Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis
Tekstas papildytas VGT narių komentarais.
Apie tai, kad planuojama įvesti nepaprastąją padėtį, prezidentas pranešė po ketvirtadienio rytą surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Jame aptarti Rusijos pradėti kariniai veiksmai Ukrainoje.
Detalių dar laukiama
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, turime imtis teisinių priemonių savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vėliau ketvirtadienį paaiškės, kuriam laikui ir kokiomis teisinėmis sąlygomis bus įvesta nepaprastoji padėtis.
VGT nariai kol kas nedetalizavo šių klausimų, tik paragino sulaukti prezidentūroje ruošiamo ir numatomo pasirašyti teisės akto.
Tačiau pabrėžta, kad režimu nebus įvedami apribojimai Lietuvos gyventojams.
- Taip pat skaitykite: VŽ paaiškina: kaip reglamentuojama nepaprastoji padėtis Lietuvoje
- Visas ketvirtadienio žinias galite sekti šioje naujienų juostoje.
G. Nausėda pakartojo, kad nepaprastoji padėtis įvedama „siekiant užtikrinti Lietuvos išorinį saugumą“.
Ribojimų gyventojams nenumatoma
Apie tai, kad Lietuvoje gali būti įvesta nepaprastoji padėtis ketvirtadienio rytą pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
Po VGT posėdžio ji teigė, kad šiuo metu nėra reikalo numatyti apribojimų Lietuvos piliečiams.
„Bet ką tikrai reikia numatyti, tai sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į kažkokias susiklosčiusias situacijas infrastruktūros ar kibernetinio saugumo srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo spręsti šiuos klausimus“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Vyriausybė planuoja gerokai padidinti šiųmetes išlaidas krašto apsaugai. Netrukus Seimui turėtų būti teikiami projektai dėl bent kelių šimtų milijonų papildomų eurų skyrimo šioms reikmėms.
Žadama parama Ukrainai
VGT taip pat nusprendė, kad „Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“. Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Siūlymą aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį teikia ir kitos regiono šalys.
G. Nausėda po Tarybos posėdžio tvirtino, kad Rusija vis dar gali sustabdyti agresiją: „Aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, į Rusijos žmones – vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos. Išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių ir tai yra mažiausia, ką galima būtų padaryti šią minutę.“
„Tačiau, jeigu taip ir neatsitiks, Lietuva yra pasiruošusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkai ir partneriais – suteikti visokeriopą pagalbą broliškai Ukrainos tautai ir, be jokios abejonės, dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“, – pridūrė jis.
Tarsis ES vadovai
Prezidentas teigė, kad Ukraina yra pasirinkusi siekti narystės Europos Sąjungoje, todėl apie tai bus kalbama ir ketvirtadienį vakare vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos viduryje Europos, šalyje, kuri visomis prasmėmis – ir istorinėmis, ir tradicinėmis savo vertybėmis, ir savo ištikimumu Europos principams, yra verta būti visateise Europos valstybių šeimos nare, daro sudėtingus darbus, įgyvendina reformas, kurias nėra lengva įgyvendinti. Ir ji nusipelnė šitos teisės. Ir niekas kitas – nei iš vakarų, nei iš pietų, nei iš rytų, nei iš šiaurės – negali nuspręsti už juos pačius jų likimo. Tai gali padaryti tik jie patys“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jie savo tikslus aiškiai suformulavę, jie nori tapti ES nariais, ir šiandien, kaip turbūt niekada anksčiau, mes turime konkretizuoti šitą perspektyvą ir tai taip pat bus vienas iš klausimų, apie kurį mes šiandien kalbėsime EVT“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, kuo anksčiau bus sugrįžta prie derybų stalo, tuo geriau bus ne tik Europai, bet ir Rusijai.
„Europai tiesiog reikia būti stipria, pasitikinčia savimi, operatyviai reaguojančia į kitos pusės veiksmus ir tada mes suvaldysime šitą grasinimų virtinę ir grasinimai virs grįžimu prie normalaus derybų stalo. Kuo anksčiau tai sugebėsime padaryti, tuo visoms pusėms, įskaitant ir Rusiją, bus geriau“, – sakė valstybės vadovas.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Paragino susitelkti
Prezidentas dėkojo premjerei bei Seimo vadovei už sklandų bendradarbiavimą, kartu ragindamas visuomenę susitelkti.
„Esu dėkingas tiek premjerei, tiek ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už labai efektyvų, sklandų bendradarbiavimą VGT rėmuose. Turbūt šiandien mes galime labai aiškiai sau pasakyti – galbūt Lietuvoje kartais kyla daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą. Neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tą padaryti ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – kalbėjo G. Nausėda.
