Seime priimtas automobilių registracijos mokestis – nuo liepos 1 d.
Už įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, 53 – prieš ir 4 susilaikė.
Posėdžio pradžioje konservatorius Jurgis Razma pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės balsavimą dėl šio įstatymo.
„Kuo ilgiau svarstome, tuo jis (įstatymo projektas – VŽ) šiek tiek artėja prie sveiko proto. Matome, kad pertrauka dar labiau privers visus pamąstyti ir dar ką nors gero sugalvoti“, – sakė Seimo narys. Tačiau šis pasiūlymas Seimo balsavimu buvo atmestas.
Vėliau J. Razma pasiūlė įstatymo įsigaliojimo datą perkelti į liepos 1 d.
„Naujiems mokesčiams turi būti duodamas bent pusės metų terminas. Bent jau mes išlaikytume atitikimą teisėkūros ir mokesčio pagrindų įstatymams“, – sakė jis.
Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
Pabrėžė neatitikimą tikslui
Posėdžio metu Seimo nariai išsakė savo pastabas dėl Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (MTPRMĮ) neatitikimo jo pirminiam tikslui – įstatymo aiškinamajame rašte nurodyto siekio kontroliuoti transporto taršą anglies dvideginiu (CO2).
„Man atrodo, visi žinome, kad automobilio registracija nesukelia taršos. Todėl šis mokestis niekaip nesumažins taršos, – sakė TS-LKD narė Gintarė Skaistė. – Europos Komisija mūsų neprašo mokesčio, o prašo rezultato. Šis mokestis neduos tokio rezultato.“
Kitas šios frakcijos atstovas – Mykolas Majauskas tvirtino, kad mokestį galima vadinti „Karbauskio mokesčiu“, nes jis nukreiptas tik į lengvuosius automobilius, taigi, neapima žemės ūkio technikos, bet padaro išimtis istorinių automobilių kolekcionieriams.
„Net keisdamas pavardę turėsi perregistruoti automobilį – keista, kaip šeimos sukūrimas, valstiečių nuomone, padidina taršą?“, – retoriškai klausė jis.
M. Majauskas prognozavo, kad dėl šio mokesčio žmonės dabar turimais taršiais automobiliais važinės tol, kol šie taps metalo laužu.
„Kalbama, kad Europos Sąjunga mums įves sankcijas už taršą. Atkreipiu dėmesį, kad ES taršą skaičiuoja ne pagal taršių automobilių skaičių. Net ne apskritai pagal taršių automobilių skaičių, kurie stovi garaže, o pagal sunaudotą degalų kiekį“, – tvirtino Seimo narys.
Pirmasis žingsnis
Įstatymo projektą gynęs Žaliųjų ir valstiečių sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tvirtino, kad šis įstatymas yra pirmasis žingsnis link mažiau taršaus automobilių parko formavimo.
„Negi jūs norite, kad mes iš karto eitume prie didelės naštos visuomenei, kad visi kiekvienais metais mokėtų abonentinius mokesčius?, – klausė jis. – Šį mokestį pradėkime taikyti švelniai.“
Jam pritarė ir Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, paskatinęs konservatorius palaikyti siūlomą iniciatyvą.
„Europoje yra 12 valstybių, kurios turi tokio pobūdžio mokestį. Būsime tarp tų šalių, kurios prisideda prie taršos mažinimo“, – sakė ministras ir pridūrė, kad ateityje bus galima tobulinti tą įstatymą.
Iki šiol Lietuva buvo viena iš paskutiniųjų ES valstybių, kuriose nebuvo jokio, su automobilių išmetama tarša susijusio, mokesčio.
Išimtys – kolekcionieriams ir perpardavėjams
VŽ rašė, kad naujas įstatymas bus taikomas lengviesiems automobiliams, jų registravimo ar perregistravimo metu.
Šiame įstatyme numatyta tik viena mokesčio taikymo išimtis – istoriniams (prieš 30 metų ar anksčiau pagamintiems) automobiliams, tačiau nėra jokių išlygų pažeidžiamoms socialinėms grupėms skirtiems, pavyzdžiui – neįgaliesiems pritaikytiems automobiliams.
Taip pat įstatyme numatyta, kad mokestis gali būti grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo registravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Ši nuostata nuo mokesčio atlaisvins automobilių perpardavinėtojus ir naujų automobilių reeksportu užsiimančias įmones.
Mokestis, priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio, sieks nuo 13,5 iki 540 Eur. BFK pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad naujas mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 19–20 mln. Eur.
[infogram id="dd0c184d-f854-4a74-9b41-dea712874294" prefix="qKa" format="interactive" title="Transporto priemonių registracijos mokesčio tarifai"]
VERSLO TRIBŪNA
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
