždrausta varžytis pasaulio vandens sporto čempionate

Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) trečiadienį pranešė, kad atšaukė sprendimą leisti rusų ir baltarusių atletams šių metų pasaulio vandens sporto čempionate varžytis kaip neutraliems sportininkams ir uždraudė jiems jame dalyvauti.

FINA pareiškime teigiama, kad po „nepriklausomo rizikos vertinimo“ jos valdyba „patvirtino, kad sportininkai ir pareigūnai iš Rusijos ir Baltarusijos nedalyvaus pasaulio čempionate“.

Šiemet pasaulio vandens sporto čempionatas vyks Budapešte birželio 18–liepos 3 dienomis.

18:24 LRTK prašo „Google“ pašalinti Rusijos televizijos programėles

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play Store“ programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas Rusijos televizijos programas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

18:07 Tarptautinė darbo organizacija stabdo bendradarbiavimą su Rusija

Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) trečiadienį pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija.

TDO priėmė sprendimą „laikinai sustabdyti techninį bendradarbiavimą ar TDO pagalbą Rusijos Federacijai, išskyrus humanitarinę pagalbą“, nurodė organizacija.

Pasak TDO, suspendavimas galios, „kol bus sutarta dėl paliaubų ir bus įgyvendintas taikus sprendinys“.

Maskvai taip pat uždrausta dalyvauti tam tikruose susitikimuose ir konferencijose.

Rezoliuciją TDO valdybai pateikė Kanada. Pranešama, kad 42 narės balsavo „už“, dvi – „prieš“, o dar aštuonios susilaikė.

„Besitęsianti Rusijos Federacijos, padedamos Baltarusijos vyriausybės, agresija prieš Ukrainą yra akivaizdžiai nesuderinama su organizacijos tikslais ir uždaviniais bei narystės TDO principais“, – sakoma rezoliucijoje.

Dokumento autoriai Maskvą ragina „nedelsiant ir besąlygiškai sustabdyti agresiją, išvesti savo karius iš Ukrainos, nutraukti Ukrainos žmonėms keliamas kančias, taip pat susilaikyti nuo bet kokio tolesnio neteisėto grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš bet kurią valstybę narę“.

17:50 J. Bidenas Europoje aplankys NATO būstinę ir Lenkiją

Joe Bidenas, JAV prezidentas, trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo.

J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

J. Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.

Jake'as Sullivanas, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, žurnalistams sakė, jog J. Bidenas sieks „sustiprinti neįtikėtiną vienybę, kurią sukūrėme su sąjungininkais ir partneriais“.

Anot J. Sullivano, Vakarų sąjungininkių įvestos ekonominės sankcijos Rusijos finansų sektoriui bus dar sugriežtintos. Dar vienas sankcijų paketas bus „paskelbtas drauge su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį“, sakė J. Sullivanas.

Daugiau detalių Baltųjų rūmų patarėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog daug dėmesio bus „skiriama ne tik naujų sankcijų įtraukimui, bet ir tam, kad būtų dedamos bendros pastangos išvengti sankcijų apėjimo“.

17:42 JT svarsto rezoliuciją, raginančią Rusiją nutraukti karo veiksmus

Sergejus Kislica, Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT), paragino Generalinę Asamblėją balsuoti už rezoliuciją, kurioje raginama, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karo veiksmus.

Rezoliuciją, kuri nėra privaloma, pasirašė beveik aštuonios dešimtys kitų valstybių narių, įskaitant JAV, praneša CNN.

Rezoliucijoje taip pat apgailestaujama dėl skaudžių humanitarinių padarinių po Rusijos invazijos ir įtvirtinamas įsipareigojimas gerbti Ukrainos suverenitetą ir jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

Pasak S. Kislicos, prisijungimas prie rezoliucijos „pasiųs galingą žinią, kuria siekiama prisidėti prie proveržio humanitarinėje veikloje vietoje“.

17:27 Ukraina: dėl karo gali kilti maisto trūkumo krizė

Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Rusijos agresija šalyje gali lemti pasaulinę maisto trūkumo krizę.

Istoriškai Ukraina yra laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Ji taip pat aprūpindavo daugybę pagalbos agentūrų. JT Pasaulio maisto programa prieš karą iš Ukrainos pirkdavo beveik pusę savo kviečių atsargų.

„Mes nežinome, kada turėsime derlių, ar galėsime eksportuoti. Mes negalime eksportuoti kukurūzų, aliejaus, kviečių – produktų, kurie yra gyvybiškai būtini“, – antradienį Italijos parlamente kalbėjo Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas.

17:19 „Ignitis“ nebepirks dujų iš „Gazprom“

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, valstybės valdoma Lietuvos dujų tiekėja „Ignitis“ teigia nebepirksianti rusiškų dujų.

„Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė Artūras Ketlerius, „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas. 

Pasak jo, „Ignitis“ nuo šių metų pradžios „Gazprom“ dujų Lietuvos poreikiams nepirko, tačiau jos buvo perkamos Latvijos ir Estijos klientams bei laikomos Inčukalnio saugykloje Latvijoje. 

Išsamiau skaitykite čia.

17:11 Nacionalinis gynybos susitarimas bus parengtas per mėnesį

Nacionalinis susitarimas dėl gynybos turėtų būti parengtas per tris-keturias savaites, sako Laurynas Kasčiūnas, susitarimą rengiančiai grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Pasak komiteto vadovo, daugiausiai diskusijų kol kas kelia konservatorių iškelta idėja dėl visuotinio šaukimo, tačiau ji gali būti įgyvendinta įvairiomis formomis, pvz., didinant ribinį šauktinių skaičių.

G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Po jo šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3% Bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.

17:05 V. Zelenskis ragina Prancūzijos įmones palikti Rusiją

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.

„Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi.

„Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – pridūrė prezidentas.

16:53 G. Nausėda: turime pasirengti totalinei visuotinei gynybai

Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai, po susitikimo su politinių partijų atstovais sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Po jo šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra. Pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.

Prezidentas taip pat pažymi, kad civilinė sauga ir gynyba turi būti išskirta kaip atskira pasirengimo šalies gynybai sritis.

16:48 „Nestle“ Rusijoje stabdo dalies prekės ženklų veiklą

Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytos kritikos dėl ryšių su Rusija stabdo „KitKat“, „Nesquik“ ir dalies kitų prekės ženklų veiklą šalyje.

Bendrovė pranešime nurodė, kad jau anksčiau sustabdė ne pagrindinių prekių eksportą ir importą į ir iš Rusijos, reklamą ir investicijas šioje šalyje.

