2022-02-24 11:14

VŽ paaiškina: kaip reglamentuojama nepaprastoji padėtis Lietuvoje

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje Dėl Rusijos pradėtų karinių veiksmų prieš Ukrainą visoje Lietuvos teritorijoje nuo šio ketvirtadienio 13 val. įvedama nepaprastoji padėtis. Ji galios iki kovo 10-osios 24 val. Tokį dekretą pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.

Atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą paskirta Vidaus reikalų ministerija. Plačiau apie nepaprastosios padėties įvedimą skaitykite čia.

Atskirai pabrėžiama, kad įvedamas teisinis režimas neturės įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui. Jis skirtas tam, kad būtų galima lanksčiau naudoti valstybės rezervą, sustiprinti valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos priedangą.

Jau galiojo du mėnesius pasienyje

VGT gali spręsti, ar nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta visoje Lietuvos teritorijoje, ar tik atskirose jos dalyse, pirmiausia – pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Tai bus jau antras kartas naujausiųjų laikų istorijoje, kai Lietuvoje aktyvuojamas nepaprastosios padėties režimas.

Nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų sausio vidurio nepaprastoji padėtis galiojo Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Ji buvo įvesta dėl Minsko režimo išprovokuotos ir organizuotos migrantų krizės.

Galiojimas – iki pusmečio

VŽ detaliau paaiškina, ką reiškia nepaprastoji padėtis ir kaip ji veiks tose vietose, kur bus įvesta.

Konstitucijos 144 straipsnis numato: „Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.“

Seimo sesijos metu tokį sprendimą Vyriausybės siūlymu priima Seimas.

„Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą“, – rašoma Konstitucijos 144 str.

Seimo plenarinė sesija šiuo metu nevyksta, todėl būtų veikiama pagal antrąjį scenarijų – nepaprastąją padėtį įvestų prezidentas, bet Seimas nedelsiant susirinktų į neeilinę sesiją ir priimtų galutinį sprendimą šiuo klausimu. 

Yra specialus įstatymas

Nepaprastąją padėtį reguliuoja specialus, beveik prieš dvi dešimtis metų priimtas įstatymas.

Šis įstatymas numato visą puokštę priemonių, kurios galėtų būti pritaikytos teritorijose, kuriose toks teisinis režimas įvedamas. Tarp tokių priemonių – tiesioginis valdymas atitinkamose savivaldybėse, komendanto valanda, susirinkimų, partijų veiklos draudimas, judėjimo apribojimai ir t. t.

Kai pasienyje galiojo nepaprastoji padėtis dėl migrantų krizės, tose teritorijose buvo taikomos tik labai ribotos priemonės – sustiprinta dokumentų patikra, apribotos galimybės registruotis gyventi tose vietovėse ir pan. 

Kas keičiasi galiojant nepaprastajai padėčiai?

Valstybės valdymas – nepaprastosios padėties metu veikia visos įstatymuose numatytos savivaldybių ir valstybės institucijos. Savivaldybėse, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, taip pat, esant būtinumui, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.

Teisių ribojimai – kaip numato įstatymas, galiojant nepaprastajai padėčiai Seimas ar prezidentas gali priimti sprendimą dėl gyventojų naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimo.

Minėtuose Konstitucijos straipsniuose kalbama apie žmogaus privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, laisvą informacijos gavimą ir jos sklaidą, piliečių laisvę laisvai keltis gyventi iš vienos vietos į kitą, laisvę vienytis į bendrijas, asociacijas ar partijas bei taikius susirinkimus.

Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.

Priimant sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu asmenų pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė gali būti atliekama ir techninės priemonės specialia tvarka panaudojamos be teismo sprendimo, jei nėra galimybės gauti teismo sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. Šiuos veiksmus atlikti turi teisę tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokurorai.

52795
130817
52791