Rusija branduolinius ginklus panaudotų iškilus „egzistencinei grėsmei“, Chersonas artėja prie humanitarinės katastrofos

Publikuota: 2022-03-22
Atnaujinta 2022-03-22 23:03
  • Rusijos kariai užėmė „sausumos koridorių“ į Krymo pusiasalį ir užblokavo Ukrainos prieigą prie Azovo jūros.
  • J. Bidenas pareiškė, jog didėja tikimybė, kad V. Putinas Ukrainoje gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą.
  • Išlaisvintas Makarivo miestelis.
  • Vykstant karui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“.
  • Manoma, kad artimiausiomis dienomis į karą gali įsitraukti Baltarusija.

Pirmadienio įvykių suvestines galite rasti čia.

23:00 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime trečiadienį 5 val.

22:30 Prancūzija: susitarimo dėl paliaubų kol kas nematyti

Po Emmanuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, pokalbio su Vladimiru Putinu, Rusijos vadovu, Eliziejaus rūmai paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje kol kas nematyti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Kol kas susitarimo nėra, tačiau prezidentas tebėra įsitikinęs, kad reikia toliau dėti pastangas, – sakoma CNN cituojamame pareiškime. – Nėra kitos išeities, kaip tik paliaubos ir geranoriškos Rusijos ir Ukrainos derybos".

22:15 NATO: Baltarusija gali netrukus prisijungti prie karo prieš Ukrainą

NATO mano, kad Baltarusija „netrukus“ gali prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Putinui reikia paramos. Padėtų bet kas“, – CNN aiškino NATO pareigūnas.

Baltarusijos opozicijos šaltinis sakė, kad šalies koviniai daliniai pasirengę vykti į Ukrainą jau artimiausiomis dienomis. 

22:10 Chersonas artėja prie humanitarinės katastrofos

Dėl blokados Chersono mieste labai trūksta maisto ir vaistų, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Humanitarinė padėtis sparčiai blogėja. Dėl blokados mieste kritiškai trūksta maisto ir medikamentų. Ypač didelis pavojus gresia naujagimiams, kuriems trūksta kūdikių maisto ir higienos priemonių, taip pat sunkiai sergantiems žmonėms. Chersone taip pat yra apie šimtas užsienio studentų, daugiausia iš Afrikos šalių“, – rašoma ministerijos pranešime. 

21:48 Kremliaus atstovas: Rusija dar nepasiekė jokių savo karinių tikslų Ukrainoje

Vykstant karui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė  Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

Paklaustas, ką, V. Putino manymu, jis iki šiol pasiekė Ukrainoje, D. Peskovas atsakė, kad jis dar nieko nepasiekė.

Atstovas spaudai taip pat tvirtino, kad „specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal iš anksto nustatytus planus ir tikslus“.

21:14 Ukrainos kariams pavyko įveikti kovą dėl Voznesensko 

Dvi dienas trukusią įnirtingą kovą dėl Voznesensko miesto Mykolajivo srityje laimėjo Ukrainos pajėgos.

Jei Rusijos pajėgos būtų užėmusios miestą, jos galėjo Juodosios jūros pakrante nusidriekti toliau į vakarus, Odesos link.

Ukrainos kariai susprogdino tiltą į miestą, o paskui nustūmė įsiveržusią kariuomenę iki 100 km atgal į rytus.

„Sunku paaiškinti, kaip mums tai pavyko. Tai mūsų vietos žmonių kovinės dvasios ir Ukrainos kariuomenės dėka“, – BBC citavo Jevgenijų Veličko, Voznesensko merą.

21:07 JAV: nėra įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai

Jake'as Sullivanas, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, informavo, kad JAV nemato jokių įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

Pasak jo, šalis ir toliau „akylai“ stebės situaciją, praneša CNN.

21:02 Gibraltare konfiskuota rusų oligarcho jachta

Gibraltaras konfiskavo jachtą, priklausančią rusų oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui, pranešė pareigūnai.

72 m ilgio jachtą „MV Axioma“ „areštavo vienas svarbiausių tarptautinių bankų“, sakoma pirmadienį vakare paskelbtame šios mažytės britų valdos vyriausybės pareiškime.

Pirėnų pusiasalio pietuose esantis Gibraltaras leido su Maltos vėliava plaukiojančiai jachtai įplaukti į uostą, nors kai kuriems rusų oligarchams pagal britų sankcijas draudžiama atvykti. Tai buvo padaryta „kreditorių, turinčių teisingų pretenzijų į laivą, naudai“, sakoma pranešime.

Jame taip pat informuojama, kad laivą iki atskiro nurodymo areštavo admiraliteto pareigūnas.

20:47 Dėl apšaudymų sustabdyta Pavlohrado geležinkelio stotis

Rusijos raketa pataikė į Pavlohrado geležinkelio stotį Dniepropetrovsko srityje ir ją sugriovė, pranešė Valentinas Rezničenko, regiono karo ir civilinės administracijos vadovas.

Per smūgį žuvo vienas žmogus, nuo bėgių nuvažiavo 15 prekinių vagonų, sugriauta bėgių atkarpa, sakė V. Rezničenko. Stoties veikla sustabdyta neribotam laikui, pranešė CNN.

Pavlohrado geležinkelio krovinių mazgas yra transporto jungtis su keliais rytiniais regionais, kurie yra aktyvios Rusijos karo su Ukraina fronto linijos.

20:37 Baltijos šalys ir Lenkija ragina ES uždrausti rusiškų krovinių gabenimą 

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Marius Skuodis, Lietuvos susisiekimo ministras.

Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Lietuva su kitomis regiono šalimis jau kurį laiką derino iniciatyvą pačioms drausti Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į jų uostus.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, jog būtų geriausia, jei sprendimą priimtų ES, nes tai uždarytų potencialius kelius teisiniams ginčams.

20:30 Baltieji rūmai: Vakarai ketvirtadienį skelbs naujas sankcijas Maskvai

Ketvirtadienį, kai Joe Bidenas, JAV prezidentas, Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą.

Jake'as Sullivanas, nacionalinio saugumo patarėjas, antradienį žurnalistams sakė, kad „kartu su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį bus paskelbtas papildomas sankcijų paketas“.

Jis sakė, kad „bus koncentruojamasi ne tik į naujas sankcijas, bet ir į bendras pastangas kovoti su sankcijų vengimu“.

20:06 Prancūzija priims 100.000 pabėgėlių iš Ukrainos

Jeanas Castexas, Prancūzijos ministras pirmininkas, pranešė, kad šalis parengs būstus mažiausiai 100.000 Ukrainos pabėgėlių.  

J. Castex teigimu, nuo karo pradžios į Prancūziją atvyko daugiau kaip 26.000 ukrainiečių pabėgėlių. Iš jų 10.500 gavo laikiną leidimą gyventi šalyje pagal kovo 3 d. aktyvuotą ES laikinosios apsaugos politiką, praneša CNN.

