Seimas juda link 2020 m. biudžeto priėmimo
Aistros dėl ugniagesių algų
Seimo nariai aktyviai dalyvauja posėdyje, skirtame biudžeto priėmimui, – registruojasi daugiau kaip 130 parlamentarų iš 141. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis šiomis savaitėmis ne kartą prognozavo, kad biudžetas bus priimtas maždaug 80-čia balsų.
Opozicija tuo tarpu nebalsuos už 2020 m. biudžetą, vadindama jį „pritemptu ir nerealiu“. Opoziciniai konservatoriai prie savo darbo vietų plenarinių posėdžių salėje pasikabino lapelius su raginimu valdantiesiems „Nelaužykit žodžio“, t. y. skirti tiek lėšų viešajam sektoriui, ypač algų kėlimui, kiek buvo žadėta derybose su socialiniais partneriais.
Jeigu biudžetas vis dėlto būtų priimtas, opozicija žada raginti prezidentą vetuoti šį įstatymą. Prezidentas Gitanas Nausėda priminė turįs konstitucinę teisę tai padaryti, jeigu matys, kad „biudžetas neatitiks fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų“.
Biudžeto svarstymą lydi aštrios diskusijos. Vienu metu salėje netgi pasigirdo parlamentarų švilpimas. Dėl tokio kai kurių opozicinių Seimo narių elgesio valdančiųjų atstovai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Daug aistrų sukėlė ugniagesių protesto akcijoje iškelti reikalavimai skirti papildomus beveik 10 mln. Eur jų atlyginimų pakėlimui. Tačiau šiai opozicijos paremtai iniciatyvai nepakako balsų. Po Seimo balsavimo, per kurį pasiūlymas buvo atmestas, salėje buvę ugniagesių atstovai atsistojo ir pasipiktinę išėjo. Jie žadėjo svarstyti galimybę po tokio Seimo sprendimo pratęsti ir praplėsti savo protesto akcijas.
„Žiūrėdama į akis, galiu patikinti, kad vykdome pasiektus susitarimus ir Vyriausybės parengtame galutiniame biudžeto plane yra numatyta kitąmet ugniagesiams 127 Eur, t. y. 10% padidinti atlyginimus. Jeigu mes pritarsime dar didesniam kėlimui ir, atitinkamai, didesnėms išlaidoms iš biudžeto, rizikuojam netilpti į fiskalinės drausmės rėmus. Prezidentas tada vetuos ir išvis niekam nieko nuo Naujųjų metų nepadidės. Tokią tad turime alternatyvą“, – sakė Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė.
„Jūs esate beviltiška, nes ne tik neturite pakankamo socialinio jautrumo tokiai svarbiai sričiai kaip statutinių pareigūnų algos, bet dar ir nemokate skaičiuoti. Atsistatydinkite. Galbūt jūsų atlyginimo paskirstymas bent kažkiek leis padidinti ugniagesių atlyginimus“, – emocingai kalbėjo anksčiau valdantiesiems valstiečiams-žaliesiems priklausęs Vytautas Bakas.
Atmetinėja pasiūlymus didinti išlaidas
Valstybės biudžeto numatomos pajamos – beveik 11,6 mlrd. Eur, išlaidos sieks apie 12,7 mlrd. Eur.
Vilius Šapoka, finansų ministras, iš Seimo tribūnos pristatė Vyriausybės parengtą jau trečiąjį biudžeto variantą. Ministrų kabinetas pritarė tik daliai Seimo narių pasiūlymų, susijusių su papildomomis išlaidomis tam tikroms sritims – iš daugiau kaip septynių dešimčių per pastarąsias savaites pateiktųjų iniciatyvų Vyriausybė palaimino tik nepilnas dvi dešimtis.
Seimas valdančiųjų balsų dauguma antradienio posėdyje masiškai atmetinėja parlamentarų pasiūlymus, kuriems nepritarė ministrai, nes nei vienas jų nesurenka reikiamo 71 balso. Pvz., nepritarta iniciatyvai 30 mln. Eur skirti melioracijos programai arba 16 mln. Eur mokytojų ir dėstytojų algų kėlimui jau nuo Naujųjų metų, o ne rugsėjo 1-osios, kaip numatė Vyriausybė.
