Seimas patvirtino biudžetą, bus laukiama prezidento žodžio
Už 2020 m. valstybės biudžeto patvirtinimą po visą antradienį vykusių diskusijų balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 48, susilaikė 3. Už buvo ne tik visi posėdyje dalyvavę valdantieji ir dauguma nefrakcionuotų parlamentarų, bet ir vienas kitas opozicijos atstovas.
Parlamentarai aktyviai dalyvavo posėdyje, skirtame biudžeto priėmimui, – nuolat registravosi daugiau kaip 130 Seimo narių iš 141.
Valdantieji džiūgavo
„2020 m. valstybės biudžetas priimtas“, – po penkias valandas be pertraukų vykusio plenarinio posėdžio pakiliai paskelbė jam pirmininkavusi Rima Baškienė, Seimo vadovo pirmoji pavaduotoja. Šiuos jos žodžius palydėjo valdančiųjų aplodismentai ir džiaugsmo šūksniai.
„Buvo daug baimių, nuogąstavimų, kad nebus rasti sprendimai. Bet jie visi buvo rasti. Žinoma, visada norėtųsi daugiau. Bet šis biudžetas tikrai atitinka realybę, yra ir pakankamai atsargus, ir tuo pat metu pakankamai ambicingas, nes socialinės išlaidos ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėja, klojamas pamatas dar labiau mažinti socialinę atskirtį“, – vertindamas biudžetą po balsavimo sakė Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
„Skaičiai rodo, kad kitąmet įvairioms sritims – švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, kultūrai ir kt. – bus iš viso skirta beveik milijardu eurų daugiau nei šiemet. Vaiko pinigams didinti ir kitiems socialiniams įsipareigojimams vykdyti – dar keli šimtai milijonų. Kada buvo toks įspūdingas augimas?“, – retoriškai klausė valdančiosios „Lietuvos gerovės“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.
„Sveikinu, kad ne tik apsisprendėm didinti socialines išmokas bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet ir radome savyje jėgų priimti kai kuriuos pajamas didinančius mokestinius įstatymus, ypač dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo“, – džiūgavo valstietis-žaliasis Tomas Tomilinas.
Keli skeptiški žodžiai
Opozicija buvo kur kas skeptiškesnė.
„Nei tas biudžetas ambicingas, nei kaip nors įspūdingesnis. Tai vargo biudžetas, kuris nepanaudoja to didelio pastarųjų metų ekonomikos augimo“, – kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
„Norėtųsi paklausti valdančiųjų – ar jau gavote padėkos raštus iš Latvijos ir Lenkijos, kurių biudžetus papildys jūsų priimti sprendimai, iš kitų Europos šalių, į kurias dar masiškiau važiuos mūsų kvalifikuoti specialistai? Be to, šis biudžetas signalizuoja gilią nepagarbą piliečiams, nes kai kurie mokestiniai pokyčiai įsigalios vos po poros savaičių nuo dabar“, – sakė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Konservatorius Mykolas Majauskas buvo kiek nuosaikesnis: „Biudžetas gal ir nėra toks tragiškas, kaip galima būtų pagalvoti, analizuojant visą tą chaosą, kuris lydėjo jo priėmimą. Bet juo vis dėlto nėra įgyvendinami visi tie pažadai, kurie buvo duoti viešojo sektoriaus darbuotojams. Gerovės valstybė šiuo biudžetu vargu ar bus sukurtas.“
Aistros dėl ugniagesių algų
Opozicija jau iš anksto pareiškė, kad dauguma jos atstovų nebalsuos už 2020 m. biudžetą. Opoziciniai konservatoriai prie savo darbo vietų plenarinių posėdžių salėje pasikabino lapelius su raginimu valdantiesiems „Nelaužykit žodžio“, t. y. skirti tiek lėšų viešajam sektoriui, ypač algų kėlimui, kiek buvo žadėta derybose su socialiniais partneriais.
Daug aistrų sukėlė ugniagesių protesto akcijoje iškelti reikalavimai skirti papildomus beveik 10 mln. Eur jų atlyginimų pakėlimui. Tačiau šiai opozicijos paremtai iniciatyvai nepakako balsų. Po Seimo balsavimo, per kurį pasiūlymas buvo atmestas, salėje buvę ugniagesių atstovai atsistojo ir pasipiktinę išėjo. Jie žadėjo svarstyti galimybę po tokio Seimo sprendimo pratęsti ir praplėsti savo protesto akcijas.
„Galiu patikinti, kad Vyriausybės parengtame galutiniame biudžeto plane yra numatyta kitąmet ugniagesiams vidutiniškai 127 Eur padidinti atlyginimus. Jeigu mes pritarsime dar didesniam kėlimui ir, atitinkamai, didesnėms išlaidoms iš biudžeto, rizikuojam netilpti į fiskalinės drausmės rėmus. Prezidentas tada vetuos ir išvis niekam nieko nuo Naujųjų metų nepadidės. Tokią tad turime alternatyvą“, – sakė Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė.
„Jūs esate beviltiška, nes ne tik neturite pakankamo socialinio jautrumo tokiai svarbiai sričiai kaip statutinių pareigūnų algos, bet dar ir nemokate skaičiuoti. Atsistatydinkite. Galbūt jūsų atlyginimo paskirstymas bent kažkiek leis padidinti ugniagesių atlyginimus“, – emocingai kalbėjo anksčiau valdantiesiems valstiečiams-žaliesiems priklausęs Vytautas Bakas.
Žadėjo kreiptis dėl veto
Dabar, kai biudžetas priimtas, opozicija svarstys galimybę kreiptis į prezidentą su raginimu jį vetuoti.