19:40 Per dronų ataką viename Kyjivo mokslo institute žuvo žmogus

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams antradienį atakavus Superkietųjų medžiagų institutą Ukrainos sostinėje Kyjive, pranešė naujienų agentūra AFP.

Kariai įvykio vietoje atkreipė dėmesį į maždaug metro ilgio sparnuotą aparatą, perlūžusį į dvi dalis, ir sakė, kad tai rusų dronas.

Vienas Gynybos ministerijos žvalgybos pareigūnas įvykio vietoje sakė, kad žuvo trys žmonės, bet kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino.

„Per šiandienos antskrydį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos panaudojo dronus „Orlan“, vienas jų numetė bombą ir todėl pastatas užsidegė“, – AFP sakė minėtas pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Vėliau pasirodė dar du dronai ir taip pat bandė numesti bombas, jie buvo numušti. Čia buvo pramoninės dirbtuvės, civilinė institucija. Ne karinė“, – sakė šaltinis.

19:16 JAV: Rusijos pajėgos sąmoningai taikėsi į civilinę infrastruktūrą

JAV turi „aiškių įrodymų“, kad Rusijos pajėgos „sąmoningai ir tyčia taikėsi į civilinę infrastruktūrą, ligonines, prieglobsčio vietas“, antradienį pareiškė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

„Joe Bideno, JAV prezidento, administracija ketina padėti teikti įrodymus daugeliui atliekamų tyrimų, tačiau mes matome aiškių įrodymų, kad jie vykdo karo nusikaltimus, vykdydami šias beatodairiškas ir tyčines atakas prieš civilius taikinius ir Ukrainos žmones“, – CNN sakė pareigūnas.

19:09 JAV žvalgyba: Rusija Mariupolį apšaudo iš Azovo jūros

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Rusija pradėjo Mariupolio miesto apšaudymą iš Azovo jūros, naudodamasi maždaug septynių laivų grupe, kuri vykdo atakas prieš svarbų pakrantės miestą.

Pareigūnas teigė, kad dalis laivų yra antvandeniniai koviniai laivai, kurie per pastarąją parą prisijungė prie apgulto miesto puolimo.

„Mes ir toliau stebime Rusijos pajėgas, esančias miesto viduje. Manome, kad bent dalis jų yra separatistų pajėgos, atvykusios iš Donbaso. Ukrainiečiai labai labai sunkiai kovoja, kad Mariupolis negriūtų“, – pareigūną citavo CNN.

Atskirai rusai Juodojoje jūroje iš viso turi apie 21 laivą, sakė pareigūnas. Dvylika iš jų yra antvandeniniai koviniai laivai, o likusieji – amfibinių atakų (galinčių taikinius neutralizuoti tiek sausumoje, tiek vandenyje) laivai.

18:57 Turkija: svarbiausias visų tikslas turėtų būti puolimo nutraukimas

Mevlutas Cavusoglu, Turkijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad NATO lyderių šios savaitės susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tam, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne vien sankcijoms ir atgrasymui.

„Svarbiausias visų tikslas turėtų būti ugnies nutraukimas, – antradienį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikime Pakistane sakė M. Cavusoglu turkų žurnalistams. – Tai turėtų būti šiuo metu vykstančio karo sustabdymas. Visi turėtų elgtis atsakingai ir konstruktyviai.“

„Žinoma, mums reikia pademonstruoti vienybę ir solidarumą NATO viduje, mums reikia pademonstruoti atgrasymą [Rusijai]. Bet kas moka vykstančio karo kainą?“ – tęsė M. Cavusoglu.

Pasak M. Cavusoglu, Turkija tęsia savo, kaip „tarpininkės ir palengvintojos“, pastangas, kad būtų užbaigtos kovos, ir palaiko ryšį su abiejų šalių derybininkais. Be to, Turkija bando pasiekti, kad kariaujančios šalys vėl susitiktų akis į akį.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko Turkijoje, vieno diplomatijos forumo kuluaruose.

18:40 V. Zelenskis kreipėsi į Italiją: prašė įšaldyti rusų oligarchų turtą, perspėjo dėl galimos migrantų krizės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, antradienį paragino Italijos įstatymų leidėjus neleisti savo šaliai tapti Rusijos elito žaidimų aikštele, ir perspėjo, jog dėl maisto trūkumo, kurį sukėlė karas, gali kilti nauja migrantų krizė.

Italijos parlamento nariai atsistoję plojo Ukrainos lyderiui po kreipimosi vaizdo ryšiu.

„Nebūkite ta vieta, kuri priima šiuos žmones“, – sakė V. Zelenskis įstatymų leidėjams Italijoje, kuri ilgą laiką buvo populiari Rusijos elito atostogų vieta, garsėjanti prabangiomis vilomis vaizdingiausiose šalies vietose – nuo Toskanos iki Sardinijos salos.

„Privalome juos visus įšaldyti: įšaldyti jų nuosavybę, sąskaitas, jachtas – nuo „Scheherazade“ iki mažiausių (jachtų). Privalome įšaldyti turtą visų tų, kurie turi sprendimų priėmimo galių Rusijoje“, – sakė jis.

Kalbama, kad Toskanos pakrantėje prišvartuota šimtų milijonų dolerių vertės jachta „Scheherazade“ priklauso rusų oligarchui, o gal ir pačiam prezidentui Vladimirui Putinui. 

Iškart po V. Zelenskio kalbėjęs Mario Draghi, Italijos premjeras, pranešė, kad Roma įšaldė sankcijų taikiniais tapusių Rusijos oligarchų turto už beveik 800 mln. Eur, įskaitant vieną 530 mln. Eur vertės jachtą.

V. Zelenskis, kurio kalbos užsienio parlamentams yra gerai orientuotos į vietos auditoriją, taip pat užsiminė apie gresiančią naują migrantų bangą Italijoje iš šalių, kurias paveiks karo sukelta maisto krizė.

Istoriškai Ukraina yra laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Ji taip pat aprūpindavo daugybę pagalbos agentūrų. JT Pasaulio maisto programa prieš karą iš Ukrainos pirkdavo beveik pusę savo kviečių atsargų.

„Mes nežinome, kada turėsime derlių, ar galėsime eksportuoti, – kalbėjo V. Zelenskis. – Mes negalime eksportuoti kukurūzų, aliejaus, kviečių – produktų, kurie yra gyvybiškai būtini.“

18:09 Ukrainiečiai bando atsikovoti rusų užimtas teritorijas

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, ukrainiečių pajėgos pastarosiomis dienomis bando susigrąžinti rusų užimtą teritoriją ir jos yra „galinčios ir norinčios“ tai padaryti.

Pareigūnas pateikė pavyzdžių, kai ukrainiečiai kovojo siekdami atsiimti Chersoną, taip pat stumdami rusų pajėgas iš šiaurės rytų nuo Nikolajevo, kad jos turėtų persidislokuoti į pietus nuo miesto, praneša CNN.

