Ukrainoje – nepaprastoji padėtis ir žinios apie atakos pradžią

• Ukraina paskelbė nepaprastąją padėtį.
• Pentagonas įspėja, kad Rusija pasirengusi 100% ir puolimas gali įvykti bet kada.
• JAV paskelbė sankcijas Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
• Įsigaliojo ES sankcijos Rusijos pareigūnams, įmonėms ir įstatymų leidėjams. Jose ir gynybos ministras S. Šoigu.
• Eurokomisaras V. Dombrovskis pranešė, kad ES yra paruošusi antrąjį sankcijų Rusijai paketą. Jis paliestų prekybą su Maskva.
• Ankstų ketvirtadienio rytą V. Putinas nurodė pradėti ataką.

06:44 Perkeliame aktualų naujienų srautą

Ketvirtadienio naujienas galite sekti šioje žinių juostoje.

06:03 V. Putinas atakuoja

Rusijos prezidentas pranešė, kad jau įsakė pradėti „specialią karinę operaciją“ Rytų Ukrainos Donbaso regione. Kartu pareikalavo, kad Kijevo kariuomenė sudėtų ginklus. Pranešama apie girdimus sprogimus.

„Visa atsakomybė už galimą kraujo praliejimą pilnai guls ant valdančiojo režimo sąžinės“, – sakė jis.

V. Putinas perspėjo kitas šalis dėl „pagundos kištis į vykstančius įvykius“ ir sakė, kad Rusijos atsakas „prives prie pasekmių, su kuriomis dar niekada nesate susidūrę savo istorijoje“.

Ketvirtadienio rytą prieš aušrą Kijeve „Financial Times“ žurnalistai išgirdo sprogimus, kurie, atrodo, buvo karinių veiksmų ženklas. Žiniasklaidos atstovai Ukrainoje pranešė girdėję sprogimus kituose miestuose, įskaitant Charkovą ir Ukrainos kontroliuojamą rytinį Kramatorsko miestą Donbase.

Plačiau skaitykite čia.

02:02 V. Zelenskis skambino V. Putinui

Ukrainos prezidentas inicijavo telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu, tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

Apie tai Volodimyras Zelenskis papasakojo vėlai naktį savo rusų kalba paskelbtame pranešime, kuriame kreipiasi tiek į Ukrainos, tiek į Rusijos gyventojus.

„Šiandien inicijavau telefoninį pokalbį su Rusijos Federacijos prezidentu. Rezultatas – tyla. Nors tyla turėtų būti Donbase“, – sakė V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas pranešime pabrėžė, kad Ukrainos žmonės ir vadovybė nori tik taikos.

01:12 Ukraina inicijuoja skubų JT posėdį

Rytų Ukrainos separatistams paprašius karinės Rusijos pagalbos, Ukraina inicijuoja skubų Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdį.

Apie tai savo „Twitter“ paskyroje paskelbė Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras.

23:57 Provokacijos Kryme grėsmė

Ukrainos žvalgyba perspėjo apie galimą provokaciją šiaurinėje Krymo dalyje, dėl kurios tikėtinai būtų apkaltinti agresiją patiriančios šalies kariai.

Tarnyba praneša, kad provokacija galima Kryme esančioje gamykloje „Titan“ – tai galėtų būti tiek teroro aktas, tiek cheminė diversija. Pateikiamais duomenimis, trečiadienio vakarą, 20 valandą vietiniu laiku, visi „Titano“ darbuotojai – maždaug pusšimtis žmonių – buvo evakuoti.

Ukrainos žvalgyba oficialiai pareiškė neplanuojanti jokių diversijų.

Agentūra „Ukrinform“ praneša, kad per pastarąją parą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų buvo surengtos 75 apšaudymo atakos, daugumoje atvejų naudojant sunkiąją artileriją. Jų metu vienas Ukrainos karys žuvo, trys sužeisti.

Taip pat „Interfaks-Ukraina“ praneša, kad trečiadienį prieš keletą valstybinių institucijų buvo surengta kibernetinė DDoS tipo ataka. Jos rengėjai apibūdinami kaip net nebandantys slėptis ir Ukrainos saugumo tarnybų identifikuojami kaip „šalies-agresorės“ atstovai.

Tokios atakos prieš valstybines Ukrainos sistemas patiriamos sistemingai nuo vasario 15 d.

23:21 Separatistai paprašė Rusijos armijos „pagalbos“

Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų vadovai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami „atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agresiją“ ir „išvengti taikių gyventojų aukų“ bei padėti išvengti „humanitarinės katastrofos Donbase“.

Apie tai praneša Rusijos atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą cituojanti agentūra „Interfaks-Ukraina“. D. Peskovas paskelbė, kad šie prašymai išdėstyti V. Putinui skirtuose separatistų vadų laiškuose.

22:16 „Newsweek“: Rusijos puolimas gali prasidėti per 48 val.

Joe Bideno, JAV prezidento, administracija perdavė Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui, žvalgybos duomenis, rodančius, kad Rusija per artimiausias dvi paras rengiasi plataus masto invazijai į Ukrainą, „Newsweek“ sakė neįvardijami JAV žvalgybos pareigūnai.

Šaltinis teigia, kad Maskvos invazija apims ne tik Donbaso regioną, kur buvo išsiųsti „taikdariai“, tačiau ir veržimasi Kijevo link iš Baltarusijos – ten Rusijos kariai pratęsė pratybas su sąjungininke.

[infogram id="5cad247a-a7b6-4f60-a9b5-8403e0047e71" prefix="ddY" format="interactive" title="Putino karas :: Rusijos puolimo galimos kryptys 2"]

Kitas „Newsweek“ šaltinis teigė, kad puolimas vyks naktį, o prieš operaciją prasidės kibernetinės atakos. VŽ primena, kad trečiadienio popietę programišiai buvo nusiteikę į svarbias Ukrainos vyriausybines institucijas, kurį laiką jos neveikė.