„Nestle“ paskelbė, kad nuo šiol jos veikla Rusijoje bus sutelkta į būtiniausio maisto tiekimą – kūdikiams, ligoninėms ir maisto įstaigoms. Įmonė nurodė visą pelną Rusijoje, jei jį pavyks gauti, paaukosianti humanitarinės pagalbos organizacijoms.

16:36 JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3.626.546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69.301 žmogus.

Manoma, kad namus iki vasario 24 dienos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso paliko daugiau nei 10 mln. žmonių – daugiau nei ketvirtadalis jų gyventojų. Iš jų apie 6,48 mln. liko šalyje.

Pasak UNHCR, pabėgėlių krizė yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

16:34 Černihivas visiškai atkirstas nuo Kyjivo

Rusijos kariai, sugriovę tiltą per Desnos upę, Černihivą visiškai atkirto nuo Kyjivo ir pavertė savo įkaitu, o vietos gyventojus planuoja „evakuoti“ į Kursko sritį. Apie tai pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova sakė.

„Šiandien Černihivas visiškai atkirstas nuo sostinės. Okupantai susprogdino tiltą per Desnos upę, kuriuo į miestą buvo gabenama humanitarinė pagalba ir evakuojami civiliai gyventojai. Mieste nėra elektros, vandens, šilumos ir beveik nėra dujų, o infrastruktūra sugriauta“, – teigia L. Denysova.

16:10 NATO teiks daugiau paramos Ukrainai dėl branduolinių ir cheminių grėsmių

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

16:04 Ambasadorė: V. Putinas ketina dalyvauti G-20 forume

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos nurodė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės tarptautiniuose forumuose, siekdamos padidinti spaudimą Kremliui dėl invazijos į Ukrainą, sukėlusios pabėgėlių krizę Europoje ir sukrėtusios pasaulio rinkas.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova pažymėjo, jog šių metų G-20 susitikimo šeimininkė Džakarta jau pakvietė V. Putiną į lapkritį Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Tai priklausys nuo daugelio dalykų, įskaitant COVID-19 situaciją, kuri gerėja. Bet kol kas – taip, (V. Putinas) ketina atvykti“, – trečiadienį sakė ji žurnalistams.

15:47 Ukrainoje dirbantys lietuviai verslininkai: nei pinigų, nei nuostolių neskaičiuojame

Jau bemaž mėnesį Rusijos karo agresija niokoja Ukrainą. Čia dirbę lietuvių verslininkai teigia ne nuostolius skaičiuojantys, o ieškantys būdų, kaip apsaugoti ir paremti darbuotojus. Plačiau skaitykite čia

15:41 Dalinai atsidarys Maskvos akcijų birža

Po ilgiausių istorijoje, beveik mėnesio, atostogų Maskvos birža dalinai atnaujins prekybą vietos akcijomis.

Nuo ketvirtadienio Maskvos biržoje bus atnaujinta prekyba 33 bendrovių, įeinančių į Maskvos biržos indekso IMOEX sudėtį, akcijomis, trečiadienį pranešė Rusijos centrinis bankas.

Plačiau skaitykite čia

15:40 NATO rytiniame flange ketina dislokuoti keturias naujas kovines grupes

NATO  vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje. Pirmasis žingsnis – keturių naujų NATO kovinių grupių dislokavimas Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams prieš ketvirtadienį vyksiantį neeilinį viršūnių susitikimą.

15:38 A. Anušauskas vieši Kyjive

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį lankosi Ukrainoje, kur perdavė Lietuvos karinę paramą. Tęsiantis Rusijos invazijai, jis Kyjive susitiko su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

„Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kyjive tiesiai Ukrainos gynybos ministrui O. Reznikovui. Viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – feisbuke rašė ministras, nedetalizavęs konkrečios perduotos paramos.

Plačiau skaitykite čia

15:36 Už dujas užsienio valstybės privalės atsiskaityti rubliais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad mokėjimai už „nedraugiškoms“ šalims tiekiamas rusiškas gamtines dujas privalo būti atlikti rubliais. Tokią informaciją V. Putinas pateikė per susitikimą su vyriausybės nariais, skelbiama Kremliaus interneto svetainėje. Plačiau skaitykite čia.

15:29 Baltarusija išsiunčia beveik visus Ukrainos diplomatus

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Baltarusijoje esančių Ukrainos diplomatų skaičius bus sumažintas ir jie turėtų palikti šalies teritoriją per 72 valandas.

Baltarusija taip pat uždaro Ukrainos konsulatą Breste.

Ukrainos ambasada Baltarusijoje toliau dirbs formatu 1+4, t. y. ambasadorius ir keturi darbuotojai.

Antradienį Baltarusija Ukrainos ambasados Minske darbuotojus apkaltino šnipinėjimu.

15:17 A. Čiubaisas atsistatydino ir išvyko iš Rusijos

Rusijos pasiuntinys klimato klausimais Anatolijus Čiubaisas pasitraukė iš užimamų pareigų ir paliko Rusiją dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą, praneša „Bloomberg“ cituodamas šaltinius.

Tai yra aukščiausio lygio pareigūnas, dėl Rusijos pradėto karo su šalimi nutraukęs ryšius.

66 m. A. Čiubaisas yra vienas iš kelių devintojo dešimtmečio reformatorių, likęs Vladimiro Putino vyriausybėje ir išlaikęs artimus ryšius su Vakarais.

A. Čubaisas V. Putinui davė pirmą darbą Kremliuje ir iš pradžių palaikė jo atėjimą į valdžią. Valdant V. Putinui jis užėmė svarbias pareigas didelėse valstybės įmonėse, o pernai A. Čiubaisas buvo paskirtas V. Putino pasiuntiniu darnios plėtros klausimais.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius padidino spaudimą vietiniams valdžios kritikams. V. Putinas kovo 16 d. teigė išvalysiantis Rusiją nuo išdavikų, neva dirbančių su JAV ir su jos sąjungininkėmis.

Praėjusią savaitę Arkadijus Dvorkovičius, buvęs Dmitrijaus Medvedevo vyresniuoju ekonomikos patarėju per jo prezidento ir premjero kadencijas iki 2018 m., pasmerkė invaziją ir pasitraukė iš Skolkovo technologijų fondo vadovo pareigų.

15:08 Meras: 80% Irpinės kontroliuoja Ukraina

Kijevo priemiesčio Irpinės meras Oleksandras Markušynas sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, teritorinė gynyba ir policija „kontroliuoja 80% mūsų miesto“.