Prezidentas G. Nausėda priminė turįs konstitucinę teisę tai padaryti, jeigu matys, kad „biudžetas neatitiks fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų“. Jo komentarų priimtajam biudžetui kol kas nėra, nes antradienį prezidentas lankėsi Rygoje. Valstybės vadovo patarėjai pastebėjo, kad sprendimą dėl biudžeto pasirašymo G. Nausėda priims įsigilinęs į „visą patvirtintąjį įstatymą bei jį lydintį pakeitimų paketą“.
Premjeras S. Skvernelis ir kiti valdantieji pareiškė nematantys pagrindo biudžeto vetavimui.
„Kalbėjau su prezidentu. Jis nubrėžė tas raudonas linijas, tai pagrindinė yra fiskalinės drausmės laikymasis. Šiandien atitinka, ant ribos, bet atitinka tuos kriterijus“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
„Žinant, kad šie metai yra rinkiminiai metai, tai jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra, tai galima sakyti, kad esu patenkintas, kadangi neatsirado naujų mokesčių, dėl kurių virė aistros“, – pridūrė jis.
Atmetė absoliučią daugumą iniciatyvų
Tuo metu Vilius Šapoka, finansų ministras, pareiškė, kad Vyriausybės parengtasis biudžeto projektas „yra pakankamai subalansuotas, kompromisinis ir fiskalinės drausmės reikalavimus atitinkantis projektas“.
Ministras iš Seimo tribūnos antradienį pristatė Vyriausybės parengtą jau trečiąjį biudžeto variantą. Ministrų kabinetas pritarė tik daliai Seimo narių pasiūlymų, susijusių su papildomomis išlaidomis tam tikroms sritims – iš daugiau kaip septynių dešimčių per pastarąsias savaites pateiktųjų iniciatyvų Vyriausybė palaimino tik nepilnas dvi dešimtis.
Seimas valdančiųjų balsų dauguma antradienio posėdyje atmetė visus parlamentarų pasiūlymus, kuriems nepritarė ministrai, nes nei vienas jų nesurenka reikiamo 71 balso. Pvz., nepritarta iniciatyvai skirti 30 mln. Eur melioracijos programoms, bet pavyko surinkti pakankamai balsų, kad būtų skirti papildomi keli šimtai tūkstančių eurų melioracijos įrenginių techninei priežiūrai.
Atmesta ir opozicijos iniciatyva mokytojų ir dėstytojų atlyginimus dešimtadaliu padidinti jau nuo 2020 m. pradžios, o ne nuo rugsėjo 1-osios, kaip numatė Vyriausybė.
Išvakarėse pateikė atnaujintą variantą
Valstybės biudžeto numatomos pajamos kitąmet turėtų siekti beveik 11,6 mlrd. Eur, išlaidos sudarys apie 12,7 mlrd. Eur.
Biudžeto pirmasis projektas buvo pateiktas dar spalio viduryje. Kartu pasiūlytas ir pluoštas įstatymų pakeitimų, nulemsiančių biudžeto rodiklius. Per šiuos du mėnesius Seimas ir Vyriausybė intensyviai diskutavo apie su svarbiausiu metų finansiniu dokumentu susijusius klausimus. Į šią diskusiją su savo pasiūlymais įsijungė ir prezidentas G. Nausėda.
Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad biudžeto svarstymą lydėjo chaosas ir gausa nesutarimų. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia diskusijų tarp politikų kėlė vaiko pinigai, stambios prekybos, bankų pelno ir automobilių mokesčiai.
Ruošdamasi biudžeto priėmimui Vyriausybė pirmadienį patvirtino galutinį projekto variantą ir pateikė jį Seimui.
Naujausiame projekte buvo įtraukti papildomi 40 mln. Eur vaiko pinigams, taip pat daugiau lėšų bazinei pensijai, nemokamoms bakalauro studijoms, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui.
Be to, siekdama atitikti fiskalinės drausmės reikalavimus Vyriausybė pasiūlė kitąmet įšaldyti apie 138 mln. Eur Kelių fondo lėšų ir 18 mln. Eur Klimato kaitos programoje. 2020 m. biudžeto planuojamos pajamos sumažintos 30 mln. Eur, iš jų 9,5 mln. Eur dėl mažesnio automobilių mokesčio ir daugiau kaip 38 mln. Eur mažesnių kitų mokesčių pajamų, tuo metu planuojamos pelno mokesčio pajamos dėl papildomo bankų apmokestinimo padidintos 17,7 mln. Eur.
Viešųjų finansų perteklius – 0,2% BVP
Iki biudžeto tvirtinimo Seimas antradienį dar apsisprendė dėl taršių automobilių ir bankų pelno didesnio apmokestinimo. Taršių automobilių mokestis atsiras kitų metų liepą, bankų pelnas didesniu tarifu bus apmokestintas nuo sausio. Stambios prekybos mokestis atidėtas neribotam laikui.
Jau anksčiau Seimas apsisprendė kitąmet didinti akcizus alkoholiui, degalams ir kaitinamajam tabakui, taip pat išplėtė nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Antradienį taip pat priimtas sprendimas nuo sausio vaiko pinigus padidinti nuo 50 iki 60 Eur, o nuo 2021 m. – iki 70 Eur. Nepasiturinčioms, daugiavaikėms šeimoms vaiko pinigai sieks 100 Eur.
Viešųjų finansų balansas kitąmet numatomas teigiamas, planuojant 0,2% bendrojo vidaus produkto perviršį. Valstybės rezervuose 2020 m. pabaigoje planuojama turėti apie 1,7 mlrd. Eur.
