Seimas iki 20% padidino pelno mokestį bankams
Už mokesčio padidinimą balsavo 90 parlamentarų, prieš – 15, susilaikė – 21 Seimo narys.
20% pelno mokesčio tarifas pagal patvirtintą pataisą, kuri įsigalios kartu su biudžetu nuo 2020 m. sausio 1 d., bus taikoma bankų apmokestinamojo pelno daliai, kuri yra didesnė nei 2 mln. Eur.
Bankų pelnas iki 2 mln. Eur ir toliau bus apmokestinamas įprastu 15% tarifu.
Papildomas 5 proc. punktų mokestis kredito įstaigoms galios tris metus, kaip nurodoma įstatyme „apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį“.
Tikisi surinkti papildomus 20 mln. Eur
Finansų ministerija skaičiuoja, kad padidinus pelno mokestį bankams 5 proc. punktais, iki 20%, į kitų metų biudžetą būtų papildomai surinkta apie 20 mln. Eur. Anksčiau Seimo siūlytas bankų turto mokestis valstybės biudžetą turėjo papildyti 52,2 mln. Eur.
2018 m. bankai Lietuvoje uždirbo 360 mln. Eur ikimokestinio pelno, kuris buvo didžiausias nuo 2009 m. Grynasis pelnas pernai siekė 334,5 mln. Eur. Lietuvos banko duomenimis, bankų pelnas šiemet sumažėjo. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur grynojo pelno – 1,3% mažiau per palyginamąjį laikotarpį pernai.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas finansų įstaigos turi galimybę iš pajamų atskaityti per mokestinį laikotarpį sudarytus specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams (suteiktoms rizikingoms paskoloms) padengti.
Prezidentą ragina vetuoti įstatymą
Bankų atstovai paragino Lietuvos prezidentą vetuoti Pelno mokesčio įstatymo pataisą.
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, išplatintame komentare dėl papildomo bankų pelno apmokestinimo teigia, kad politikai tapo kurti teisės profesionalų perspėjimams „dėl mindomos Konstitucijos“.
„Gyvename teisinėje valstybėje, negalime leisti įsigalėti teisiniam nihilizmui. Todėl Lietuvos bankų asociacija, laikydamasi vertybinės pozicijos, kreipsis į Prezidentą prašydama vetuoti antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą“, – teigia M. Zalatorius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas anskčiau atmetė Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje pažymima, kad įstatymo pataisos neatitinka Konstitucijos principų, pirmiausiai Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.
Mokestį nukelti pusmečiui nesutiko
Seimas antradienį nepritarė siūlymui papildomą pelno mokestį bankams įvesti nuo 2020 m. liepos 1 d., kaip to reikalauja Mokesčių administravimo įstatymas, kad nuo mokestinio įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo turi praeiti 6 mėnesiai.
„Nors mokestis galbūt reikalingas, bet skubotas sprendimas statomas ant molinių kojų. Raginu neskubėti“, – prieš balsavimą sakė pataisą teikęs Mykolas Majauskas, Seimo narys, konservatorius.
Jis kvietė sulaukti Europos centrinio banko nuomonės, išklausyti Lietuvos banko vertinimo dėl taikomo mokesčio, atsižvelgti į neigiamą Konstitucinio teismo išvadą.
Siūlymui nukelti įsigaliojimą pusmečiui prieštaravo Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nes tai, pasak jo, „leis bankams nesumokėti 10 mln. Eur mokesčių“, kurie negalės būti skirti socialinėms reikmėms.
Atsisakė apmokestinti bankų turtą
Biudžeto svarstymo stadijoje valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis pasiūlė svarstyti bankų turto mokestį, tačiau gruodžio 6 d. „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai Seime registravo Pelno mokesčio pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio pasiūlė papildomą 7% didesniam nei 2 mln. Eur pelnui.
Galiausiai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai tokį siūlymą atmetė, remdamiesi tuo, kad toks mokesčio tarifo padidinimas pakenktų Lietuvos konkurencingumui, kadangi kitose Baltijos šalyse kredito įstaigoms galioja 20% pelno mokestis, koks ir buvo pasirinktas Lietuvoje.
