Europos Komisija siūlo 750 mlrd. Eur vertės ekonomikos gaivinimo fondą, Lietuvai - 6,3 mlrd. Eur
EK siūlomą paramą Lietuvai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. Eur. Iš jų 3,9 mlrd. Eur – dotacijos, o 2,4 mlrd. Eur – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.
Komisaro teigimu, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021-2027 m. iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. Eur ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. Eur be paskolų.
„Dotacijos bus paskirstomos tarp šalių pagal nustatytą formulę. Tai naujos dotacijos, nieko bendra neturinčios su ankstesnėmis skolomis“,– trečiadienį neeilinėje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje pristatydama EK planą kalbėjo Ursula von der Leyen, EK pirmininkė.
Finansuoti pasiūlytą fondą EK siūlo skolinantis ES vardu rinkose iki 750 mlrd. Eur.
„Visų šių problemų, kilusių dėl pandemijos, viena šalis neišspręs. Tai yra istorinis ES momentas. Reikia subalansuoti visiems tenkančią naštą. Mes turime rinktis iš dviejų variantų: arba veikiame pavieniui – kažką palikdami nuošalyje, arba einame drauge. Mano pasirinkimas paprastas. Aš noriu, kad mes atsigavimo keliu žengtumėme drauge Tie, kurie bodisi didesnių investicijų, turėtų žinoti, kad ateityje mes sumokėsime dvigubą kainą“ ,– EP solidarumą skatino U. von der Leyen.
EK pirmininkė pridūrė, kad visos priemonės privalo būti suderintos su ilgojo laikotarpio EK tikslu iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika.
EK pristatytas ekonomikos atkūrimo planas pralenkia Vokietijos ir Prancūzijos bendrą pasiūlymą ES vardu rinkose pasiskolinti apie 500 mlrd. Eur ir juos išdalinti dotacijomis labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms narėms. Be šių pinigų, EK taip pat pasiūlė pasiskolinti ir dar 250 mlrd. Eurų, tačiau šie pinigai būtų išdalijami ES narėms paskolomis.
Skolintis rinkoje EK siūlo, kad valstybėms narėms nereikėtų per krizę didinti savo įnašo į biudžetą, pinigus numatoma grąžinti per kelis dešimtmečius ne anksčiau negu 2028 m. ir ne vėliau 2058 m. VŽ jau rašė, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant skaitmeninį sektorių.
„Nepaisant to, kad virusas palietė visas ES valstybes nares vienodai, padaryta žala ES valstybėms yra skirtinga ir potencialus ekonomikų atsigavimas taip pat atrodo nevienodas“,– rašoma EK pasiūlyme, su kuriuo susipažino VŽ.
Anot EK, nepaisant to, kad kiekviena valstybė parėmė savo darbuotojus ir bendroves, skirtingos ES valstybės narės turi skirtingas galimybes tai padaryti.
„Tai sudaro prielaidas nevienodam Bendrijos ekonomikų atsigavimui ir nevienodoms konkurencijos sąlygoms. Tokios sąlygos tik parodo vieningo EK atsako poreikį“,– rašoma EK pasiūlyme.
Nors fondas pirmiausia matomas kaip parama Pietų Europai, Lietuvos vadovai ir derybininkai išvakarėse akcentavo, kad naujos lėšos turi būti pasiekiamos visiems.
„Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis“, – praeitą savaitę BNS pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jeigu Bendrijos narės priimtų dabartinį EK pasiūlymą, Italija per ateinančius metus gautų 82 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos, Ispanijai atitektų 77,3 mlrd. Eurų.
Be to, šalims dar būtų suteikta paskolų. Iki 91 mlrd. Eurų – Italijai, o Ispanijai – 31 mlrd. eurų.
28,8 mlrd. eurų dotacijomis tektų Vokietijai, o 38,8 mlrd. eurų – Prancūzijai. Lenkijai, remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, galėtų atitekti 37,7 mlrd. eurų dotacijų.
Atskiroms ES narėms siūlomos išmokos ir paskolos sudarytų daugiau kaip 650 mlrd. eurų, o dar 100 mlrd. eurų galėtų būti skirta bendroms ES vadovaujamoms pagalbos programoms, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.
[infogram id="03ff429e-930b-4665-a72c-6de4c314bc24" prefix="Ghv" format="interactive" title="ES ekonomikos atkūrimo fondo dotacijos"]
Šiems EK planams dar turės pritarti Europos Parlamentas ir visos 27 ES vyriausybės „Taupusis ketvertas“ kol kas nebuvo linkęs sutikti su tuo, kad pasiskolinti ES pinigai būtų dalijami dotacijomis, o ne paskolomis. Manoma, kad artimiausias savaites tarp ES valstybių narių tai bus karščiausių debatų klausimas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pranešė, kad ES lyderiai šį planą svarstys per birželio 19 dieną vyksiantį viršūnių susitikimą.
Atnaujintas biudžetas
Europos Komisija trečiadienį taip pat pristatė 2021-2027 m. atnaujintą biudžeto projektą. EK siūlys 1,1 trln. Eur biudžetą, rodo VŽ gautas dokumentas. Ekonomikos atkūrimo fondas bus papildomas prie daugiametės finansinės programos (DFP).
Toks biudžetas yra tik šiek tiek mažesnis negu EK siūlė 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau didesnis negu kompromisinis planas, kurį siūlė Europos vadovų tarybos pirmininkas Charles Michelis.
2018 m. EK siūlė 1,135 trln. Eurų biudžetą, arba 1,11% ES bendrųjų nacionalinių pajamų. C. Michelis siūlė 1,095 trln. Eurų biudžetą, kuris tuo metu buvo lygus 1,074% bendrųjų nacionalinių pajamų.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Mūsų iš rankos neišleidžiamam mobiliajam telefonui tampant pagrindiniu medijų vartojimo įrenginiu didžiausias šalyje TV ir radijo programų siuntimo į eterį operatorius Telecentras testuoja naują informacijos perdavimo technologiją, kuri leidžia vaizdą, garsą ir tekstą pateikti tiesiai į mobiliuosius telefonus neapkraunant judriojo (korinio) ryšio tinklų.
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
EK prognozuoja, kad 2020 m. ES ekonomika susitrauks daugiau nei 7%.