Kalbėdamas per Ukrainos televiziją O. Markušynas teigė: „Mūsų miestas nuolat apšaudomas iš „Grad“ sistemų. Labai masiškai. Jie apšaudo gyvenamuosius rajonus, daugiaaukščius pastatus."

Nors pastarosiomis savaitėmis vyko masinė evakuacija, O. Markušyno vertinimu, Irpinėje tebėra iki 6.000 žmonių. Jis taip pat teigė, kad kasdien evakuojamos nedidelės grupės.

Trečiadienį nacionalinė policija pranešė, kad atnaujina darbą Irpinėje, kurios didžiąją dalį buvo užėmusios Rusijos pajėgos. Tai dar vienas galimas ženklas, kad Ukrainos pajėgos susigrąžina teritoriją aplink sostinę Kyjivą.  

14:52 Ukraina ragina plėsti sankcijas Rusijos TV „propagandininkams“

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

„Rusijos televizijos propagandininkai yra blogiau net už rusų pilotus“, – socialiniame tinkle „Twittter“ trečiadienį parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pilotai bent rizikuoja būti numušti. Kalbančios galvos saugiai išsimiega, tada eina į eterį ir ragina rengti branduolinius smūgius arba įsiveržti į NATO nares. Sankcionuokite kiekvieną iš jų. Blokuokite visą nuodingą Rusijos propagandą ir ją įgalinančias priemones“, – paragino jis.

ES uždraudė televizijos kanalo RT ir Kremliaus kontroliuojamo „Sputnik“ palydovines ir kabelines transliacijas, taip pat jų transliavimą per programėles ar internetu.

14:45 ES valstybės galės teikti pagalbą dėl karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms

Europos Komisija patvirtino laikinąją sistemą, kuri leis valstybėms narėms per karo Ukrainoje sukeltą krizę plačiau pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis – šalys galės teikti iki 400.000 Eur dydžio pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo dabartinės krizės arba nuo paskelbtų sankcijų. Plačiau skaitykite čia.

14:44 R. Achmetovas: Mariupolio gamyklos nedirbs Rusijos okupuotos

 Vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų Rinatas Achmetovas pareiškė, jog Mariupolio metalurgijos gamyklos niekada nedirbs Rusijos okupacijos sąlygomis.

„Rusijos kariai Mariupolį verčia griuvėsiais, žudo miesto gyventojus, bombarduoja gamyklas. Šios gamyklos jokiu būdu neveiks Rusijos okupacijos sąlygomis“, – JAV leidiniui „The Wall Street Journal“  sakė verslininkas.

R. Achmetovas pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės didvyriškų pastangų dėka gamyklos „Azovstal“ ir „Illich Steel“ tebėra kontroliuojamos Ukrainos.

„Azovstal“ ir Iljičiaus vardo geležies ir plieno gamyklose dirbo apie 40.000 miesto gyventojų. Abi gamyklos yra kontroliuojamos Ukrainos, tačiau jos laikinai uždarytos“, – verslininką cituoja WSJ.

14:38 Ukraina: derybose su Rusija kyla rimtų sunkumų

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla rimtų sunkumų.

„Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Kiek anksčiau Maskva pareiškė, kad Kyjivas derybose „nuolat keičia savo poziciją“, ir sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „kuo ilgiau išlaikyti mus karinių veiksmų būsenos“.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Maskvos ir Kyjivo derybininkai surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos buvo tęsiamos nuotoliniu būdu; apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

14:27 Ukrainos žvalgyba – apie tai, kaip baltarusių karius bandoma įtraukti į karą

Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai rengia „individualius pokalbius“ su Baltarusijos kariuomenės eiliniais, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Jos teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įtraukti baltarusius į karą su Ukraina, žadėdamas jiems pinigų ir mokymą Rusijos karinėse aukštosiose mokyklose.

„Taip Putino emisarai bando įtikinti Baltarusijos karius dalyvauti kare prieš Ukrainą, nors ir ne Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. Baltarusiams siūloma 1.000–1.500 USD per mėnesį už „specialių užduočių“ vykdymą. Be to, jiems siūlomas lengvatinis mokymas Rusijos karinėse aukštosiose mokyklose“, – teigiama Ukrainos žvalgybos pranešime.

Priduriama, kad tokie atvejai buvo užfiksuoti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 103-iosios oro desantininkų divizijos ir Gomelio pasienio apsaugos grupės daliniuose.

„Nepaisant to, Baltarusijos karių motyvacija dalyvauti kovinėse operacijose yra labai žema. Tie, kurie davė sutikimą, išbraukiami iš savo padalinių personalo sąrašų, kad pratęstų tarnybą ne Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų gretose“, – praneša Ukrainos  žvalgyba.

14:23 G. Landsbergis: Lenkija ir Baltijos šalys turi turėti „visiško apginamumo strategiją“

Lietuva siekia, kad NATO peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos planus ir „tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys turėtų visiško apginamumo strategiją“, prieš NATO viršūnių susitikimą sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pagrindinis siekis, kad būtų peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija, nebūtina įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį ir nuo to, pirmiausia politinio pavedimo, prasideda tikslus pajėgų planavimas regione, ir aš tikiuosi to pasiekti“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Plačiau skaitykite čia

14:12 M. Skuodis: Rusijos ir Baltarusijos krovinių embargas turi būti europinis 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų ES automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“.

„Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, taip pat svarbu, kad toks draudimas apimtų ir vilkikus, ir laivus: „Nes jeigu tik keliai kažkur blokuojami, tikrai puikiausiai galima krovinius gabenti su laivais“.

Ministro teigimu, Lietuva norėtų, kad draudimas būtų priimtas ES lygiu ir dėl tranzito per Lietuvą į Rusijos Karaliaučiaus sritį.

14:11 „Yandex“ sostinėje naikinamas tik dabar: kaip tai nutiko ir ar yra ką išmokti

Didžiausia Rusijos technologijų kompanija laikoma „Yandex“ kol kas nesulaukė sankcijų nei iš JAV, nei iš Europos, tačiau tai nereiškia, jog tai negali pasikeisti, kadangi Vakarai tvirtina, kad dėl Rusijos agresijos Ukrainoje svarstomi visi įmanomi variantai, kas liečia sankcijas Kremliaus režimui bei jam artimiems žmonėms ir įmonėms. Plačiau skaitykite čia.

14:10 Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant karo propagandą

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad tokių veiksmų inspektorius galėtų imtis, jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalina karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjus.

Tokiu atveju, inspektorius galėtų duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms, norint riboti ją ilgesniam laikui, būtų reikalingas teismo leidimas.

Taip pat būtų numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą, t. y., įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.

