ES valstybės galės teikti pagalbą dėl karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį išplatintame pranešime informuoja Europos Komisija (EK).
Anot EK, taip siekiama sudaryti galimybę ES valstybėms remti ekonomiką, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kartu apsaugant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje.
Karo poveikiui sušvelninti
Komisija konstatuoja, kad ES ir jos tarptautinių partnerių priimtos sankcijos, kurios sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai, taip pat kenkia ir dar ne vieną mėnesį kenks ES ekonomikai.
„Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius“, – nurodo EK.
Rusijos kontroliuojami subjektai, kuriems taikomos sankcijos, pasinaudoti šiomis priemonėmis negalės.
Iki 400.000 Eur
Naujoji laikinoji sistema, kuri bus taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d., leis valstybėms narėms teikti riboto dydžio pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo dabartinės krizės arba susijusių sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, užtikrinti pakankamą likvidumą įmonėms ir kompensuoti įmonėms papildomas išlaidas, patirtas dėl itin didelių dujų ir elektros energijos kainų.
Valstybės narės galės nustatyti schemas, pagal kurias nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose skiriama iki 35.000 Eur, o nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, veikiančioms visuose kituose sektoriuose, – iki 400.000 Eur vienai įmonei. Ši parama gali būti teikiama bet kokia forma, įskaitant tiesiogines dotacijas.
Valstybės narės taip pat galės teikti subsidijuojamas valstybės garantijas, siekdamos užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas visoms nuo dabartinės krizės nukentėjusioms įmonėms, o taip pat viešąsias bei privačiąsias paskolas, kurioms taikoma subsidijuojama palūkanų norma.
EK nurodo, kad ES šalys gali suteikti valstybės garantijas arba sukurti garantijų sistemas, kuriomis būtų remiamos paskolos, kurias įmonės paėmė iš bankų. Tuo tikslu būtų subsidijuojamos priemokos, sumažinant apskaičiuotą rinkos normą, taikomą metinėms priemokoms už naujas paskolas.
Abiejų rūšių paramai taikomi apribojimai, susiję su maksimalia paskolos suma ir grindžiami įmonės veiklos poreikiais, atsižvelgiant į jos apyvartą, išlaidas energijai arba specialius likvidumo poreikius. Paskolos gali būti susijusios tiek su investicijų, tiek su apyvartinio kapitalo poreikiais.
Kompensacijos dėl energijos kainų
Įmonėms, o visų pirma toms, kurios suvartoja daug energijos, valstybės narės galės iš dalies kompensuoti ir papildomas išlaidas dėl itin išaugusių dujų ir elektros energijos kainų.
Ši parama gali būti teikiama bet kokia forma, įskaitant tiesiogines dotacijas, tačiau bendra pagalba vienam pagalbos gavėjui negali viršyti 30% tinkamų finansuoti išlaidų ir jokiu metu negali viršyti 2 mln. Eur.
EK taip pat nurodo, jog įmonėms, patiriančioms veiklos nuostolių, gali prireikti papildomos pagalbos, kad jos galėtų tęsti ekonominę veiklą. Tam valstybės narės gali suteikti pagalbą, viršijančią minėtas ribas – iki 25 mln. Eur daug energijos suvartojantiems vartotojams ir iki 50 mln. Eur įmonėms, veikiančioms tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, aliuminio ir kitų metalų, stiklo pluošto, celiuliozės, trąšų ar vandenilio ir daugelio pagrindinių cheminių medžiagų gamybos sektoriuose.
Nuolat peržiūrės
„Šiuo kritiniu momentu ES ir toliau palaiko Ukrainą ir jos žmones. Šiam žiauriam įsiveržimui būtina priešintis, nes pavojus kyla mūsų laisvei“, – pranešime cituojama Margrethe Vestager, už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininkės pavaduotoja.
EK nurodo, kad iki šių metų pabaigos įvertins, ar laikinosios sistemos taikymą reikia pratęsti. Be to, jos taikymo laikotarpiu EK nuolat peržiūrės sistemos turinį ir aprėptį, atsižvelgdama į pokyčius energijos rinkose, kitose žaliavų rinkose bei į bendrą ekonominę padėtį.
2008 m. EK buvo priėmusi laikinąją sistemą, reaguodama į pasaulinę finansų krizę. 2020 m. kovo 19 d. EK priėmė laikinąją sistemą reaguodama į COVID-19 protrūkį.