JAV negali pasakyti, ar šie veiksmai yra ukrainiečių „didesnio operatyvinio plano“ dalis, tačiau Ukrainos gynyba – „veržli“ ir „judri“.

18:04 Parengiamojoje EVT sesijoje G. Nausėda siūlė plėsti sankcijas Rusijai

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje.

„Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

„Naujajame sankcijų pakete turi atsirasti griežtos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, taip būtų stabdomos galimybės Rusijai finansuoti karą prieš Ukrainą.

Nuotoliniame susitikime dalyvavo Charles'is Michelis, EVT pirmininkas, Suomijos, Graikijos, Čekijos ir Kroatijos atstovai. 

G. Nausėdos teigimu, artėjančioje EVT sesijoje turėtų būti aptarti tiek karinės ir humanitarinės paramos suteikimo Ukrainai klausimai, tiek jos suartėjimo su ES praktiniai veiksmai.

Pasak jo, augant karo pabėgėlių skaičiui Europoje taip pat būtina numatyti pagalbos mechanizmus valstybėms, priimančioms karo pabėgėlius.

17:54 Eurolyga oficialiai pašalino rusų klubus

Eurolyga priėmė sprendimą iš turnyro šalinti tris Rusijos klubus – Maskvos CSKA, Kazanės UNICS ir Sankt Peterburgo „Zenit“. Šie klubai stipriausiame Europos klubinio krepšinio turnyre nerungtyniavo nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, tačiau formaliai iš varžybų pašalinti nebuvo – jų veikla buvo suspenduota.

Plačiau skaitykite čia

17:27 Seimas pasisako už energetikos išteklių importo iš Rusijos embargą

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo.  

Už rezoliuciją balsavo 117 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.  

Dokumente Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus siekiant per trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą.  

Seimas siūlo Vyriausybei spartinti strateginį Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą bei parengti teisės aktus, leisiančius įmonėms nutraukti sutartis dėl Rusijos išteklių įsigijimo. Be to, Vyriausybė raginama skubiai teikti pasiūlymus dėl atsinaujinančios energijos išteklių plėtros, skatinti nuosavą elektros gamybą. 

17:15 G. Nausėda su CŽA vadovu aptarė saugumo situaciją regione

Gitanas Nausėda, prezidentas, antradienį Vilniuje su Williamu J. Burnsu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu, aptarė naujausią saugumo situaciją regione, Rusijos karą Ukrainoje.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda po susitikimo su CŽA vadovu akcentavo, kad JAV žvalgybos teikiama informacija tiek prieš karo Ukrainoje pradžią, tiek jam prasidėjus, yra labai svarbi.

„Vykstant karui prie rytinės ES ir NATO sienos, Vakarų vienybė ir bendradarbiavimas dabar kaip niekada aktualūs įvairiais formatais, įskaitant žvalgybos tarnybų apsikeitimą naujausia informacija“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, esant įtemptai geopolitinei situacijai regione, žvalgybos vaidmuo ir teikiama informacija reikšmingai prisideda prie nacionalinio ir regioninio saugumo užtikrinimo.

Apie CŽA vadovo vizitą Vilniuje iš anksto nebuvo skelbta.

16:47 Ekspertai tikina, kad V. Putinas vis dar išlaiko Rusijos politikos elito lojalumą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas išlaiko Rusijos politinio elito lojalumą, nors tarptautinė bendruomenė reiškia pasipiktinimą dėl invazijos į Ukrainą ir įvedė beprecedentes sankcijas.

Prieš karą pasisakė nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų, buvo net milijardierių oligarchų, netiesiogiai reiškusių kritiką.

Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus beveik mėnesiui, nesimato jokio akivaizdaus V. Putino artimos aplinkos ar įtakingų rusų politikų nepritarimo.

Nėra jokių valdančiosios klasės skilimo ženklų, sakė politikos analizės firmos „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.

„Yra visiškas konsensusas, nors galėtų būti nuomonių skirtumų dėl taktikos“, – sakė ji.

Išsamiau apie tai galima perskaityti čia.

16:31 Užsieniečiai ieško, kam palikti savo verslą Rusijoje

Prasidėjus karui su Ukraina, daugelis užsienio bendrovių paskelbė pasitraukiančios arba sustabdančios savo veiklą Rusijoje. Nerezidentai dabar ieško vietinių partnerių, kuriems galima patikėti turto valdymą.

„Rusijoje veikiančios užsienio įmonės dabar ieško vietos partnerių savo įmonėms valdyti“, –  teigia rbc.ru pašnekovai iš konsultacinių ir investicinių įmonių.

Investicinės bendrovės „Aspring Capital“ duomenimis, 2021 m. nebuvo užregistruota nė vieno kreipimosi dėl turto valdymo perdavimo partneriui Rusijoje. 2022 m. bendrovė gavo dešimt tokių kreipimųsi ir jų skaičius toliau auga.

Tą pačią tendenciją patvirtina ir Jevgenijus Penkinas, konsultacijų bendrovės „Sputnik Group“ direktorius. Jo teigimu, derybos dėl turto perdavimo valdyti vietos partneriams ir vėlesnio jo pardavimo jau vyksta, o tokiais sandoriais domisi ir Rusijos investuotojai, ir užsienio bendrovės.

„Sulaukiame tiek užsienio akcininkų prašymų padėti parduoti jų įmones, tiek Rusijos investuotojų prašymų padėti derėtis dėl užsienio turto Rusijoje pirkimo“, – aiškina jis.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:06 Bankuose daugėja klientų iš Ukrainos

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų. 

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos. 

„Žinoma, kad taip. Vien sąskaitų atidarymas karo pabėgėliams mūsų banke vyksta gana intensyviai – nuo karo pradžios iki šios dienos jau yra atidarytos 1.146 sąskaitos pabėgėliams iš karo zonos“, – BNS sakė S. Abraškevičius. 

„Tai tikrai nėra įprasti skaičiai, padidėjimas tikrai ženklus“, – pridūrė „Swedbank“ atstovas.

Pasak „Luminor“ atstovės Indrė Baltrušaitienės, iš kasdien į banką besikreipiančių žmonių, norinčių atsidaryti sąskaitą, Ukrainos piliečiai šiuo metu sudaro ketvirtadalį.

15:54 Rusijos teismas patvirtino žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ likvidavimą

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ antradienį pranešė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą atidėti grupės uždarymą, kol nepriimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

„Teismas mano, kad atidėjimo priežastys turi būti tikrai išskirtinės ir proporcingos“, – parašė „Memorial“ platformoje „Telegram“.

15:40 Rusijos policija prie kalėjimo sulaikė A. Navalno advokatus

Rusijos policija antradienį sulaikė du kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatus, teismui skyrus opozicijos lyderiui devynerius įkalinimo metus pagal naujus kaltinimus.