14:08 V. Zelenskis kritikuoja JT, ragina reformuoti organizaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai.

JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba. Reikia reformų“, – vaizdo ryšiu Japonijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

„Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas“, – pridūrė V. Zelenskis.

V. Zelenskis gyrė Japoniją kaip „pirmą valstybę Azijoje, pradėjusią didinti spaudimą Rusijai“.

„Prašau jūsų toliau skelbti sankcijas, – sakė jis. – Stenkimės, kad Rusija norėtų siekti taikos. Reikia įvesti prekybos embargus Rusijai, kad būtų sustabdytas invazijos į Ukrainą cunamis.“

14:06 Seime – siūlymai drausti Georgijaus juostą ir simbolį „Z“

Trečiadienį Seime registruoti du panašūs siūlymai bausti už Georgijaus juostos ir invazijos į Ukrainą simbolio „Z“ demonstravimą.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą, kad baudos būtų skiriamos ne tik už nacistinių, komunistinių, bet ir kitų autoritarinių režimų simbolių (dvispalvės juodai oranžinės Georgijaus (Šv. Jurgio) juostos, raidžių „Z“ ir (arba) „V“)“ platinimą bei demonstravimą.

Anot projekto, už tai būtų baudžiama nuo 300 iki 700 Eur. Juridiniams asmenims ši bauda siektų iki 1.200 Eur.

Projektą, kuriuo siūloma Rusijos naudojamą Georgijaus juostą bei invazijos į Ukrainą simbolį „Z“ prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams, trečiadienį registravo ir grupė Seimo narių iš valdančiųjų bei opozicinių frakcijų.

Pagal jų parengtas įstatymų pataisas, šių simbolių nebūtų galima naudoti viešuose renginiuose, susirinkimuose, o už tai padarius grėstų 300–500 Eur bauda.

13:35 Nuo karo bėgančių ukrainiečių švietimo reikmėms – 3,7 mln. Eur

Nuo Rusijos vykdomo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių švietimo reikmėms Vyriausybė skyrė 3,7 mln. Eur.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad didesnė dalis šių lėšų, 2,46 mln. Eur, būtų numatyta vaikų priešmokykliniam ugdymui ir ugdymui mokyklose, įskaitant mokytojų, mokytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, vaikų pavėžėjimui į įstaigas, maitinimui.

Lėšos apskaičiuotos maždaug 1.000 darželinukų ir 2.000 moksleivių.

13:23 Lenkija dėl šnipinėjimo išsiuntė 45 Rusijos diplomatus

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.

„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“. 

13:22 Kremlius: NATO taikdarių siuntimas į Ukrainą būtų labai pavojingas

Maskva teigia, kad NATO taikos palaikymo misijos siuntimas į Ukrainą būtų labai neapgalvotas ir labai pavojingas.

Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas: „Bet koks galimas kontaktas tarp mūsų kariuomenės ir NATO kariuomenės gali sukelti gana suprantamų pasekmių, kurias sunku atitaisyti“.

13:01 Pentagonas: ukrainiečiai dabar šiek tiek daugiau puola

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby sako, kad Ukraina nuo Rusijos pajėgų ginasi „labai sumaniai, vikriai ir kūrybingai".

„Pastebėjome požymių, kad ukrainiečiai dabar šiek tiek daugiau puola“, – sakė jis.

„Dabar juos matome vietose, ypač pietuose, netoli Chersono, kur jie bando susigrąžinti teritoriją“, – teigia J. Kirby.

Jo teigimu, Ukrainos pajėgos planavo kontratakas ir dabar „juda ta kryptimi“.

12:51 Raudonojo Kryžiaus vadovas atvyko derybų į Maskvą

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris atvyko į Maskvą deryboms Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijose dėl rusų invazijos į Ukrainą nulemtų humanitarinių klausimų.

P. Maureris trečiadienį planuoja aptarti tokius klausimus kaip karo belaisviai, karo veiksmų vykdymas ir pagalbos teikimas.

„Pastarųjų savaičių konflikto ir aštuonerių konflikto Donbase metų nulemtas nuniokojimas – didžiulis“, – sakoma P. Maurerio pareiškime.

„Yra praktinių žingsnių pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kurių šalys privalo imtis, kad sumažintų kančias“, – sakė P. Maureris.

Praėjusią savaitę TRKK vadovas buvo nuvykęs į Ukrainą.

12:46 „Sharp“ stabdo produkcijos tiekimą Rusijai

Japonijos elektronikos gamintoja „Sharp Group“ dėl Kremliaus karo Ukrainoje taip pat stabdo produkcijos tiekimą į Rusiją.

„Sharp Group“ dėl karinio konflikto padarinių stabdo tiekimą į Rusiją. Toliau atidžiai stebėsime padėtį ir imsimės atitinkamų priemonių, vadovaudamiesi „Sharp“ grupės įmonių elgesio chartijos dvasia“, – teigiama Japonijos kompanijos pareiškime.

12:40 S. Šoigu viešumoje nesirodo nuo kovo 11 d.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu viešumoje nesimato pastarąsias 12 dienų, praneša Rusijos tiriamosios žurnalistikos organizacijos „Mediazona“ ir „Agentstvo“.

Paskutinį kartą viešai S. Šoigu pasirodė kovo 11 d., kai įteikė valstybinius apdovanojimus kariams, dalyvavusiems „specialioje karinėje operacijoje“.

S. Šoigu paprastai aktyviai rodosi viešumoje. Jis gerokai padidino spaudos tarnybos darbuotojų skaičių, jie daug dirbo prie ministro įvaizdžio viešojoje erdvėje.

Iki kovo 11 d. apie S. Šoigu žiniasklaidoje buvo rašoma beveik kasdien. Dabar jis kartais paminimas, bet be naujų nuotraukų ir vaizdo įrašų.

S. Šoigu aplinkoje kalbama, esą jis turi problemų su širdimi.

12:23 Rusija kaltina JAV trukdant deryboms su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.

„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Anot jo, „amerikiečiai paprasčiausiai mano, kad jiems nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis“, nes „jie tikisi toliau pumpuoti į Ukrainą ginklus“.

Jis taip pat sakė, kad Rusijai reikia „stovėti tvirtai“. „Vakarų šalys nori vaidinti kažkokį tarpininko vaidmenį, bet mes nusibrėžę raudonas linijas“, – sakė jis.

12:20 G. Nausėda: prekybą su Rusija ir Baltarusija reikia riboti

Europos Sąjungos prekyba su Rusija ir Baltarusija turi būti ribojama, tačiau sprendimai neturi sukelti sudėtingų situacijų prie valstybių sienų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip jis komentavo Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų raginimą Europos Sąjungai (ES) uždrausti krovinių gabenimą automobilių keliais į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų.

„Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti tvarkingai, vieningai ir kad nekiltų sudėtingų situacijų prie vienos arba kitos valstybės sienos. Todėl šitas klausimas Europos lygiu bus svarstomas, ir manau, kad sprendimus rasime“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat teigė, jog Europos Vadovų Tarybos susitikime su sąjungininkais ketvirtadienį Briuselyje bus tariamasi dėl sankcijų Rusijai išplėtimo, įskaitant dar didesnius prekybos ribojimus.

12:11 Panevėžyje bus steigiamas ukrainiečių pabėgėlių centras

Lietuvoje bus steigiamas dar vienas ukrainiečių karo pabėgėlių centras Panevėžyje, didesnį centrą planuojama įrengti Vilniuje, patvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė taip pat informavo, kad pasienyje pradėta iš Lenkijos atvykstančių autobusų ir mikroautobusų prevencinė kontrolė, siekiant užkardyti prekybą žmonėmis, taip pat reguliuoti atvykstančiųjų srautus.

Pasak A. Bilotaitės, Policijos departamento paskirtas asmuo paskirsto autobusus ir nukreipia juos į vieną iš pabėgėlių centrų, kad „kad neatsirastų kamštis vienoj ar kitoj savivaldybėj“.

Statistikos departamento trečiadienį paskelbtais duomenimis, Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28.700 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12.400 iš jų – nepilnamečiai.

Registracijos centrai ukrainiečiams veikia Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Vilniuje.

12:07 Lietuvoje jau įsidarbino 1.300 karo pabėgėlių

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1.300 karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 730 darbdavių, kurie pasiūlė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Užregistruota virš 4.700 darbo vietų, kur galėtų dirbti kalbos nemokantys žmonės.

Anot SADM, daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse.

12:01 O. Scholzas vėl atmetė neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.

„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.

11:57 Lietuva skirs karinės paramos Ukrainai už mažiausiai 10 mln. Eur

Lietuva skirs 10 mln. Eur vertės karinę paramą Ukrainai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankami operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau nei 10 mln. Eur, tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tiesą sakant, daugiau mūsų konkreti pagalba priklauso ne nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimų tą įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Anot jo, į paramą įeina Lietuvos įmonių gaminama įranga – naktinio matymo prietaisai, ginkluotė, skirta kovoti prieš dronus. 

11:50 Rusijoje vartojimo kreditų išdavimas krenta 60–75%

Rusijoje nuo karo pradžios smarkiai sumažėjo vartojimo kreditavimo apimtys, tiek bankams vengiant rizikų, tiek vartotojams nenorint skolintis už aukštas palūkanas.

Nuo vasario 24 d. Rusijoje paraiškų vartojimo kreditui skaičius krito perpus, o vartojimo kreditų išdavimai smuko po 60–75%, praneša „Kommersant“.

Plačiau skaitykite čia

11:27 Kinija: G-20 šalys negali išvaryti „svarbios narės“ Rusijos

Pekinas trečiadienį pavadino Rusiją svarbia Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nare, Vašingtonui užsiminus apie galimybę dėl invazijos į Ukrainą pašalinti Maskvą iš šios grupės.

„G-20 yra pagrindinis forumas tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui, – reporteriams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. – Rusija yra svarbi narė... Jokia narė neturi teisės išvaryti kitos šalies.“

11:24 Lenkija identifikavo 45 rusų diplomatus kaip įtariamus šnipus

Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW identifikavo 45 Rusijos diplomatus kaip įtariamus šnipus, trečiadienį pranešė jos atstovas spaudai.

„Vidaus saugumo agentūra parengė 45 asmenų, dirbančių Lenkijoje po diplomatine priedanga, sąrašą“, – žurnalistams sakė Stanislawas Zarynas.

Pasak jo, įtariamųjų sąrašas buvo perduotas Užsienio reikalų ministerijai. 

S. Zarynas socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad „ABW prašo išsiųsti šiuos asmenis iš Lenkijos“. 

11:23 Rusų pajėgos apšaudė du Kyjivo rajonus

 Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos praėjusią naktį ir ankstų trečiadienio rytą apšaudė Ukrainos sostinę, apgadindamos pastatų dviejuose rajonuose.

Kyjivo valdžia per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ nurodė, kad buvo apšaudyti parduotuvių centras, kai kurie privatūs pastatai ir daugiaaukščiai miesto vakariniame Sviatošyno ir centriniame Ševčenkos rajonuose.

Keturi žmonės buvo sužeisti.

10:58 Vokietijos kancleris: Putino puolimas Ukrainoje įstrigo

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija Ukrainoje įstrigo nepaisant kasdien jo pajėgų vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pabrėžė, kad Kyjivas gali „pasikliauti mūsų pagalba“.   

„V. Putino puolimas įstrigo nepaisant diena iš dienos jo sėjamos destrukcijos“, – sakė kancleris ir pridūrė, jog Rusijos lyderis „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“. 

10:43 Rusijos pajėgos subombardavo svarbų tiltą Černihive

Rusijos pajėgos subombardavo vieną tiltą apsiaustame šiauriniame Černihivo mieste, antradienį pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Sunaikintu tiltu per Desnos upę buvo naudojamasi evakuojant civilius ir vežant humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu.

Černihivo administracija antradienį paskelbė, kad apsuptame mieste nėra vandens ir elektros, ir pavadino situaciją humanitarine katastrofa.

Tuo metu Kyjivą anksti trečiadienį drebino sprogimai, šūviai ir intensyvi artilerijos ugnis iš šiaurės vakarų, rusams bandant apsupti ir užimti kelis sostinės priemiesčius.

10:28 Baltieji rūmai: JAV neturi įrodymų, kad Kinija tiektų ginklus Rusijai

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali padėti Maskvai, rusams tęsiant kruviną invaziją.

„Galiu jums pasakyti, jog nematėme,.. kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą. Tačiau, žinoma, tai atidžiai stebime“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį beveik dvi valandas telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir perspėjo jį negelbėti Rusijos ekonomikos nuo Vakarų sankcijų, nepadėti Maskvos karinėms pastangoms.

„Toliau tai stebėsime, o prezidentas (J. Bidenas – VŽ) aiškiai pasakė prezidentui Xi apie bet kokios tokios įrangos tiekimo pasekmes... Jie labai gerai supranta vienas kitą“, – pridūrė J. Sullivanas.

10:15 Lietuvoje registravosi 28.700 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28.700 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12.400 iš jų – nepilnamečiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 

Jo duomenimis, daugiausiai, 9.740 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3.026 – Alytaus, 2.393 – Kauno, 2.275 – Klaipėdos, 1.455 – Marijampolės, 1.433 – Šiaulių registracijos centre.

Iš dešimties Migracijos departamento teritorinių skyrių, daugiausiai pabėgėlių registruota Vilniaus skyriuje – 1.829, dar 1.391 – Klaipėdos skyriuje, Šiaulių ir Kauno skyriuose atitinkamai registruoti 1.049 ir 1.021 nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Vien pastarąją parą registruoti 1.786 pabėgėliai, iš jų – 747 nepilnamečiai.

10:10 L. Kasčiūnas tikisi sprendinių, kurie du-tris kartus padidins NATO pajėgas rytų flange

NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Planai, kurie jau vaikšto NATO koridoriuose, pakeliui į Madrido viršūnių susitikimą NATO birželio mėnesį, tikimės, kad mes turėsim sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą mūsų Rytų flange, tame tarpe ir Baltijos šalyse“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

10:08 „Maisto bankas“ ukrainiečiams pradėjo dalinti korteles maistui

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ukrainiečiams karo pabėgėliams pradėjo dalinti 115 Eur vertės korteles maistui, pageidaujančių jas gauti jau yra apie 12.000, trečiadienį pranešė nevyriausybinė organizacija.

Anot jos atstovų, tokia parama žmonėms suteikia daugiau laisvės, kiekvienas galės įsigyti maisto pagal savo individualius poreikius.

„Dauguma Ukrainos žmonių prasidėjus karui iš savo namų išbėgo taip, kaip stovi – net nespėję pasiimti svarbiausių daiktų. Beveik pusę į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių sudaro mamos su vaikais. Labai svarbu, kad karo siaubą patyrę žmonės, o ypač vaikai, galėtų bent jau maitintis pilnavertiškai, kad jų racionas ne per daug skirtųsi nuo to, ką buvo įpratę valgyti“, – sakė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ negali individualiai atliepti kiekvieno asmeninių mitybos poreikių, todėl nusprendėme nupirkti ir žmonėms dalinti prekybos tinklų korteles. Vienoje kortelėje yra 115 Eur, vieną kortelę skiriame vienam šeimos asmeniui, todėl bent pagrindinius bazinius poreikius su šia parama šeimos tikrai galės patenkinti“, – teigė jis.

09:58 Lenkijos ekspertai: ES galėtų gamtinių dujų importą iš Rusijos šiemet sumažinti 91%

Europos Sąjunga galėtų 2022 metais gamtinių dujų importą iš Rusijos sumažinti 91%, skelbia rinkos tyrimus atlikę Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai, skelbia Lenkijos radijas.

Pernai ES iš Rusijos importavo 45% gamtinių dujų, 44% akmens anglių, 25% žaliavinės naftos.

PIE ataskaitos bendraautorė Magdalena Mai pabrėžė, kad „atsisakyti žaliavų iš Rusijos ne tik galima, bet ir būtina“.

„Esame pajėgūs užsitikrinti nepertraukiamą apsirūpinimą energijos ištekliais, o trumpuoju laikotarpiu turime atsižvelgti į stebimą kainų šuolį, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas embargas, ar ne. Jau esame įtraukti į šį karą, tiesą sakant, dar praėjusiais metais buvo galima taip teigti. Tuo metu, pernai rudenį Rusijos veiksmai dujų rinkoje rodė, kad ji ruošiasi karinei agresijai. ES, o ypač Lenkija, gali išsiversti be Rusijos žaliavų“, – pabrėžė ekspertė.

M. Mai pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje iškastinio kuro iš Rusijos atsisakymas atitinka ES klimato politikos tikslus.

PIE pažymi, kad ES galėtų ne tik diversifikuoti žaliavų šaltinius, bet ir sumažinti energijos poreikį keisdama vartotojų elgseną. Vienas paprasčiausių jų veiksmų – šildymo sezono metu patalpų temperatūrą sumažinti 1 laipsniu, o vasarą oro kondicionavimo temperatūrą – 2 laipsniais, taip sumenkinant elektros energijos suvartojimą piko valandomis.

Plačiau apie tai rašoma čia.

09:55 TVF: Rusijos nemokumas turėtų ribotą poveikį pasaulio finansams

Rusijai tapus nepajėgia vykdyti skolinių įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams, to pasekmės pasaulio finansų sistemai veikiausiai būtų „riboto“ pobūdžio, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, atsakydamos į Kremliaus karinę invaziją į Ukrainą, įvedė Rusijai griežtas finansines sankcijas, tačiau Maskva iki šiol sugebėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Vis dėlto abejojama, ar ir ši valstybė, sankcijų atkirsta nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies, ir toliau bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, ypač po to, kai gegužės 25-ąją baigsis Vašingtono paskelbto atsiskaitymų išimties tvarka galiojimo laikotarpis.

„Rusijos negebėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus tiesioginis poveikis likusiam pasauliui būtų gana ribotas, nes skaičiai, kuriuos matome, tarptautiniu mastu yra palyginti nedideli. Tai nėra sisteminė rizika pasaulio ekonomikai“, – pažymi TVF ekspertai.

09:49 Vokietija pagerbė nacių stovyklose išgyvenusį, bet per rusų ataką žuvusį ukrainietį

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą.

B. Romančenkai buvo 96 metai.

Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį. Jo vaikaitė sakė, kad į daugiaaukštį, kuriame gyveno senolis, pataikė sviedinys.

„Tik įsivaizduokite, kiek jis išgyveno! Buchenvaldą, Dorą, Penemiundę ir Bergeną–Belzeną, nacių sukurtus mirties konvejerius. Ir žuvo nuo rusų sviedinio, pataikiusio į paprastą Charkivo daugiaaukštį“, – vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vokietijoje pagerbiamas Boryso Romančenkos atminimas. Bodo Schackowo (AP/„Scanpix“) nuotr.
Vokietijoje pagerbiamas Boryso Romančenkos atminimas. Bodo Schackowo (AP/„Scanpix“) nuotr.

09:39 JK Gynybos ministerija: Rusijos pajėgos mėgina apsupti ukrainiečius rytuose

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija trečiadienio rytą paviešino naujausią savo žvalgybos duomenų vertinimą, kuriame teigiama, kad Rusijos pajėgos mėgina apsupti Ukrainos rytuose kovojančias ukrainiečių pajėgas.