V. Šapoka vylėsi, kad Seimas pritars Vyriausybės parengtam biudžeto projektui: „Tai pakankamai subalansuotas, kompromisinis ir fiskalinės drausmės reikalavimus atitinkantis projektas“.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį teigė, kad jei Seimas patvirtins Vyriausybė pateiktą biudžeto projektą, prezidentas neturės pagrindo jo vetuoti. „Jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra pateiktas, tai jokio pagrindo vetuoti tikrai nėra. Kalbėjau su prezidentu. Jis nubrėžė tas raudonas linijas, tai pagrindinė yra fiskalinės drausmės laikymasis. Šiandien atitinka, ant ribos, bet atitinka tuos kriterijus“, – žurnalistams sakė premjeras.
„Žinant, kad šie metai yra rinkiminiai metai, tai jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra, tai galima sakyti, kad esu patenkintas, kadangi neatsirado naujų mokesčių, dėl kurių virė aistros. Biudžetas turi būti priimtas, be biudžeto būtų gyventi problematiška. Aš tikiuosi, kad jis bus, toks koks yra su paskutiniais Vyriausybės pasiūlymais ir nebus kokių nors siurprizų Seimo salėje“, – teigė jis.
Išvakarėse pateikė atnaujintą variantą
Biudžeto pirmasis projektas buvo pateiktas dar spalio viduryje. Kartu pasiūlytas ir pluoštas įstatymų pakeitimų, nulemsiančių biudžeto rodiklius. Per šiuos du mėnesius Seimo politikai ir Vyriausybė intensyviai diskutavo apie su svarbiausiu metų finansiniu dokumentu susijusius klausimus. Į šią diskusiją su savo pasiūlymais įsijungė ir prezidentas G. Nausėda.
Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad biudžeto svarstymą lydėjo chaosas ir gausa nesutarimų. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia diskusijų tarp politikų kėlė vaiko pinigai, stambios prekybos, bankų pelno ir automobilių mokesčiai.
Ruošdamasi biudžeto priėmimui Vyriausybė pirmadienį patvirtino galutinį projekto variantą ir pateikė jį Seimui.
Naujausiame projekte numatytos papildomos lėšos vaiko pinigams, bazinei pensijai, nemokamoms bakalauro studijoms, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui.
Be to, siekdama atitikti fiskalinės drausmės reikalavimus Vyriausybė pasiūlė kitąmet įšaldyti apie 138 mln. Eur Kelių fondo lėšų ir 18 mln. Eur Klimato kaitos programoje. 2020 m. biudžeto planuojamos pajamos sumažintos 30 mln. Eur, iš jų 9,5 mln. Eur dėl mažesnio automobilių mokesčio ir daugiau kaip 38 mln. Eur mažesnių kitų mokesčių pajamų, tuo metu planuojamos pelno mokesčio pajamos dėl papildomo bankų apmokestinimo padidintos 17,7 mln. Eur.
Viešųjų finansų perteklius – 0,2% BVP
Iki biudžeto tvirtinimo Seimas dar apsisprendė dėl taršių automobilių ir bankų pelno didesnio apmokestinimo. Taršių automobilių mokestis atsiras kitų metų liepą, bankų pelnas didesniu tarifu bus apmokestintas nuo sausio. Stambios prekybos mokestis atidėtas neribotam laikui.
Jau anksčiau Seimas apsisprendė kitąmet didinti akcizus alkoholiui, degalams ir kaitinamajam tabakui, taip pat išplėtė nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Antradienį taip pat priimtas sprendimas nuo sausio vaiko pinigus padidinti nuo 50 iki 60 Eur, o nuo 2021 m. – iki 70 Eur. Nepasiturinčioms, daugiavaikėms šeimoms vaiko pinigai sieks 100 Eur.
Antradienį Seimas taip pat balsuos dėl 2020 m. „Sodros“ ir PSDF biudžetų priėmimo. Numatoma, kad „Sodros“ pajamos kitąmet sieks 4,88 mlrd. Eur, išlaidos – 4,53 mlrd. Eur.Senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,1%. Pensijas dar kiek padidins prezidento inicijuotas papildomas bazinės pensijos indeksavimas.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
PSDF biudžetas bus subalansuotas – pajamos ir išlaidos sudarys 2,3 mlrd. Eur, tačiau kartu planuojamos ir papildomos beveik 370 mln. Eur pajamos, kurios bus panaudotos kaip rezervinės lėšos arba bus paskirstytos metų eigoje įvairioms sveikatos sistemos programoms finansuoti.
Visų viešųjų finansų balansas kitąmet numatomas teigiamas, planuojant 0,2% bendrojo vidaus produkto perviršį. Valstybės rezervuose 2020 m. pabaigoje planuojama turėti apie 1,7 mlrd. Eur.