Abi pareigūnai pažymi, kad Rusijos planai gali keistis atsižvelgiant į aplinkybes.

22:02 Ukraina skelbia nepaprastąją padėtį visoje šalyje

Aukščiausioji Rada pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimui paskelbti nepaprastąją padėtį visoje Ukrainoje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis.

Šalies regionuose nepaprastoji padėtis įsigalioja nuo vasario 24 dienos vidurnakčio, ji bus įvesta 30 dienų. Prireikus prezidentas Volodymyras Zelenskis terminus gali pratęsti.

Plačiau skaitykite čia.

21:52 V. Dombrovskis: paruoštas antrasis sankcijų paketas Rusijai

Valdis Dombrovskis, ES prekybos komisaras, teigia, kad Europos Sąjunga yra pasiruošusi pritaikyti antrąjį sankcijų paketą Rusijai, jeigu ši peržengtų Luhansko ir Donecko pseudorespublikų teritoriją. Ekonominės priemonės paliestų prekybą su Maskva, pavyzdžiui, eksporto kontrolę. 

„ES jau keletą savaičių ruošia sankcijų paketą, taigi esant poreikiui galėtume veikti greitai ir toliau griežtinti sankcijas, bendradarbiaudami su Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – „Reuters“ kalbėjo eurokomisaras.

Jis pripažįsta, kad tokios priemonės pasekmių turėtų ir ES, tačiau, jo teigimu, geopolitinė grėsmė yra per rimta atidėlioti.

„Griežtų sankcijų pritaikymas Rusijai turės poveikį ES ekonomikai ir mes turime būti tam pasiruošę“, – pažymėjo V. Dombrovskis.

21:12 J. Bidenas paskelbė sankcijas „Nord Stream 2 AG“

Baltieji rūmai trečiadienį vakare paskelbė sankcijas Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorei.

„Šiandien nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“ ir jos įmonių vadovams“, – sakoma prezidento Joe Bideno pareiškime.

„Šie žingsniai yra dar viena mūsų pradinės sankcijų dalies, kuria reaguojame į Rusijos veiksmus Ukrainoje, dalis“, – pridėjo jis.

Maždaug 10 mlrd. Eur vertės projektas buvo baigtas praėjusių metų rugsėjo mėnesį. 

Antradienį, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad šalies vyriausybė stabdo dujotiekio su Rusija sertifikavimą.

21:07 Maskva kaltina Ukrainą atakuojant „liaudies respublikų“ teritorijas

Vasilijus Nebenzia, Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų, trečiadienį paragino sustabdyti Ukrainos „smurtą“ ir „įžūlų genocidą“ prieš prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis, gyventojus.

V. Nebenzia perspėja 193 nares turinčią JT Generalinę Asamblėją, kad „niekas neketina kuo švelniausiai elgtis su bet kokiais [taikos] pažeidėjais“ Rytų Ukrainoje.

Pasak jo, dešimčių tūkstančių gyventojų evakuacija iš separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko teritorijų į Rusiją rodo, kad Ukraina pasibaisėtinai elgiasi su šiais žmonėms ir vadina juos „teroristais“.

Ukraina neigė esanti agresorė konflikte su prorusiškomis pajėgomis, kontroliuojančiomis dalį Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, besiribojančių su Rusija.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys perspėja, kad Maskva ieško dingsčių įsiveržti į kaimyninę valstybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino šių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir planuoja oficialiai pasiųsti į jas pajėgų per, anot jo, „taikos palaikymo misiją“.

Plačiau skaitykite čia.

20:50 Žiniasklaida: Rusijos pajėgos 100% pasiruošusios puolimui

Britų žiniasklaidos priemonės „Financial Times“ ir BBC, remdamosi tuo pačiu neįvardinamu aukštas pareigas užimančiu JAV Pentagono pareigūnu, praneša, kad Rusijos pajėgos yra pasirengusios Ukrainos puolimui bet kuriuo metu.

„Putinas ir jo pajėgos yra tokios pasirengusios, kokios tik gali būti, – teigia jis. – Jie pasirengime pasiekė tą tašką, kai yra pasiruošę pradėti vos gavę įsakymą. Jie galėtų pulti bet kurią valandą“.

[infogram id="930e4fcd-47bc-4d38-b3ed-524a18d34329" prefix="mJe" format="interactive" title="Kremliaus agresija:: Rusijos kariuomenės telkimas aplink Ukrainą 02-23"]

80% Rusijos pajėgų regione yra dislokuotos priešakinėse pozicijose, tai yra, Rusijoje ir Baltarusijoje 5-50 km atstumu nuo Ukrainos sienos.

Pirmadienį taip dislokuotos buvo 40-50% pajėgų.

Juodojoje jūroje Rusija yra dislokavusi daugiau nei dvidešimt karo laivų, tarp jų – 10 laivų, skirtų pajėgų išlaipinimui krante.

Plačiau skaitykite čia.

20:37 Ukraina ragina JT nubausti Rusiją

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, trečiadienį ragino Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją patraukti Maskvą atsakomybėn už „tarptautinės teisės kertinių principų“ žlugdymą.

„Jeigu Rusija nesulauks griežto, staigaus ir ryžtingo atsako dabar, tai reikš tarptautinės saugumo sistemos ir tarptautinių institucijų, kurioms pavesta palaikyti pasaulio saugumo tvarką, visišką bankrotą, – kalbėjo D. Kuleba. – Tai niūrus scenarijus, nublokšiantis mus į tamsiausius XX šimtmečio laikus.“

Rusijos pareiškimus, kad ji stengiasi užkirsti kelią neva Kijevo vyriausybės suplanuotiems kariniams veiksmams Donbase, D. Kuleba vadino absurdiškais.