Olga Michailova ir Vadimas Kobzevas buvo sulaikyti prie pat A. Navalno kolonijos Pokrovo mieste netoli Maskvos, kai kalbėjosi su reporteriais, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

A. Navalno komanda patvirtino, kad šie advokatai buvo sulaikyti.

15:36 V. Zelenskis ragina popiežių tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino popiežių Pranciškų tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje šalyje, taip pat padėti sumažinti žmonių kančias, praėjus beveik mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

V. Zelenskis pranešė, kad pasikalbėjo su popiežiumi telefonu ir „papasakojo Jo Šventenybei apie sunkią humanitarinę padėtį ir Rusijos kariuomenės blokuojamus gelbėjimo koridorius“.

„Būtume dėkingi, jei Šventasis Sostas vaidintų tarpininko vaidmenį siekiant nutraukti žmonių kančias“, – po pokalbio tviteryje parašė V. Zelenskis.

15:33 Italija išreiškė palaikymą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje

Italijos vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Ukraina „herojiškai“ priešinasi Rusijos invazijai ir žadama parama šalies siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

„Norime nubrėžti kelią, kuriuo Ukraina priartėtų prie Europos. Noriu pasakyti prezidentui V. Zelenskiui, kad Italija yra kartu su Ukraina to siekiant. Italija nori, kad Ukraina prisijungtų prie Europos Sąjungos“, – pranešime, kuris paskelbtas oficialioje tviterio paskyroje, cituojamas M. Draghi.

15:24 Serbija atsisako įvesti sankcijų Rusijai

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Serbija niekada neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždrausime Rusijos žiniasklaidos“, – pasakė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Ši Balkanų šalis yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą.

Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau yra vienintelė Europos valstybė, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui.

15:20 89% apklaustų Baltarusijos verslininkų teigia – eksportas sumažėjo

Baltarusijos verslą į duobę stumia du pagrindiniai veiksniai – žaliavų brangimas ir mažėjanti įmonių prekių ir paslaugų paklausa. Kad eksporto apimtis sumažėjo, tvirtina 89% įmonių.

Baltarusijos verslumo plėtros tarybos surengtos tarybos narių apklausos apie ekonominių sankcijų poveikį verslo veiklai ir plėtrai duomenimis dalijasi thinktanks.by.

Didžiausią įtaką Baltarusijos verslui turėjo išaugusios žaliavų, įrangos ir komponentų kainos. Taip teigia 100% respondentų. Beveik 90% jų nurodo, kad reikia ieškoti naujų partnerių ir keisti tiekimo logistiką.

Mokėjimų užsienio partneriams problemas mini 89% apklaustų įmonių, 11% nurodo, kad sunku gauti užsienio valiutos.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:01 A. Navalnui skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė

Rusijos teismas antradienį paskelbė, kad jau kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kiek anksčiau pripažinus jį kaltu dėl lėšų grobstymo ir nepagarbos teismui, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

45-erių A. Navalnas atliks „devynerių metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje“, paskelbė teisėja Margarita Kotova per posėdį, surengtą pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kur yra laikomas opozicionierius, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

14:47 Suomijoje dėl sankcijų Rusijos oligarchams sulaikyta per 20 jachtų

Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų, pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Šie laivai registruoti visame pasaulyje, todėl muitininkams sunkiau nustatyti, ar jie priklauso subjektams, kuriems taikomos sankcijos.

Jei bus įrodyta kad jachtų savininkai yra „juodajame“ sąraše, turtą įšaldys Suomijos skolų išieškojimo agentūra.

ES paskelbė sankcijas Rusijai dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto įsiveržimo į provakarietišką Ukrainą. Dėl šios priežasties Europos šalis pradėjo areštuoti rusų oligarchų turtą, įskaitant jachtas.

14:43 J. Šiugždinienė: galime priimti 30.000 ukrainiečių vaikų į mokyklas, 4.000 – į darželius

Lietuva gali priimti apie 30.000 ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4.000 – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Šiandien turime beveik 12.000 vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3.500, jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

„Daugiausiai šeimų ir vaikų apsistojo didžiuosiuose miestuose, o Lietuvoje iš viso yra apie 30.000 vietų mokyklose ir 4.000 vietų ikimokyklinėse įstaigose, į kurias būtų galima priimti ukrainiečių vaikus“, – vardijo ministrė.

Ji Vyriausybės pusvalandžio metu Seimo narius informavo apie švietimo sektoriaus pasirengimą priimti ukrainiečius karo pabėgėlius.

Pasak J. Šiugždinienės, taip pat Lietuvoje jau registravosi per 700 mokytojų iš Ukrainos, daugiausiai anglų ir ukrainiečių kalbų, bei 200 studentų, kurie nori Lietuvoje studijuoti dalinėse studijose, baigti semestrą, kai kurie – pereiti studijuoti į Lietuvos universitetus.

14:38 Dėl paramos Ukrainai ir NATO rytinio sparno stiprinimo šaukiama Valstybės gynimo taryba

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

„Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.

14:33 JAV ambasada: rusų pajėgos pagrobė 2.389 vaikus iš Donecko ir Luhansko

JAV ambasada Kyjive antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos „neteisėtai išvežė“ 2.389 vaikus iš rusų pajėgų užgrobtų teritorijų į Rusiją. „Tai ne pagalba. Tai – pagrobimas“, rašoma ambasados žinutėje.

14:26 Rusija priėmė įstatymą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie valstybės veiksmus užsienyje

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes ir baudas asmenims, skelbiantiems „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos vyriausybės agentūrų veiklą užsienyje.

14:13 Nobelio premijos laureatas rusas padovanojo medalį ukrainiečių pabėgėliams

Vienas iš praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų, rusas Dmitrijus Muratovas, antradienį paskelbė paaukosiantis savo medalį, kad padėtų ukrainiečių pabėgėliams.

Rusijos pagrindinio opozicinio laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius D. Muratovas 2021 metų Nobelio taikos premiją gavo drauge su filipiniete Maria Ressa, už pastangas „apsaugoti raiškos laisvę“.

Per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ D. Muratovas paskelbė, kad jis ir jo laikraštis nusprendė padovanoti auksinį medalį vienam fondui, padedančiam Ukrainos pabėgėliams.

„Prašome aukcionų, galinčių parduoti šį pasaulyje garsų apdovanojimą, susisiekti“, – parašė jis.

D. Muratovo teigimu, jis nori skirti medalį „taikiems pabėgėliams ir sužeistiems bei sergantiems vaikams, kuriems reikia skubaus gydymo“.

14:01 Kyjivas: per rusų pajėgų smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki žmonės

Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančiame mieste, antradienį pranešė pareigūnė Kyjive.

„Avdijivka Donecko regione buvo apšaudyta iš artilerijos pabūklų ir lėktuvų. Miestas sulygintas su žeme. Penki civiliai žuvo ir dar 19 buvo sužeisti“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.    

