Prancūzai protestuoja prieš saugumo įstatymą ir policijos smurtą
Aistras šalyje dar labiau pakurstė keliomis dienomis anksčiau įvykęs incidentas, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policininkai muša ir rasiškai įžeidinėja vieną juodaodį.
Šis incidentas sukrėtė Prancūziją: garsenybės ir politikai smerkė policininkų veiksmus, o debatai dėl prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės pasiūlyto įstatymo vyko itin emocingai.
E. Macronas penktadienį smurtą prieš juodaodį vadino „nepriimtinu užpuolimu“ ir prašė vyriausybę pateikti pasiūlymų „kovai su diskriminacija“.
Bene prieštaringiausių vertinimų sulaukė naujo įstatymo 24-asis straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuos matyti pareigas vykdantys policijos pareigūnai, vieša paskelbimą siekiant „pakenkti jiems fiziškai arba psichologiškai“.
Nacionalinis Susirinkimas šį teisės aktą priėmė praeitą savaitę, bet jo dar nėra patvirtinęs Senatas. Įstatymas visoje Prancūzijoje išprovokavo demonstracijų ir kitokių protestų.
Eitynių organizatoriai ragina atsisakyti 24-ojo straipsnio, nes jis, anot jų, prieštarauja „mūsų respublikos piliečių pagrindinėms teisėms“.
„Šiuo įstatymu siekiama pakirsti žiniasklaidos laisvę, laisvę informuoti ir būti informuotiems, žodžio laisvę“, – pareiškė viena iš grupių, organizuojančių šeštadieninius protestus.
Profesinės sąjungos tikriausiai palaikys demonstracijas; taip pat veikiausiai prisidės vadinamojo „Geltonųjų liemenių“ judėjimo, kurio audringi protestai prieš E. Macrono vyriausybę 2018 ir 2019 metais krėtė Prancūziją, aktyvistai.
Paryžiaus valdžia reikalavo, kad organizatoriai mitingą organizuotų vienoje vietoje, bet penktadienį vakare pareigūnai suteikė leidimą surengti eitynes.
Vyriausybė taip pat pasiuntė ženklų, kad kontroversišką nuostatą galbūt ruošiamasi atšaukti: premjeras Jeanas Castexas penktadienį paskelbė, kad paskirs komisiją, turėsiančią perrašyti 24-ojo straipsnio projektą.
Dabartinės redakcijos įstatymas numato, kad pažeidėjams už policijos pareigūnų nuotraukų paviešinimą gali būti skirta iki vienų metų laisvės atėmimo ir iki 45.000 Eur bauda.
Vyriausybė sako, kad tokia nuostata pareigūnus stengiamasi apsaugoti nuo grasinimų paviešinti su jais susijusią asmeninę informaciją (vadinamojo doksingo) ir persekiojimų internetu, bet kritikai atkreipia dėmesį, jog šis įstatymas yra naujas įrodymas, kad E. Macrono administracija krypsta į dešinę.
Tačiau žiniasklaidos profesinės sąjungos sako, kad teisės aktas gali suteikti policijai pagrindą uždrausti žurnalistams ir socialinių tinklų vartotojams fiksuoti pareigūnų įvykdomus pažeidimus.
Jie kaip pavyzdį pateikia neseniai įvykusį incidentą, kai juodaodis muzikos prodiuseris Michelis Zecleras buvo sumuštas ir rasiškai įžeidinėjamas policininkų. Šiuos veiksmus nufilmavo apsaugos kameros, o vėliau įrašas buvo paskelbtas internete ir išprovokavo didelio masto kritiką dėl pareigūnų elgesio.
Pirmadienį žurnalistai stebėjo ir filmavo policijos šiurkštų elgesį pareigūnams ardant vieną migrantų stovyklą Paryžiuje.
Laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, Paryžiaus policijos vadovas Didier Lallement'as prieš šeštadienį planuojamas demonstracijas rašė policijos pareigūnams, jog „ateinančiomis dienomis ir savaitėmis... neabejotinai susidursite su sunkumais, abejonėmis, netgi pykčiu ir baime“.
Vis dėlto jis tvirtino galįs „kliautis [policijos pareigūnų] principingumu, garbės ir etikos suvokimu“.
Protestų dėl policijos žiaurumo jau vyko kitose šalies vietose.
Penktadienį vakare pietiniame Tulūzos mieste demonstrantai išėjo į gatves, nešdamiesi plakatus. Tarp jų skelbiamų šūkių buvo pareiškimas „Policija – visur, o teisingumo – niekur“.
Vakariniame Nanto mieste policija pranešė apie 3.500 protestuotojų, bet organizatoriai sakė, kad į gatves išėjo 6.000–7.000 žmonių.