„Ukraina niekada niekam negrasino ir nieko nepuolė, – sakė jis. – Ukraina niekada neplanavo ir neplanuoja tokių veiksmų.“

Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų vadovas, perspėjo, kad didelio masto Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą darytų niokojamą poveikį visam pasauliui.

„Jeigu konfliktas Ukrainoje išsiplėstų, pasaulis gali išvysti daug metų neregėto masto ir sunkumo nepriteklius“, – pabrėžė jis.

Jis pažymėjo, kad Rusijos sprendimas pripažinti Donecko ir Luhansko prokremliškų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę yra „Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimai“.

19:56 V. Orbanas: Vengrija nesikiš į karinį konfliktą

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo feisbuko paskyroje pranešė, kad šalis „turi likti nuošalyje nuo šio karinio konflikto“. 

Rusijos veiksmų aiškiai dar nepasmerkęs politikas teigia, kad Vengrija galėtų dalyvauti atliekant taikos link vedančias užduotis, pavyzdžiui, kartu su kariuomene ir policija reguliuoti galimų pabėgėlių srautą.

[infogram id="f4efbaac-c335-427d-b43a-ae0e8bfb4fa8" prefix="9bQ" format="interactive" title="Putino karas :: Galimos Rusijos puolimo kryptys"]

Anksčiau Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad didesnė Rusijos invazija į Ukrainą be namų gali palikti 5 mln. žmonių.

19:47 Šveicarija susilaiko nuo tiesioginių sankcijų Rusijai

Šveicarijos Vyriausybė praneša kol kas neįvesianti tiesioginių sankcijų Rusijai, tačiau sieks nebūti „platforma apeiti ES įvestoms sankcijoms“.

Pranešime teigiama, kad ministrų kabinetas, smerkdamas Rusijos įvykdytą Luhansko ir Donecko pseudorespublikų pripažinimą, išnagrinės ES pritaikytas priemones ir priims savo sprendimą, skelbia „Reuters“.

Neutralioji Šveicarija 2014 m. nepriėmė Europos Sąjungos sankcijų, įvestų Rusijai už Krymo aneksiją, o įgyvendino savo priemones, kuriomis siekiama, kad šalis ir jos finansų centras nebūtų naudojami ES priemonėms apeiti.

Pagal tarptautinę teisę Šveicarija privalo įgyvendinti tik Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nustatytas sankcijas.

19:27 Kijevas siekia JT taikdarių misijos į Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį po ilgos pertraukos atnaujino Kijevo prašymą pasiųsti į jo šalį Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją.

„Patvirtinu, kad Ukraina prieš kelerius metus pasiūlė dislokuoti pas save JT taikos palaikymo misiją. Iki šiol JT Saugumo Taryba nepriėmė reikiamų sprendimų“, – per JT Generalinės Asamblėjos posėdį sakė D. Kuleba.

Pasak jo, Ukraina siūlo derinti griežtą sankcijų politiką su atvirų diplomatinių kanalų išlaikymu, siekiant įtikinti Rusiją „sumažinti eskalaciją ir teikti pirmenybę diplomatijai“.

„Raginame valstybes nares išnaudoti visas turimas priemones Ukrainai apsaugoti ir Rusijai atgrasyti. Būsime dėkingi už bet kokius veiksmus, kurių galite imtis. Esame dėkingi už veiksmus, kurių jau ėmėsi mūsų partneriai. Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė padarys viską, ką gali, kad užgesintų gaisrą Europos širdyje“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Raginame visas valstybes ir tarptautines organizacijas nepripažinti pasikeitusio tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų statuso ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų būti suprantami kaip tokio pasikeitusio statuso pripažinimas“, – sakė ministras.

19:24 Žiniasklaida: JAV planuoja sankcijas „Nord Stream 2“ statančiai bendrovei

Baltieji rūmai trečiadienį skelbs papildomas sankcijas – jos bus nutaikytos įmonei, atsakingai už „Nord Stream 2“ dujotiekio statybą, skelbia CNN. Pernai šios sankcijos kompanijai buvo užblokuotos pasinaudojus nacionalinio saugumo išimtimi. 

„Reuters“ skelbia, kad priemonės bus pritaikytos dujotiekio valdytojai Šveicarijoje įregistruotai bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kurios 100% akcijų priklauso „Gazprom“. 

Antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad šalies vyriausybė stabdo dujotiekio su Rusija sertifikavimą, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu.

[infogram id="10db9bf5-419c-4283-bbc8-3176763771e7" prefix="TDX" format="interactive" title="Kurios Europos šalys priklauso nuo Rusijos dujų?"]

19:10 JAV įspėja, kad Rusijos agresija be namų paliks milijonus žmonių

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad didesnė Rusijos invazija į Ukrainą pabėgėliais gali paversti 5 mln. žmonių.

„Jei Rusija ir toliau eis šiuo keliu, tai, mūsų skaičiavimais, gali sukelti naują pabėgėlių krizę, vieną didžiausių, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis“, – sakė ji.

18:55 Įsigaliojo naujosios ES sankcijos – jos pritaikytos ir S. Šoigu

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Sankcijos, kurios daugiausiai reiškia jų taikiniais tapusių asmenų aktyvų įšaldymą ir draudimą atvykti į 27 šalių Bendriją, yra pirmasis žingsnis iš virtinės planuojamų baudžiamųjų priemonių, kurių gali būti imtasi, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išplės agresiją prieš Ukrainą ir pasiųs pajėgas už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Į sankcionuojamųjų 27 asmenų sąrašą yra įtrauktas Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, ir Marija Zacharova, Užsienio reikalų ministerijos atstovė, praneša BBC. 

18:32 Lietuvoje lankosi JAV senatoriai: ginsime kiekvieną NATO centimetrą

JAV prezidento Joe Bideno sprendimas siųsti daugiau karių į Baltijos šalis rodo, kad Amerika gins kiekvieną NATO centimetrą, sako Lietuvoje viešintys JAV senatoriai Chrisas Coonsas ir Dickas Durbinas.

Vizito metu C. Coonsas teigė, kad JAV daug dėmesio skirs Baltijos šalių sustiprinimui. 

„Prezidentas J. Bidenas ne kartą pareiškė, kad ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, ir tai yra esminė papildomų karių, geriausių amerikiečių karių, siuntimo žinia“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė jis.

Senatorius D. Durbinas, komentuodamas situaciją Baltarusijoje pažymėjo, kad Aliaksandro Lukašenkos valdymo laikas besibaigiąs.

„Lukašenkos dienos suskaičiuotos. Manau, kad ne jis šiuo metu priima galutinius sprendimus“, – teigė jis.

Senatoriai pabrėžė, kad kelios dešimtys Rusijos karių Baltarusijoje kelia didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims.

JAV duomenimis, Baltarusijoje sutelkta apie 30 tūkst. Rusijos karių ir karinės technikos. Šiuos karius žadėta išvesti iš Baltarusijos pasibaigus ten vykusioms pratyboms, tačiau pajėgos buvo paliktos nenumatytam laikui.

18:15 Turkija nepripažįsta veiksmų prieš Ukrainos vientisumą

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pareiškė, kad jo šalis niekada nepripažins jokių žingsnių, nukreiptų prieš Ukrainos suverenitetą, ir perspėjo dėl karinio konflikto grėsmės.

Turkų lyderis pasisakė už dialogą ir diplomatiją, bet perspėjo, kad „karinė konfrontacija neatneš naudos nė vienai pusei“.

Draugiškus ryšius su Rusija ir Ukraina palaikanti NATO narė Turkija taip pat siekia tarpininkės vaidmens sprendžiant šią krizę. 

„Turkija pasiruošusi prisidėti mažinant įtampą aplink Ukrainą“, – R. T. Erdoganą citavo dienraštis „Daily Sabbah“.

Turkijos prezidentas pasiūlė trišalį susitikimą su V. Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Turkijoje.

Antradienį telefonu kalbėdamas su V. Zelenskiu jis sakė, kad „V. Putino vadinamųjų respublikų pripažinimas“ yra nepriimtinas.

Kaip nurodo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra, R. T. Erdoganas sakė laukiąs V. Putino vizito Turkijoje artimiausiu metu, per kurį būtų aptarti itin svarbūs strateginiai klausimai.

17:58 Melagingai pranešta apie bombą Aukščiausioje Radoje

Ukrainos specialiosios tarnybos 15 val. vietos laiku sulaukė pranešimo apie Ukrainos Aukščiausioje Radoje padėtą sprogmenį. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad grasinimas netikras. Parlamentas, šiandien balsuosiantis dėl nepaprastosios padėties šalyje paskelbimo, evakuotas nebuvo, praneša „Unian“.

Tuo pat metu šalies Vyriausybinės institucijos patyrė kibernetinę ataką.

17:42 Per apšaudymą žuvo dar vienas Ukrainos pajėgų karys

Karys žuvo per susirėmimus su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

Kaip pranešė Jungtinių pajėgų operacijos štabas, kitas karys buvo sužeistas.

Kaip skelbia AFP, remdamasis oficialiais šaltiniais, šiemet žuvo devyni Ukrainos kariai, šeši iš jų – pastarosiomis dienomis.

[infogram id="19b0a1be-6a26-45c0-a1cb-a3b679b0d03a" prefix="z0i" format="interactive" title="Kremliaus agresija (Putino karas):: karinės pajėgos Rytų Europoje ir Ukrainos pasienyje"]

17:38 „The Wall Street Journal“: ES sankcijos bus pritaikytos S. Šoigu

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant Sergejų Šoigu, gynybos ministrą, Antoną Vaino, prezidento administracijos vadovą, Mariją Zacharovą, Užsienio reikalų ministerijos atstovę, ir Igorį Šuvalovą, investicinio banko VEB pirmininką, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

WSJ duomenimis, į sankcijų sąrašą bus įtraukta ir Interneto tyrimų agentūra, vadovaujama Kremliui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino. Pranešama, kad Briuselis dėl Maskvos sprendimo pripažinti separatistinius Ukrainos regionus taikys tikslines sankcijas dar maždaug 20 asmenų.

Baudžiamosios priemonės turėtų įsigalioti vėliau trečiadienį. Jos palies kelis Rusijos bankus, 351 Valstybės Dūmos narį bei dar 27 fizinius ir juridinius asmenis, informavo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

17:33 Rusijos ir Ukrainos krizei aptarti ES surengs neeilinį viršūnių susitikimą 

Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį surengs neeilinį viršūnių susitikimą aptarti Rusijos „agresyviems veiksmams“ prieš Ukrainą, laiške bloko lyderiams pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlis Michelis.

„Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite čia.

17:29 V. Zelenskis: mums reikia Rusijos ir Vakarų saugumo garantijų

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį pareikalavo iš Vakarų ir Maskvos „jau dabar“ suteikti saugumo garantijų, kad būtų išvengta potencialios Rusijos invazijos. 

„Ukraina šiandien nepriklauso jokiam saugumo aljansui. Ginamės patys, padedami partnerių. Tačiau žūsta būtent ukrainiečiai, todėl Ukrainai reikia saugumo garantijų – aiškių, konkrečių ir jau dabar“, – kalbėjo V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.

[infogram id="4f86a7e4-3039-4de4-94f1-ca79b71edc78" prefix="WDU" format="interactive" title="Ukraina ir Rusija: karinės pajėgos"]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu per spaudos konferenciją paragino Rusiją susilaikyti nuo karinių veiksmų kaimyninėje šalyje.

„Tikimės, kad karas neprasidės. Raginame sprendimų priėmėjus Rusijoje susilaikyti nuo ginkluotos agresijos prieš Ukrainą. Tai svarbi akimirka, kai visi einame siauru keliu tarp taikos, tolesnio stabilaus vystymosi ir karo, kuris nežinia kur nuves Rusiją, o galbūt ir pasaulį“, – perspėjo A. Duda.

17:12 Nauja kibernetinė ataka prieš Ukrainą

Svarbių Ukrainos institucijų internetinės svetainės patiria kibernetinę ataką. Neveikia Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ir Ukrainos saugumo tarybos tinklalapiai. 

Gynybos ministerijos interneto svetainė jau veikia, tačiau patiria sunkumų, praneša „Unian“.

Išpuolį patyrė ir Aukščiausiosios Rados bei Vyriausybės internetiniai namai, bet šiuo metu prieiga jau atstatyta.

Kibernetinė ataka prasidėjo po 15 val. Lietuvos laiku.

Tai jau antroji kibernetinė ataka pastaruoju metu, ankstesnė įvyko sausio viduryje.

16:46 Prancūzija ir Vokietija: V. Putinas „nuneigė“ Ukrainą

Prancūzijos ir Vokietijos diplomatijos vadovai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo netiesą apie savo planus Ukrainoje ir kad parodė nepripažįstantis Ukrainos suvereniteto.

„Prezidentas V. Putinas savo kalboje (pirmadienį) tam tikra prasme nuneigė Ukrainos suverenitetą“, – sakė Jeanas-Yves'as Le Drianas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

„Apskritai jis nesilaiko savo pažadų, viešai ar privačiai duotų Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ar Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui", – pridėjo jis.  

Annalena Baerbock, Vokietijos diplomatijos vadovė, savo ruožtu kaltino V. Putiną, kad jis pastarosiomis dienomis per derybas su Vakarų lyderiais „melavo“ apie savo planus dėl Ukrainos.   

„Kai elgiesi priešingai nei kalbėjai prieš savaitę, reiškia, kalbėjai netiesą, kitais žodžiais – melavai“, – sakė ministrė žurnalistams.  

Plačiau skaitykite čia.

15:43 Rusija grasina JAV atsakomosiomis sankcijomis

Rusijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į Jungtinių Valstijų paskelbtas sankcijas, teigia, kad Vašingtonas sulauks stiprios reakcijos.

Anot Kremliaus, priemonės bus griežtos ir skausmingos.

URM prideda, kad JAV administracijos paskelbtas sankcijų paketas yra jau 101-asis ir tokios priemonės esą yra nevaisingos.

[infogram id="e8f46106-7e22-4170-86a9-5d6cecf21283" prefix="U8W" format="interactive" title="Sankcijos Rusijai ir atsakomieji Kremliaus veiksmai"]

„Rusija įrodė, kad ji gali minimizuoti visų sankcijų keliamą žalą“, – praneša ministerija.

Plačiau skaitykite čia.

15:26 G. Nausėda ir A. Duda rems Ukrainos siekį patekti į ES 

Prezidentas Gitanas Nausėda lankydamasis Kijeve kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda teigia, kad Ukraina nusipelno Europos Sąjungos kandidatės statuso. G. Nausėda taip pat pažymi, kad Lietuva griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko pseudorespublikas ir kad agresijos akivaizdoje Ukraina sulauks Lietuvos ir Europos paramos.

„Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos“, – sakė šalies vadovas.

„Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena. Galite tikėtis visokeriopos Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos. Jūs ją jau jaučiate. Mes palaikysime brolišką tautą. Ukrainą remsime visomis įmanomomis priemonėmis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Kartu su Lenkijos vadovu G. Nausėda taip pat pareiškė, kad Ukraina nusipelno Europos Sąjungos kandidatės statuso.

„Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika rems Ukrainą siekiant šio tikslo“, – pažymima pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

15:07 Ukrainos Vyriausybė perskirstys biudžetą gynybos reikmėms 

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė įstatymui, kuriame Vyriausybė išimtine teise, pirmenybę teikiant gynybos išlaidoms grėsmių laikotarpiu, galės valdyti šalies biudžetą, praneša „TASS“.

Pasak partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) ir frakcijos parlamente lyderės Julijos Tymošenko, nutarimas „reiškia, kad jei reikės skirti 100% išlaidų gynybai, tai taip ir bus padaryta“.

Priimtu įstatymu tokie įgaliojimai ministrų kabinetui suteikti trims mėnesiams.

Anksčiau trečiadienį Aukščiausiosios Rados biudžeto komitetas taip pat pritarė įstatymo projektui, kuriuo Ukrainos gynybos ministerijai papildomai skiriama 16 mlrd. UAH (apie 486 mln. EUR).

14:47 JK Kijevui teikia ekonominę paramą iki 500 mln. USD

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pristatė naują ekonominį paketą stabilumui Ukrainoje palaikyti, numatantį garantijas agresiją iš Rusijos patiriančios šalies iki 500 mln. USD sumos paskolų pritraukimui.

„JK suteiks garantijas Ukrainos skolinimuisi iki 500 mln. USD, kad padėtų jai atlaikyti Rusijos veiksmų ekonominį poveikį. Mes panaudojame savo ekonominį svorį, kad pakenktume Rusijai ir paremtume Ukrainos žmones“, – pareiškė Liz Truss, JK užsienio reikalų sekretorė.

Plačiau skaitykite čia.

14:34 Lietuva Ukrainai siunčia ginkluotės ir civilinės apsaugos priemonių

Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, praneša, kad Lietuva Ukrainai perduoda civilinės saugos tarptautinės pagalbos siuntą – valčių, dozimetrų, dujokaukių, pirštinių, pošalmių. 

Viešai neskelbiamu sprendimu nutarta suteikti pagalbą ir ginkluote. Bendra pagalbos vertė – 260 tūkst. Eur. Siuntą nugabenti pavesta PAGD.

Plačiau skaitykite čia.

14:09 Kinija meta kaltinimus JAV

Kinija trečiadienį apkaltino JAV kurstant baimę ir paniką dėl Ukrainos krizės, ir paragino derybomis mažinti sparčiai augančią įtampą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pakartojo jau seniai deklaruojamą Pekino poziciją, kad jis nepritaria naujoms vienašališkoms sankcijoms Rusijai.

Plačiau skaitykite čia.

13:52 Rusija evakuoja visas diplomatines atstovybes 

Rusija trečiadienį pradėjo visų savo diplomatinių atstovybių Ukrainoje personalo evakuaciją. Šią informaciją patvirtino Rusijos ambasada Kijeve.

„Personalo evakuacija jau prasidėjo“, – „TASS“ cituoja šaltinį Rusijos ambasadoje Kijeve.

13:24 „Paysera“ stabdo pervedimus į ir iš Rusijos, uždaro sąskaitas Rusijos klientams

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „Paysera“ nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų. Taip bendrovė skelbia mažinanti rizikas šalies rinkoje ir prisidedanti prie solidarizacijos su Ukraina.

Plačiau skaitykite čia. 

13:03 Ukraina šalyje skelbs nepaprastąją padėtį

Ukraina įves nepaprastąją padėtį, trečiadienį paskelbė Ukrainos nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas. Tokį sprendimą po posėdžio priėmė šalies nacionalinio saugumo taryba. Anot O. Danilovo, nepaprastoji padėtis bus įvesta visoje šalyje, išskyrus Donecko ir Luhansko regionus. 

Remiantis dabartiniu sprendimu, nepaprastoji padėtis šalyje galios 30 dienų, tačiau šį žingsnį dar turės patvirtinti Ukrainos parlamentas. 

Taip pat Ukraina planuoja sustiprinti dokumentų ir transporto priemonių patikrą, sakė tarybos sekretorius O. Danilovas. 

Pasak O. Danilovo, kiekvienas Ukrainos regionas galės pasirinkti, kokias konkrečias priemones taikyti, „priklausomai nuo to, kiek jos gali būti būtinos“.

„Kas tai galėtų būti? Galėtų būti papildomų viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių, – nurodė  NSGT sekretorius. – Tai galėtų apimti tam tikro transporto ribojimą, sustiprintas transporto priemonių patikras ar prašymus žmonėms parodyti vieną ar kitą dokumentą.“

Šias priemones O. Danilovas pavadino prevencinėmis ir nurodė, kad jos radikaliai nepaveiks ukrainiečių gyvenimo.

Į klausimą, ar bus skelbiama komendanto valanda, NSGT sekretorius atsakė, kad tokį sprendimą galės priimti regionai, atsižvelgdami į savo situaciją. 

Jis taip pat sakė, kad karo padėtis Ukrainoje bus paskelbta tik esant būtinybei, o kol kas tokio sprendimo nėra.

12:57 O. Danilovas apie Kijevo puolimą: darome viską, kad tai neįvyktų

Ukrainos nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas pakomentavo Rusijos puolimo prieš Kijevą galimybę.

Pasak UNIAN korespondento, po Nacionalinės saugumo tarybos posėdžio surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje jis patikino, kad Rusijos kariuomenei užpuolus bet kurį miestą, ginkluotosios pajėgos nedelsdamos duos atsaką.

„Jei bus užpultas Kijevas ar bet kuris kitas mūsų miestas, atsakas bus duotas iš karto. Suprantame Rusijos keliamą riziką. Mūsų kariuomenė pasirengusi duoti atkirtį, nesvarbu, kurį miestą užpultų Rusija“, – sakė A. Danilovas.

Kartu jis pabrėžė, kad valdžios institucijos daro viską, kad tai neįvyktų.

12:30 Parlamentas parengė sankcijas Rusijos politikams ir valdininkams

Ukrainos Aukščiausioji Rada pasiūlė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai (SNBO) dešimčiai metų įvesti sankcijas Rusijos Valstybės Dūmos deputatams, politikams ir valdininkams, susijusiems su Donbaso „respublikų“ pripažinimu.

Už atitinkamą nutarimą per trečiadienio plenarinį posėdį balsavo 322 Aukščiausiosios Rados deputatai iš 351.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai teikiamos sankcijos apima turto blokavimą, prekybos operacijų ribojimą, tranzito per Ukrainos teritoriją dalinį ar visišką nutraukimą, draudimą perkelti kapitalą iš Ukrainos, ekonominių ir finansinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, specialių leidimų naudotis gelmėmis anuliavimą ar sustabdymą, draudimą dalyvauti valstybės turto privatizacijoje, naudotis radijo dažnių ištekliais.

Sankcijų paketas taip pat gali apimti visišką arba dalinį draudimą sudaryti vertybinių popierių sandorius, leidimų įvežti į Ukrainą ir išvežti iš jos valiutines vertybes išdavimo sustabdymą, prekybos susitarimų, bendrų projektų ir pramonės programų įvairiose srityse, įskaitant saugumą ir gynybą, sustabdymą.

Taip pat gali būti uždrausta perduoti technologijas, teises į intelektinę nuosavybę, gali būti nutraukti kultūriniai mainai ir mokslinis bendradarbiavimas, atšaukti oficialūs vizitai, posėdžiai ir derybos dėl susitarimų, atimti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai, uždrausta nuosavybės teise įsigyti žemės.

12:19 Lietuvos diplomatijos vadovas įvertino sankcijas

Lietuva siekė platesnių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai nei Bendrijos ministrų suderėtas paketas, bet jis patvirtintas siekiant sankcijas įvesti kuo greičiau, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtumėme, kad sankcijos būtų platesnės, norėtumėme stipresnio, labiau atgrasančio atsako. Bet sprendimai priimami konsensusu, turime ieškoti bendro sutarimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Turime sutikti su tuo, kad šiandien sprendimų priėmimo greitis, o ne besitęsianti diskusija yra svarbiau, dėl to sutikome su tuo, kas yra, su galimais papildomais papildymais“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite čia. 

12:16 Vokietija galėtų išsiversti be rusiškų dujų  

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį sakė šalies ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Visuomeninį radijo paklaustas, ar didžiausia Europos ekonomika galėtų apsieiti be iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, kuri šiuo metu didžiausia Vokietijos tiekėja, ūkio ministras Robertas Habeckas atsakė: „Taip, gali“.

Antradienį kancleris Olafas Scholzas pareiškė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus.

Visiškai atsisakius rusiškų dujų, rinkoje atsirastų didelė skylė, kuri pirmiausia „pakeltų kainas“, paaiškino Žaliųjų partijos narys R. Habeckas.

Visgi Vokietijos energijos poreikį būtų galima kompensuoti kitais energijos šaltiniais ir tiekėjais, įskaitant vyriausybės planuojamo perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių paspartinimą, kalbėjo jis.

Dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris jau yra už baigtas, tačiau dar nėra patvirtintas reguliuotojų, padidintų Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos iki 70% viso į šalį tiekiamų dujų kiekio.

Projektą nuosekliai palaikė ankstesnė kanclerė Angela Merkel, kuri paliko pareigas praėjusių metų pabaigoje, taip pat jos įpėdinis O. Scholzas – bent iki dabartinės krizės.

[infogram id="10db9bf5-419c-4283-bbc8-3176763771e7" prefix="ak8" format="interactive" title="Kurios Europos šalys priklauso nuo Rusijos dujų?"]

11:59 G. Nausėda jau Kijeve

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paskelbė, kad jau atvyko į Kijevą, kur kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Vakar vakare susitikome su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda – konsultacijoms ir apsitarimui prieš bendrą vizitą į Ukrainą. Šiandien – jau Kijeve. Netrukus pasimatysime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Jam ir visiems Ukrainos žmonėms norime labai aiškiai pasakyti: esame ir būsime kartu su Jumis. Padėsime visais įmanomais veiksmais, būdais ir priemonėmis. Mano širdis, visų Lietuvos žmonių širdys – kartu su Ukrainos tauta. #SlavaUkraini!“,– skelbiama G. Nausėdos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

11:05 VU reiškia paramą Ukrainai

Vilniaus universitetas (VU) reiškia paramą Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje, pabrėždamas abiejų tautų draugystę, „ilgametį bendražmogišką ryšį, kultūrinius saitus ir ukrainiečių kovą dėl laisvės“.

Kaip trečiadienį pranešė universitetas, tai pažymint centrinis VU pastatas antradienio vakarą buvo nušviestas Ukrainos vėliavos spalvomis, o VU bibliotekos kieme trečiadienį iškelta ir Ukrainos vėliava.

„VU kelioms dienoms Europos Sąjungos vėliavą pakeitė Ukrainos vėliava. Ne dėl to, kad netikėtumėm Europos unija, bet todėl, kad Europa šiomis dienomis yra Ukrainoje“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Anot pranešimo, VU administracija ir įvairūs fakultetai taip pat prisideda prie kultūriškai artimos Ukrainos valstybės ir jos žmonių kovos už laisvę ir išreiškia palaikymą iškabindami Ukrainos vėliavas ir savo kiemuose.

11:02 Ukraina pradėjo rezervininkų mobilizaciją

Ukraina trečiadienį pradėjo mobilizuoti rezervistus nuo 18-kos iki 60-ties metų amžiaus. 

„Tai bus ir karininkai, ir eiliniai, seržantai. Šaukimas prasidės šiandien. Maksimalus tarnybos laikas – vieni metai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos sausumos pajėgos.

Sausumos pajėgų vadovybė nurodė, kad pirmos eilės operatyvinio rezervo nariai tarnaus tuose daliniuose, kur tarnavo anksčiau ir pasirašė kontraktus dėl tarnybos operatyviniame rezerve. Jų specializacijos taip pat nebus keičiamos.  

„Pagal Ukrainos įstatymus pašauktiems rezervininkams bus išsaugotos darbo vietos ir vidutinis mėnesinis atlyginimas“, – sakoma pranešime.

Pagal Ukrainos prezidento įsakymą operatyvinio rezervo nariai, sulaukę atitinkamo skambučio ar šaukimo, privalo patys prisistatyti į savo dalinius. Priešingu atveju gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, jau antradienio vakarą pasirašė dalinės mobilizacijos įsaką. V. Zelenskis nurodė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

10:57 Ukraina ragina savo piliečius nedelsiant išvykti iš Rusijos

Ukraina trečiadienį paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Rusijos dėl Maskvos invazijos, galinčios komplikuoti konsulinių paslaugų teikimą, grėsmės.

„Rusijai plečiant agresiją prieš Ukrainą gali būti smarkiai apribotos galimybės gauti konsulinę pagalbą Rusijoje, todėl Užsienio reikalų ministerija ragina Ukrainos piliečius susilaikyti nuo kelionių į Rusiją, o esančius toje valstybėje – nedelsiant palikti jos teritoriją“, – nurodė ministerija.    

10:52 Armėnija nepripažins

Armėnija neketina pripažinti Donecko ir Luhansko pseudorespublikų, pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Vahanas Unanianas. 

„Tokio klausimo darbotvarkėje nėra“, – Armėnijos valstybinei naujienų agentūrai „Armenpress“ sakė V. Unanianas. 

Jis pažymėjo, kad Jerevanas nori, jog esamos problemos tarp dviejų draugiškų šalių – Rusijos ir Ukrainos – būtų sprendžiamos diplomatiniu dialogu ir derybomis, remiantis tarptautinės teisės normomis ir principais.

„Tikimės, kad bus imtasi būtinų veiksmų įtampai sumažinti ir situacijai taikiai išspręsti“, – sakė Armėnijos URM atstovas.

10:46 Londonas: didelė tikimybė, kad V. Putinas puls Kijevą 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, labai tikėtina, surengs plataus masto invaziją Ukrainoje ir puls Kijevą, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystė užsienio reikalų sekretorė.   

„Manome, jog labai tikėtina, kad jis (V. Putinas) įgyvendins savo planą surengti plataus masto invaziją Ukrainoje“, – sakė Liz Truss  televizijai „Sky News“. 

Plačiau skaitykite čia. 

10:44 M. Weberis atvyko solidarumo vizito

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis.

„Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką. Mes norime pabrėžti, kad tai, kas pastaruoju metu padaryta Maskvoje, yra fundamentalių tarptautinės teisės principų pažeidimas“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Seime sakė M. Weberis.

Anot jo, šiuo metu kaip niekada Europa „turi būti vieninga, tvirta ir aktyvi“, taip pat sveikino Europos Sąjungos sprendimą dėl sankcijų Rusijai.

Europos liaudies partijos europinei šeimai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguota premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visa politinė bendruomenė gyvena tomis pačiomis aktualijomis.

 „Šiandien Lietuvoje lankosi svarbiausios Europos Parlamento frakcijos ir partijų šeimos, kuriai priklauso TS-LKD vadovybė parlamente, kaip ir daug vizitų, kurie vyksta šiuo metu, per kuriuos tenka susitikti su Europos politikais, JAV politikais, jų (susitikimų) negali būti per daug, visi gyvename tomis pačiomis aktualijomis ir šiandien turėsime galimybę diskutuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Europos Sąjunga antradienį sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai, pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

10:11 V. Putinas: Rusijos interesai nediskutuotini

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti diplomatinių sprendimų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos, bet pabrėžė, kad jo šalies interesai yra nediskutuotini.

„Mūsų šalis visuomet atvira tiesiam ir atviram dialogui ieškant diplomatinių sprendimų sudėtingiausioms problemoms“, – sakė V. Putinas vaizdo pareiškime.

Nors V. Putinas kalba apie diplomatines pastangas spręsti krizę, jis pats sulaužė Minsko susitarimus ir pripažino dviejų apsišaukėliškų „respublikų“ Luhanske ir Donecke nepriklausomybę.

V. Putinas savo vaizdo kreipimesi sakė, kad „Rusijos interesai, mūsų piliečių saugumas mums yra nediskutuotini.“

Jis taip pat teigė, kad yra įsitikinęs šalies kariuomenės profesionalumu, taip pat tuo, kad ji gins šalies nacionalinius interesus.

V. Putinas gyrė armijos karinį pasirengimą ir sakė, kad šalis toliau kurs modernius ginklus.

„Ir toliau plėtosime perspektyvias ginkluotės sistemas, įskaitant hipergarsinius ir naujais fizikos principais grindžiamus ginklus, plėsime modernių skaitmeninių technologijų bei dirbtinio intelekto elementų naudojimą, – sakė Kremliaus šeimininkas. – Tokie kompleksai – išties ateities ginklai, reikšmingai didinantys mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą.“

10:10 Rusijos karių skaičius auga

Ukraina skelbia, kad prie jos sienos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose sutelkta beveik 200.000 Rusijos karių. Ukrainos naujienų tarnyba „unian“ skelbia, kad prie Ukrainos sienos ir į Baltarusiją toliau plūsta Rusijos kariai ir karinė technika.

„Reuters“ paskelbė naujas palydovines nuotraukas netoli Ukrainos sienos, kuriose matyti šimtų karinių transporto priemonių judėjimas ir naujai dislokuota ligoninė.

Vaizdai priklauso privačiai bendrovei „Maxar Technologies“, kuri jau kelias savaites stebi Rusijos pajėgų koncentraciją. 

Ukrainos naujienų tarnyba teigia, kad nerimą kelia V. Putino pareiškimas apie apsišaukėliškų „respublikų“ pripažinimą Luhansko ir Donecko administracinių sričių ribose. Tai reiškia, kad Rusija gali bandyti okupuoti ir šiuo metu Kijevo kontroliuojamas teritorijas šiose srityse.

10:00 Siūlo įvesti karo padėtį

Ukrainos Aukščiausioji Rada pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo prašo Ukrainos prezidento V. Zelenskio įvesti karo padėtį Donecko ir Luhansko srityse.

Rezoliucijoje taip pat raginama nutraukti transporto ryšius su Rusija ir uždaryti valstybės sieną su Rusija ir Baltarusija.  

07:30 Pentagonas: JAV į Baltijos šalis siunčia apie 800 pėstininkų, naikintuvų, sraigtasparnių

Paaiškėjo daugiau informacijos apie papildomas į Baltijos šalis JAV siunčiamas pajėgas, apie kurias antradienį pranešė J. Bidenas.

07:19 Baltieji rūmai: J. Bideno ir V. Putino susitikimo nebus

Baltųjų rūmų atstovė spaudai J. Psaki pranešė, kad šiuo metu planuose tikrai nėra JAV prezidento J. Bideno susitikimo su Rusijos vadovu V. Putinu. Ji pridūrė, kad norint surengti tokį susitikimą Rusija pirma turi deeskaluoti su Ukraina susijusį konfliktą.

Sekmadienį Baltieji rūmai buvo paskelbę, kad J. Bidenas iš principo sutiko susitikti su V. Putinu, jei „nebus įvykusi invazija“.

JAV Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko apsišaukėliškas „respublikas“ nepriklausomomis prilygina invazijai.

Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas atšaukė susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu, kuris buvo numatytas ketvirtadienį Ženevoje.

[infogram id="64ba8f53-3832-4b8e-b61d-95065c4fff83" prefix="r83" format="interactive" title="Rusijos agresijos prieš Ukrainą įvykių chronologija"]