Anot jos, ataka buvo surengta pirmadienį vėlai vakare. 

Ukrainos rytuose esanti Avdijivka yra šalia prorusiškų separatistų darinių, 2014 metais savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis, de facto sostinės. 

Ukraina kaltina Rusijos pajėgas be atrankos atakuojant gydymo įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir slėptuves. Maskva neigia tikslingai atakuojanti civilius ir kaltina ukrainiečių pajėgas, kad šios  naudojasi civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.    

L. Denisova atskirame pranešime platformoje „Telegram“ taip pat nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė civilių automobilį, pažymėtą specialiais skiriamaisiais ženklais. Anot jos, per šią ataką žuvo trys suaugę žmonės ir vaikas.   

13:48 Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ nutraukia veiklą Rusijoje

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ apsisprendė Kremliaus karo prieš Ukrainą fone nutraukti veiklą Rusijoje, skelbia agentūra „Bloomberg“.

„BNP Paribas“ Rusijos padalinys nustos aptarnauti šios šalies klientus šio mėnesio pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos, pranešė bankas savo verslo klientams.

13:44 ES svarsto galimybę steigti „patikos fondą“ karo draskomai Ukrainai

ES lyderiai ketina steigti „patikos fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo, teigiama dokumento projekte, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius.

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o kai Rusijos puolimas bus nutrauktas – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – sakoma susitikimo išvadų projekte.

„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba (EVT) sutinka steigti Solidarumo su Ukraina patikos fondą ir ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – priduriama jame.

13:29 Kremlius sako norįs „turiningesnių“ derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad derybos su Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, būtų turiningesnės.

„Vyksta tam tikras procesas. Mes norėtume aktyvesnių ir turiningesnių“ derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Rusijos pozicija „Ukrainos pusei gerai žinoma“, nes Maskva savo reikalavimus, išdėstytus raštu, pateikė „prieš daug dienų“.

„Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo“, – pridūrė D. Peskovas.

13:09 Kauno taryba nusprendė neįtraukti į darbotvarkę klausimų dėl Matijošaičių verslo

Kauno miesto taryba antradienį nusprendė neįtraukti į darbotvarkę paaiškinimų dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos maisto gamybos verslo Rusijoje.

Opoziciniai konservatoriai siekė į darbotvarkę įtraukti klausimą „Informacija dėl Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos verslo interesų Rusijos Federacijoje“.

Klausimas dėl „Vičiūnų grupės“ veiklos Rusijoje į darbotvarkę neįtrauktas, nes, pasak vicemero Andriaus Palionio, neatitiko formalių reikalavimų.

„Tiesiog turbūt yra geras momentas, kada parašant du sakinius norima gauti dėmesio. Tai informuoju, kad klausimas neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento“, – posėdyje sakė Kauno vicemeras.

„Dėl šio klausimo nėra parengtas sprendimo projektas“, – teigė jis.

Be to, politiko teigimu, šis pasiūlymas neatitiko paklausimo reikalavimų, nes nėra susijęs su savivaldybės veikla.

12:51 „Komsomolskaja Pravda“ teigia, kad rusų karių aukų skaičius paskelbtas dėl kibernetinės atakos

Prokremliškų pažiūrų laikraščio „Komsomolskaja Pravda“ naujienų portalas pirmadienį nustebino vietinę ir tarptautinę auditoriją, kai išpublikavo pranešimą, kuriame skelbiama, kad per karą Ukrainoje jau žuvo beveik 10.000 rusų karių, bei dar keliolika tūkstančių buvo sužeista.

Žinutė buvo paskelbta portale, tačiau po keleto minučių ji jau buvo pašalinta.

Aleksandras Gamovas, „Komsomolskaja Pravda“ žurnalistas, antradienį „Reuters“ pareiškė, kad į portalą buvo įsilaužta programišių, kurie išpublikavo netikrą informaciją.

Kremlius neskelbia skaičių apie patirtus nuostolius Ukrainoje. Kovo pradžioje buvo pasirodęs pirmas oficialus pranešimas, kuriame buvo pripažinta, kad Rusija neteko daugiau nei 500 karių, tačiau šis skaičius buvo gerokai mažesnis, nei kitų tarptautinių stebėtojų ir JAV žvalgybos vertinimas tuo metu, o vėliau šis skaičius nė karto nebuvo atnaujintas.

12:33 Dėl sankcijomis įšaldyto rusų turto bus keičiami teisės aktai

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Lietuvoje įšaldytam Rusijos oligarchų turtui valdyti šalies Vyriausybė kuria specialius teisės aktus, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Nelygu, koks turtas, įvairūs gali būti sprendimai, akivaizdu, kad reikės tam tikrų teisės aktų pataisų, dabar jie ruošiami, vienas iš sprendimų gali būti laikinasis administravimas, ko Lietuvos teisėje nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė, kad dėl ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, paskelbtų dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. Eur vertės lėšų bei kito turto.

„Akivaizdu, kad įvairiems areštuotiems turtams, dėl to, kad jų akcininkams taikomos sankcijos, būtini sprendimai ir tuos sprendimus Vyriausybė pateiks“, – kalbėjo I. Šimonytė.

12:24 Sprendimas neįsileisti Rusijos laivų dar derinamas su kaimynėmis

Lietuva yra pasirengusi neįsileisti Rusijos laivų į Klaipėdos jūrų uostą, bet sprendimas dar derinamas su kaimyninėmis valstybėmis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Toks projektas yra paruošas, kol kas vis dar vyksta derinimasis su kaimynėmis. Būtų geriau, kad tai būtų regioninis projektas, sprendimas, bet kol kas dar nėra sutarimo su kitomis valstybėmis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Anot jos, būtų geriausia, jei sprendimą priimtų Europos Sąjunga, nes tuomet „visos arbitražo galimybės išnyktų“.

„Bet tos arbitražo galimybės, jos yra, turbūt, ribotos: uostai Lietuvoje ir kur nors Vakarų Europoje nėra galbūt tiesiogiai komplimentarūs. Tad čia, matyt, kad mums svarbu ir aktualu susitarti savo kaimynystėje, bet manau, kad tą padaryti pavyks“,  – sakė ministrė pirmininkė.

Premjerė pabrėžė, jog Lietuvos ir kaimyninių valstybių susisiekimo ministrai rengiasi dėl to kreiptis į Europos Komisiją.   

„Jei sprendimo, kažkokio aiškesnio judesio nebūtų, manau, kad toliau derinsimės tarpusavyje“, – pridūrė I. Šimonytė.

12:16 Premjerė: „Orlen Lietuva“ ketina atsisakyti rusiškos naftos

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Kiek man yra žinoma, įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) žaliavinės naftos ketina atsisakyti pati artimiausiu metu. Tai čia įmonės sprendimas, nes čia ne valstybė perka, o perka konkrečiai „Orlen“. Kiek žinau, įmonė yra jau labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – paklausta, ar realu Lietuvai atsisakyti visų energijos išteklių iš Rusijos, antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Kovo pradžioje bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas  Audrius Daugnora teigė, kad „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą, todėl bendrovei nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos.

Pasak jo, pastaraisiais metais gamykloje įprastai būdavo perdirbama apie du trečdaliai rusiškos naftos, tačiau dabar „tie skaičiai verčiasi į priešingą pusę“. 

„Orlen“ kovo pradžioje pranešė, jog stiprinant naftos tiekimą į koncerno gamyklas iš alternatyvių krypčių, su Saudo Arabijos kompanija „Saudi Aramco“ susitarta dėl 5 papildomų Šiaurės jūros naftos tanklaivių pirkimo, o dalis šios naftos bus skirta ir Mažeikių gamyklai.

Lenkijos „Orlen“ pernai skelbė, kad 57% žaliavos savo perdirbimo gamykloms perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8% – iš Saudo Arabijos, o likusią dalį – „spot“ rinkoje. 

12:09 Pentagonas: Rusija Ukrainoje intensyvina puolimą iš oro ir jūros

Rusija intensyvina oro ir jūrų karines operacijas, stengdamasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo Kyjivo paruoštos gynybos „sumanumas“, pirmadienį pareiškė Pentagonas.

Kremlius „desperatiškai“ stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylė ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai, nors priešas yra geriau ginkluotas ir turi daugiau karių, teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos suintensyvino antskrydžius virš Ukrainos ir šalia jos – per pastarąją parą jų buvo surengta daugiau tokių misijų, žurnalistams sakė pareigūnas. Pasak jo, Kyjivas taip pat išplėtė savo aviacijos operacijas, siekdamas neleisti Maskvai įgyti pranašumo ore.

Tik nedaugeliu atvejų šie veiksmai virsta oro mūšiais, nes rusų kariuomenė dažniau leidžia „oras–žemė“ klasės raketas į taikinius Ukrainoje iš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės.

„Į Ukrainos oro erdvę jie nesiveržia labai toli ir ilgam, nes ukrainiečiai labai sumaniai gina savo oro erdvę“, – kalbėjo pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, Juodosios jūros šiaurėje Rusios „karinio laivyno aktyvumas padidėjo“ ir buvo naudojami keli karo laivai, prisidedantys prie strategiškai svarbaus Odesos uostamiesčio apšaudymo.

Tačiau pareigūnas pridūrė, kad tai nėra aiškus požymis, jog ruošiamasi surengti jūrų desanto operaciją prieš Odesą, kur gyventojai pastaruoju metu ruošiasi atakai.

„Matome beveik desperatišką rusų mėginimą įgauti pagreitį ir pabandyti pakreipti įvykių eigą savo naudai“, – sakė gynybos pareigūnas ir atkreipė dėmesį, kad 26-ąją puolimo dieną Rusijos pajėgos tebėra dislokuotos už 15 km atstumu į šiaurės vakarus ir už 30 km į rytus nuo Kyjivo.

12:03 Priėmusiems ukrainiečius – piniginė kompensacija

Verslui ir gyventojams, kurie savo turimuose gyvenamuosiuose būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo ar sodų paskirties patalpose neatlygintinai priėmė ar priims pabėgėlius iš Ukrainos, bus siūloma finansinė kompensacija, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausys nuo to, kiek patalpose apsigyvens asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos siūloma mokėti 150 Eur, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 Eur per mėnesį. 

Išmokos dydis nepriklausys nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

11:46 JT: iš Ukrainos jau pasitraukė per 3,5 mln. karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją. 

Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540.000, į Moldovą – per 367.000. 

11:35 64% Suomių palaiko narystę NATO

 Suomių požiūris į NATO pasikeitė 64% suomių palaiko prisijungimą prie NATO, rodo naujausia visuomenės apklausa, kurią paskelbė „Helsingin Sanomat“. Iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje maždaug tokia pati gyventojų dalis buvo prieš Suomijos narystę Aljanse.

 Šių metų sausio mėnesį atliktos visuomenės apklausos rodė, kad už šalies narystę NATO pasisako 24–26% apklaustųjų. Tuomet 51% apklaustųjų teigė, kad yra prieš narystę NATO.

11:20 J. Bidenas padėkos Varšuvai už pastangas padėti pabėgėliams

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę per kelionę Europoje padėkos Lenkijos lyderiui už jo šalies pastangas suteikti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams, Kyjivui jau beveik mėnesį kovojant su Rusijos invazija.

Lenkija yra svarbi NATO sąjungininkė, joje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių. Be to, prasidėjus krizei Ukrainoje Lenkijoje ši šalis priėmė daugiau pabėgėlių negu bet kuri kita valstybė – daugiau kaip 2 mln. – Europoje vystantis didžiausiai per dešimtmečius pabėgėlių krizei.

J. Bidenas šeštadienį planuoja Varšuvoje susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. JAV lyderis aptars, kaip Vašingtonas  kartu su sąjungininkais ir partneriais reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizes dėl Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo Ukrainoje. Tikėtina, kad J. Bidenas taip pat apsilankys kurioje nors pabėgėlių stovykloje.

Lenkija yra „svarbi partnerė, mums dirbant, kad išliktume vieningi tolimesnes savaites ir mėnesius“, pirmadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

11:18 Gelbėtojai: Charkive sunaikinta jau beveik 1.000 pastatų

Charkive dėl Rusijos pajėgų bombardavimo jau sugriauta beveik tūkstantis pastatų, nacionalinę Ukrainos gelbėtojų tarnybą cituoja BBC.

Dauguma sunaikintų pastatų – gyvenamieji, o Ukrainos gelbėtojų teigimu, mažiausiai 500 civilių jau žuvo mieste.

Rusija intensyviai apšaudo Charkivą nuo pat invazijos vasario 24 dieną pradžios, tačiau nesugebėjo užimti šio 50 km nuo sienos esančio antro didžiausio Ukrainos miesto.

11:10 A. Navalnas pripažintas kaltu dėl nepagarbos teismui

Rusijos teismas antradienį pripažino kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną kaltu dėl nepagarba teismui, skelbiant nutartį byloje, dėl kurios jo laisvės atėmimas gali būti pratęstas iki 13 metų, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Įžeisdamas teisėją Navalnas parodė nepagarbą teismui“, – reporteris citavo teisėjos Margaritos Kotovos žodžius.

Kiek anksčiau A. Navalnas per tą patį posėdį buvo pripažintas kaltu dėl lėšų pasisavinimo.

10:52 Ukrainos bankas paskelbė paskolų atostogas

Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas paskelbė paskolų atostogas – jos galios karo padėties metu ir 30 dienų ją atšauks.

Centrinis bankas paaiškino, jog nuo šiol skolinių įsipareigojimų nevykdymo atveju paskolos gavėjas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti kreditoriui delspinigius, baudas ir kitus paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, tačiau paskolos palūkanas bus privalu sumokėti.

Kreditavimo įstaigoms uždrausta didinti suteiktų vartojimo paskolų palūkanas, jei jų gavėjai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nebent palūkanų didinimas numatytas sutartyse.

Be to, delspinigiai, baudos ir kiti mokėjimai, numatyti pagal vartojimo paskolų sutartis, sukaupti iki šių metų vasario 24 dienos imtinai, turėtų būti nurašyti, pažymima pranešime.

10:50 Vašingtonas: Rusija vis dar neturi pranašumo Ukrainos oro erdvėje

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Per daugumą Rusijos karinių skrydžių smogiama antžeminiams, dažniausiai nejudantiems taikiniams, o Rusijos orlaiviai Ukrainos oro erdvėje praleidžia nedaug laiko, pažymėjo minėtas gynybos pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių kariuomenė prieš rusų orlaivius ir toliau naudoja savo trumpojo ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas bei bepiločius orlaivius.

Kremlius taip pat suaktyvino savo jūrų pajėgų veiklą Juodosios jūros šiaurinėje dalyje, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų ruošiamasi amfibiniam puolimui prieš Odesos uostamiestį.

10:47 Iš Mariupolio – trys humanitariniai koridoriai

Antradienį iš Mariupolio į Zaporižę bus atidaryti trys humanitariniai koridoriai gyventojams evakuoti, pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.

Ji taip pat sakė, kad į Mariupolį vyksta 21 autobusas ir sunkvežimiai su humanitarine pagalba.

10:38 Japonija protestuoja prieš Rusijos sprendimą trauktis iš derybų

Japonija antradienį pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl jos sprendimo trauktis iš derybų dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.

Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

„Pastaroji padėtis susiklostė dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir Rusijos bandymas perkelti šį klausimą į Japonijos ir Rusijos santykius yra visiškai nepagrįstas ir absoliučiai nepriimtinas“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida parlamente. 

Japonija reiškia griežtą protestą, pridūrė jis, smerkdamas Rusiją už jos veiksmus, kuriai siekiama „vienašališkai jėga keisti status quo".

Japonija ir Rusija daugelį metų vedė derybas dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo, kuriam trukdė užsitęsęs ginčas dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

Tas salas, esančias prie šiauriausios Japonijos Hokaido salos šiaurinės pakrantės, rusai vadina pietinėmis Kurilų salomis, o japonai – Šiaurės teritorijomis.

Pirmadienį Rusija pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija. 

10:29 JK Gynybos ministerija: Rusijos pajėgos – įstrigę vietoje

Rusijos pajėgos „įstrigo vietoje“, nes pasiekė ribotų laimėjimų, teigia Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija atnaujintame pranešime.

„Twitter“ žinutėje ji pridūrė, kad Ukrainos pajėgos toliau „atremia“ Rusijos bandymus užimti pietinį Mariupolio uostamiestį – vieną iš miestų, dėl kurių vyksta įnirtingiausi mūšiai šiame kare.

10:03 „Fitch“: karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai dar kilstels infliaciją Baltijos šalyse

Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai dar labiau padidins ir taip jau didelę infliaciją Baltijos valstybėse, teigia tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai.

Pirmadienį agentūros paskelbtose naujausiose jos tarptautinėse prognozėse pažymima, jog spartaus energijos išteklių brangimo sukelta didelė infliacija Baltijos valstybėse smogs galutiniam vartojimui ir pristabdys ekonominę plėtrą.

„Eurostat“ duomenimis, metų infliacija Lietuvoje vasarį siekė 14%, Latvijoje – 8,8%, Estijoje – 11,6%.  

09:41 Lietuvoje registravosi per 26.900 pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 26.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 11.700 iš jų – nepilnamečiai, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 

Plačiau skaitykite čia

09:38 Išminuoti reikia mažiausiai 82.500 kv. km teritorijos

Ukrainoje yra mažiausiai 82.500 kv. km žemės, kurią reikia išvalyti nuo minų, feisbuke pranešė Ukrainos išminuotojų asociacija. Kartu pažymima, kad tai tik preliminarūs skaičiavimai.

09:20 Žiniasklaida: Izraelio premjeras planuoja vizitą į Kyjivą

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas paprašė saugumo tarnybų užsiimti jo vizito į Kyjivą rengimu deryboms dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos, praneša Izraelio žiniasklaida.

Izraelio saugumo pareigūnai mano, kad toks vizitas saugumo tarnyboms būtų „siaubingas“ dėl Rusijos vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.

09:08 G. Nausėdos patarėja: reikėtų spartinti socialinę pagalbą karo pabėgėliams

Reikėtų spartinti procesus suteikiant karo pabėgėliams iš Ukrainos laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir skiriant socialinę pagalbą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

„Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

„Matome, kad žmonės atvyksta, jie registruojasi, gauna humanitarinius paketus nevyriausybinio sektoriaus pagalba, ir tai yra didžiulis mūsų laimėjimas, tačiau praeina nemažai laiko, kol patvirtinamas žmogaus laikino leidimo gyventi statusas, nuo kurio būtent įsijungia visa socialinė apsauga“, – teigė ji.

I. Segalovičienė pabrėžė, kad kol asmeniui nesuteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jis negali gauti valstybės skiriamos socialinės pagalbos.

Plačiau skaitykite čia.

08:20 „Speedo“ neberems Rusijos olimpinio plaukimo čempiono 

Rusijos olimpinis plaukimo čempionas Jevgenijus Rylovas prarado rėmimo sutartį su „Speedo“ po to, kai praėjusią savaitę dalyvavo Vladimiro Putino surengtame mitinge Maskvoje, praneša naujienų svetainė „insidethegames.biz“.

Praėjusiais metais Tokijo olimpinėse žaidynėse du aukso medalius iškovojęs J. Rylovas buvo pastebėtas mitinge su „Z“ raide, tapusia Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu, ant aprangos.

Tarptautinė vandens sporto federacija (FINA) pareiškė, kad yra labai nusivylusi dėl R. Rylovo pasirodymo mitinge ir atliks tyrimą.

Plaukimo kostiumų gamintoja „Speedo“ sakė „insidethegames.biz“, kad „nedelsiant nutraukė Rylovo rėmimą“ po jo dalyvavimo mitinge.

07:58 R. Abramovičiaus superjachta prisišvartavo Turkijoje

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausanti prabangi superjachta prisišvartavo Turkijoje, neprisijungusioje prie Europos sankcijų Maskvai, kurių taikiniais tapo ir Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas bei kiti rusų oligarchai.    

Milijardieriaus 140 m ilgio superjachta „Solaris“, plaukiojanti su Bermudų vėliava, pirmadienį buvo nufilmuota Turkijos pietvakariniame Bodrumo kurorte. Prieš daugiau nei savaitę ji buvo pastebėta Europos Sąjungai nepriklausančios Juodkalnijos uoste. 