Ataskaitoje teigiama, kad rusai juda iš šiaurės ir iš pietų pusės, norėdami atkirsti ukrainiečių gynybą prie apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų, o pajėgos šiuo tikslu  judėjo nuo Charkivo ir Mariupolio.

Kovos prie Kyjivo, JK vertinimu, vyksta „statiškai“, o rusai aplink sostinę veikiausiai bando reorganizuotis, prieš pradedant platesnio masto operacijas.

JK vertinimu, Rusijos kariai taip pat bando apeiti aplink Mikolajyvą, bandydami pasiekti Odesą.

09:20 Į JAV atskraidinti keturi vėžiu sergantys vaikai iš Ukrainos

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad į šalį atskraidyti keturi vėžiu sergantys vaikai iš Ukrainos, kurių gydymą nutraukė Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę valstybę.    

„Vaikai yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių per šią krizę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbdamas apie sėkmingą vaikų evakuaciją.       

Jis pridūrė, kad keturiems pacientams, kurių jauniausiam – devyni mėnesiai, o vyriausiam – devyneri metai, „reikalingas skubus, labai specializuotas gydymas“. Valstybės sekretorius tviteryje taip pat paskelbė kelias pacientų nuotraukas.

09:02 KAM: pirmieji kariai į atkuriamą Rūdninkų karinį poligoną įžengtų jau gegužę

Į sparčiau atkuriamą Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone pirmieji kariai galės įžengti jau gegužės mėnesį, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerija įstatymo projektą dėl karinio Rūdninkų poligono steigimo registravo pirmadienį. Karinis poligonas čia veikė sovietmečiu, dabar šioje vietoje treniruojasi Viešojo saugumo tarnyba.

„Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau“, – trečiadienį informavo ministerija.

08:55 Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ skelbia rusiškos naftos atsisakysianti šiemet

Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

„Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį Ukrainoje ir į tai, kad yra alternatyvių apsirūpinimo šaltinių, „Total Energies“ vienašališkai nusprendė nebesudaryti naujų ir nebeatnaujinti esamų sutarčių dėl rusiškos naftos ir naftos produktų pirkimo, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022-ųjų pabaigos jų importo atsisakyti“, – teigiama Prancūzijos bendrovės pranešime.

Tris dešimtmečius Rusijoje veikianti „Total“ sulaukė kritikos dėl to, kad delsė skelbti pasitraukimo iš Rusijos planus po Kremliaus invazijos į Ukrainą prieš mėnesį, tačiau dabar pareiškė, kad „atsižvelgdama į konflikto aštrėjimą imasi atitinkamų priemonių“.

08:39 Lenkija siekia pakeisti Rusiją G-20 grupėje

Lenkija siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje, pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Piotras Nowakas pareiškė, kad JAV administracijos ir verslo atstovai „labai supratingai“ priėmė siūlymą pašalinti Rusiją iš G-20 ir ją šiame pasaulio galingųjų klube pakeisti Lenkija.

„Siūlymas pašalinti Rusiją iš G-20, ją pakeičiant Lenkija, JAV administracijos ir verslo atstovų, tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, visais lygmenimis buvo sutiktas labai supratingai“, – Lenkijos radijui sakė P. Nowakas, šio mėnesio viduryje viešėjęs Jungtinėse Valstijose.

Transliuotojo žiniomis, JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo pabrėžė tokią idėją pristatysianti prezidentui Joe Bidenui.

Dabar G-20 sudaro Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija, JAV, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija ir Europos Sąjunga.

08:31 Ukrainos generalinė prokurorė: Rusijos veiksmai Mariupolyje prilygsta genocidui

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą.

„Tai, ką dabar matau Mariupolyje, yra susiję ne su karu, o su genocidu“, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Venediktova.

„Karo veiksmų laukai turi tam tikras taisykles, tam tikrus principus. Mariupolyje nematome jokių taisyklių“, – sakė ukrainiečių generalinė prokurorė.

Pasak jos, Ukraina sieks tarptautinėje arenoje oficialiai kvalifikuoti Mariupolio apgultį kaip genocidą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

08:15 Sukilėliai Baltarusijoje pašalino geležinkelio bėgius į Ukrainą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino kasdienę ataskaitą apie Rusijos karo šalyje eigą. Joje teigiama, kad Mariupolyje toliau vyksta intensyvūs susirėmimai dėl miesto kontrolės, kuri kol kas lieka gynėjų rankose. Taip pat minima gynyba Černihive, kur Rusijos pajėgoms taip pat nepavyksta pasiekti jokių reikšmingų pergalių.

Ataskaitoje išskiriami sukilėliai Baltarusijoje, kurie galimai pašalino dalį geležinkelio linijos į Ukrainą, siekiant sutrukdyti karių ir logistikos gabenimą į šalį.

„Baltarusijos teritorijoje opozicijos atstovai ir susirūpinę piliečiai, kurie smerkia nelegalios valdžios paramą Rusijos federacijos karui Ukrainoje, pašalino dalį geležinkelio jungties tarp Baltarusijos ir Ukrainos. Informacija tikslinama“, – rašoma Ukrainos gynybos ministerijos ataskaitoje.

07:47 Rusijos pareigūnas patvirtino siekį sujungti Krymą su Donbaso teritorija

Kirilas Stepanovas, Rusijos pietinio federalinio rajono administracijos atstovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ patvirtino, kad ruošiami planai sujungti okupuotą Krymo pusiasalį su separatistinėmis Donbaso teritorijomis, kai tik kariuomenei pavyks perimti tarp šių teritorijų esančio Mariupolio kontrolę.

Anot jo, „perėmus greitkelio iš Krymo į Mariupolį kontrolę, bus galima patikimai sujungti pusiasalį su Donbasu transporto koridoriumi“, rašo BBC.

07:18 D. Kreivys su ES ministrais aptars priklausomybės nuo Rusijos mažinimą

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Prancūzijoje dalyvaus Tarptautinės energetikos agentūros ministrų lygio susitikime ir kartu su kitų šalių ministrais aptars atsinaujinančią energetiką bei energetinio saugumo priemonių įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į Ukrainoje vykstantį Rusijos karą, susitikimuose su partneriais bus aptariami galimi koordinuoti šalių veiksmai siekiant kuo skubiau mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pranešė Energetikos ministerija. 

07:12 JAV ir ES smerkia naują nuosprendį A. Navalnui

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį pasmerkė naują Rusijos teismo nuosprendį kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, paskiriant jam devynerių metų įkalinimo bausmę.

„Šis suklastotas teismo sprendimas yra naujausias bandymas nutildyti Navalną“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Šis neraminantis sprendimas... yra dar vienas Rusijos vyriausybės plečiamo susidorojimo su kitaminčiais ir raiškos laisve pavyzdys siekiant nuslėpti Kremliaus brutalų, neišprovokuotą karą Ukrainoje“, – sakė jis.

ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime sakoma, kad blokas „griežtai smerkia politiškai motyvuotą“ teismo sprendimą pratęsti A. Navalno kalinimą. 

„Kartojame savo raginimą Rusijos valdžiai jį nedelsiant ir be sąlygų paleisti“, – sakoma pareiškime.

06:53 Rusijos pajėgos apvogė ir sunaikino laboratoriją prie Černobylio AE

Černobylio atominės elektrinės teritoriją užėmę ir kontroliuojantys Rusijos kariai nusiaubė, apvogė ir sunaikino ten buvusią laboratoriją, skelbia BBC, remdamasi Ukrainos pareigūnų suteikta informacija.

Ukrainos valstybinė Atskirties zonos valdymo agentūra pranešė, kad rusai sunaikino Centrinę analitinę laboratoriją, kurioje buvo saugoma radioaktyvių komponentų.

Skelbiama, kad laboratorijoje buvo laikoma didelio radioaktyvumo ėminių, kurie šiuo metu „yra priešo rankose“.

6 mln. Eur įrengti kainavusi laboratorija taip pat turėjo specialios ir jai pritaikytos technikos, kurios negalima rasti niekur kitur Europoje.

06:32 JAV pasmerkė Rusijos pareiškimus dėl branduolinių ginklų

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby pasmerkė Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo pasisakymus CNN televizijos interviu metu apie branduolinio ginklo panaudojimo aplinkybes.

„Atsakinga branduolinė galia neturėtų taip elgtis“, – spaudos konferencijoje sakė J. Kirby.

Jis taip pat pridūrė, kad Pentagonas kol kas nepastebėjo jokių neįprastų veiksmų, dėl kurių JAV reiktų imtis atgrasymo strategijos pokyčių.

„Stebime tai kaip tik galime kasdien“, – sakė J. Kirby.

Buvęs JAV Gynybos sekretorius Leonas Panetta taip pat pasmerkė Rusijos poziciją. „Žvelgiu į tai kaip į labai pavojingą situaciją, kai Rusija ieško galimo preteksto panaudoti mažo galingumo branduolinį užtaisą“, – CNN sakė pašnekovas.

06:26 NATO kviečia V. Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.

„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.“

V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad Ukrainos lyderis dalyvaus ir kalbės viršūnių susitikime.

V. Zelenskis sieks pagalbos nutraukiant Rusijos invaziją, sakė atstovas. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukrajina“.

Pasak atstovo, pagalba galėtų teikiama keliomis formomis – oro erdvės uždarymu, Ukrainos aprūpinimu oro gynybos sistemomis ir aviacija.

„NATO sąjungininkės reikšmingu labai svarbios karinės įrangos kiekiu padeda Ukrainai išlaikyti savo... teisę gintis, – sakė minėtas Aljanso pareigūnas. – Viršūnių susitikime sąjungininkės ir Ukraina aptars, kaip dar sąjungininkės gali didinti mūsų paramą Ukrainai.“

NATO viršūnių susitikimas sutaps su Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimu Briuselyje.

06:15 Prezidentas su partijų atstovais tarsis dėl užsienio ir gynybos politikos

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį rengia susitikimą dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Apie tai valstybės vadovas kalbės su parlamentinių partijų atstovais, rengiančiais naujus susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos perspektyvų.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus minėtais klausimais.

Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, dėl užsienio politikos – Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata.

05:47 Parlamentarai aiškinsis, kaip Lietuvoje stiprinti kripto rinkos reguliavimą

Kripto valiutoms tampant potencialiu kanalu Rusijai pritaikytoms sankcijoms apeiti, Lietuvoje ketinama stiprinti šios rinkos reguliavimą.

Esamą situaciją ir galimus pokyčius Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars su Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovais.  

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, dabar ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas kripto mokėjimais.

„Gali būti bandoma išvengti nustatytų tarptautinių sankcijų ir ribojimų. Todėl jau šiandien būtina imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinant kripto rinkos reguliavimą“, – BNS nurodė jis.

05:18 V. Zelenskis kaltina Rusijos pajėgas prie Mariupolio užgrobus humanitarinės pagalbos konvojų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į trečiadienį kreipėsi į tautą. Savo kalboje jis apibūdino situaciją Mariupolyje, kuriame, anot jo, vis dar yra apie 100.000 žmonių, gyvenančių „nežmoniškomis sąlygomis“, prezidentą citavo „The Guardian“.

V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusijos pajėgas perėmus humanitarinį konvojų prie Mangušo miestelio, apie 20 km į pietvakarius nuo Mariupolio.

„Šiandien mieste vis dar tebėra apie 100.000 žmonių mieste. Nežmoniškose sąlygose, visiškoje blokadoje. Be maisto, vandens, vaistų, nuolatos apšaudomi ir bombarduojami“, – kalbėjo V. Zelenskis. „Liūdniausia, kad visos mūsų pastangos jiems padėti yra sabotuojamos rusų okupantų arba apšaudant, arba tyčia trukdant. Šiandien vienas iš konvojų buvo perimtas okupantų pajėgų, judėdamas sutartu maršrutu šalia Mangušo“, – sakė V. Zelenskis.

„Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai ir autobusų vairuotojai buvo paimti į nelaisvę. Darome viską, kad išlaisvintume savo žmones ir atkimštume humanitarinio krovinio judėjimą“, – pridėjo Ukrainos prezidentas.

05:07 VGT aptars karinę paramą Ukrainai ir NATO rytinio sparno stiprinimą

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

„Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.

05:02 Kremlius: Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus pavojui jos išlikimui

Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

D. Peskovas taip atsakė į CNN žurnalistės Christiane Amanpour klausimą, ar jis yra „įsitikinęs“, kad prezidentas Vladimiras Putinas nepanaudos branduolinių ginklų vykstant Maskvos karui su Ukraina.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

Verslo aplinka
2022.05.19
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Verslo aplinka
2022.05.19
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.05.19
J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Verslo aplinka
2022.05.19
Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Verslo aplinka
2022.05.19
Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Verslo aplinka
2022.05.19
Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Verslo aplinka
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Verslo aplinka
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 23

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Raudonasis Kryžius skelbia, kad registruoja iš „Azovstal“ išvežtus gynėjus

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas 1

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Verslo aplinka
2022.05.19
Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos – 54 mlrd. Eur Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 2

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku