A. Lukašenka: Lietuvai kovoti su neteisėta imigracija padėsime „ne neatlygintinai“
„Jeigu jiems bus reikalinga pagalba, mes jiems tą pagalbą suteiksime – tačiau jau ne neatlygintinai“, – duodamas interviu televizijai „Sky News Arabia“ sakė A. Lukašenka. Jo žodžius citavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Prezidentas pridūrė, kad organizuojant pasienyje veiksmus prieš neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, neteisėtą migraciją, ginklų ar narkotikų kontrabandą, reikia nemažai lėšų.
„Jeigu norite, kad jums šiuo atžvilgiu padėtų, neužmeskite mums ant kaklo kilpos, – perspėjo A. Lukašenka. – Jie mums įvedė sankcijas; jie ėmėsi smaugti mano šalį, mano tautą. Aš – šios tautos prezidentas. Privalau, įvertinęs padėtį, imtis tam tikrų veiksmų, kad tautos neuždusintų, kad šalies nesunaikintų. Imdamiesi tokių veiksmų jie nori, kad juos gintume esant tokiai padėčiai? Paklausykite – mažų mažiausiai tai keista.“
A. Lukašenka pridūrė, kad Lietuvoje veikia nusikalstamų grupuočių, susijusių su migrantų gabenimu.
„Jeigu jie (lietuviai, lenkai, vokiečiai ar prancūzai) nori nuslėpti tiesą – gali priekaištauti Baltarusijai, kad prisidedame prie šios migracijos. Jeigu jie nori iš tikrųjų kovoti su neteisėta migracija ir nukreipti šią neteisėtą migraciją į įprastas vėžes – tegul pradeda nuo savęs“, – tvirtino A. Lukašenka.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, vertindamas A. Lukašenkos pareiškimą dėl pagalbos Lietuvai tvarkantis su migrantais, sako, kad tai tėra šantažas.
„Tai nėra pagalba, tai šantažas. Iš teroristinio režimo kitko ir nesitikime. Atsakymas paprastas – jeigu Minskas nesustos ir toliau gabens migrantus, tai Lietuva siūlys naujas sankcijas“, – G. Landsbergio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.
Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Rugpjūtį įvykę rinkimai Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę opozicijos protestų bangą, į kurią Minsko režimas atsakė griežtomis represijomis prieš demonstrantus, nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės aktyvistus. Vakarų šalys į šiuos A. Lukašenkos veiksmus atsakė virtine sankcijų.
Gegužės pabaigoje įtampa su Vakarais dar labiau paaštrėjo dėl bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske. Šiuo laineriu skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega, buvo sulaikyti.
Kai dėl šio incidento sankcijos Minskui buvo išplėstos, A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarų šalys dabar galės pačios rūpintis narkotikų kontrabandos ir neteisėtos migracijos kontrole prie sienų su Baltarusija. „Mes stabdydavome narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysit ir gaudysit“, – tąsyk kalbėjo jis.
Anksčiau šį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michel'is pareiškė, jog esama įtarimų, jog Baltarusijos valdžia prisideda prie pabėgėlių srauto į Lietuvą, ypač iš Irako, skatinimo.
Lietuvos Seimas praeitą savaitę priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija.
Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.