07:33 Ukraina: Rusijos pajėgų šaudmenų atsargos – trims dienoms 

Rusijos pajėgos turi šaudmenų ir maisto atsargų ne daugiau kaip trims dienoms. Panaši situacija yra ir su degalais, teigiama antradienio ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad per pastarąją parą padidėjo Rusijos oro pajėgų aktyvumas.

Ukrainos pajėgos teigia per praėjusią parą numušusios vieną Rusijos lėktuvą, 6 bepiločius orlaivius, 2 sraigtasparnius, o numuštų raketų skaičius tikslinamas.

Taip pat pranešama, kad Rusijos karių nepaklusnumo faktai užfiksuoti Sumų srities Ochtyrkos rajone. Esą apie 300 rusų atsisakė vykdyti kovinius veiksmus ir su 70 transporto priemonių paliko operacijos rajoną.

07:30 V. Zelenskis: Rusija apšaudė humanitarinį koridorių Ukrainos pietryčiuose

Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė humanitarinį koridorių ir sužeidė keturis vaikus, kurie buvo tarp evakuojamų civilių gyventojų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius.

Pasak jo, apšaudymas įvyko Zaporižios srityje, į kurį iš pradžių buvo nukreipiami iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio bėgantys žmonės.

Ukrainos vyriausybės duomenimis, pirmadienį iš Mariupolio buvo evakuota apie 3.000 žmonių.

06:49 Černihive – problemos dėl ypatingos svarbos objektų remonto  

Černihivo meras Vladyslavas Atrošenka Ukrainos žiniasklaidai sako, kad iš miesto gali būti išvykę daugiau nei pusė gyventojų (prieš karą jų buvo 285.000).

Pasak mero, dabar mieste liko labai mažai žmonių, galinčių iš tikrųjų remontuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ir dėl to kyla problemų.

V. Atrošenka pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos gina Černihivą išilgai jo perimetro, o miestas praktiškai apsuptas iš visų pusių. Nors karo veiksmų pradžioje buvo bent šiek tiek selektyvumo ir Rusijos pajėgos stengėsi pulti pirmiausia karinius objektus, ilgainiui, ypač pastarosiomis dienomis, tyčia apšaudomi gyvenamieji rajonai.

06:17 Prokremliškas leidinys paskelbė žuvusių rusų karių skaičių ir greit pašalino 

Rusijos „Komsomolskaja pravda“ paskelbė ir greit pašalino informaciją, kad, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje žuvo 9.861 rusų karys, o sužeista buvo 16.153.

Pašalinusi iš straipsnio šiuos skaičius vėliau „Komsomolskaja pravda“ paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad esą įsilaužėliai įterpė į publikaciją melagingą informaciją, o leidinys ją nedelsdamas pašalino.  

Kaip pastebi CNN, paskelbtas skaičius atitinka JAV Gynybos departamento vertinimus, pagal kuriuos kare Ukrainoje žuvo iki 10.000 Rusijos karių.

05:39 J. Bidenas: Rusija gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą

JAV prezidentas Joe Bidenas mano, kad Vladimiras Putinas Ukrainoje „priremtas prie sienos“, todėl didėja tikimybė, kad jis gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą.

J. Bidenas pirmadienį pareiškė manantis, kad Rusija rengia naujas „klaidingos vėliavos“ operacijas.

„Jie taip pat užsimena, kad Ukrainoje yra biologinių ir cheminių ginklų, – sakė J. Bidenas. –Tai aiškus ženklas, kad jis (Putinas) svarsto galimybę panaudoti abu šiuos ginklus.“

JAV ir sąjungininkų pareigūnai ne kartą teigė, kad Rusija gali skleisti melagingus pareiškimus dėl cheminio ginklo tam, kad pati galėtų tokį ginklą panaudoti.

Anksčiau kovo mėnesį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas įspėjo Rusijos saugumo tarybos sekretorių, kad Maskva susidurs su pasekmėmis, jei Ukrainoje panaudos cheminius ar biologinius ginklus.

05:30 Išlaisvintas Makarivas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad pavyko iš Rusijos okupantų išlaisvinti Makarivo miestelį, esantį Kyjivo srityje.

„Per dieną dėl didvyriškų mūsų gynėjų veiksmų virš Makarivo miesto buvo iškelta Ukrainos nacionalinė vėliava, o priešas atremtas“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

05:28 Užblokavo Ukrainos prieigą prie Azovo jūros

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusijos kariai užėmė „sausumos koridorių“ į Krymo pusiasalį ir užblokavo Ukrainos prieigą prie Azovo jūros.

Tačiau Ukrainos kariuomenė savo atnaujintoje informacijoje taip pat teigia, kad Rusijos pajėgos prarado „puolamąjį potencialą“ ir yra priverstos kviesti pastiprinimą iš visos Rusijos.

Anot Ukrainos pajėgų, vien pirmadienį kovose žuvo apie 300 Rusijos karių.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Dūma panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba,...

Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
17:10
ES siekia įgaliojimų, apsunkinančių galimybes apeiti sankcijas

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes...

EVT pirmininkas įsitikinęs, kad ES susitars dėl rusiškos naftos embargo

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT), trečiadienį teigė esąs tikras, kad Europos...

Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojams

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“...

JK paskelbta ataskaita: šalies lyderiai turi prisiimti atsakomybę už kultūrą, leidusią vykti vakarėliams 2

Jungtinės Karalystės (JK) politiniai lyderiai ir aukščiausi pareigūnai „turi prisiimti atsakomybę“ už...

ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
15:05
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Infografika: kokią dalį savo gynybos biudžetų Vakarai siunčia į Ukrainą Premium 3

Nuo karo pradžios Vakarų valstybės Ukrainai suteikė arba pažadėjo ginklų už 33,6 mlrd. Eur. Ši suma – 7,8...

Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
10:58
Lietuva Ukrainai perduoda karinės pagalbos paketą už 15,5 mln. Eur 5

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė Ukrainai perduos 20 šarvuotų transporterių „M113“,...

Antradienį nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo trečiadienį paskelbti...

Po spaudimo G. Schroederis atsisako narystės „Gazprom“ stebėtojų taryboje 2

Gehardas Schroederis, buvęs Vokietijos kancleris, besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis...

Statybos inspekcijos užduotį pavedė verslui, bet apgalvojo ne viską Premium 1

Nuo gegužės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija verslui perleido pareigą tvirtinti...

G. Sorosas: V. Putinas turi būti nugalėtas kuo greičiau, jei pasaulis nori išsaugoti civilizaciją

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali reikšti „trečiojo pasaulinio karo“ pradžią, o Vladimiras Putinas, Rusijos...

Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 2

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip...

Vakarų spaudžiama Rusijos ekonomika – virš vandens, bet tik laikinai Premium

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje agresorė šiuo metu yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Nepaisant...

Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
05:45
Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna 1

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
05:00

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku