Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas?
Politologai pažymi, kad šie EP rinkimai laikomi bene svarbiausiais per visą Europos Parlamento istoriją, galinčiais turėti įtakos ES ateičiai. Daug kas priklausys, kokios partijos užims dominuojamą padėtį naujame EP – paprastai rinkėjai simpatijas atiduoda už tas politines jėgas, kurias rėmė savo nacionaliniuose rinkimuose. Tačiau šiuo metu ES susiduria su dideliais vidiniais ir išoriniais iššūkiais, tad rinkimų dėlionė yra sunkiau prognozuojama. Nerimą tebekelia Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vykdoma politika – tai žmogus, vadinamas viena pagrindinių ES problemų, nepaisantis jokių žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės principų. Paramą gali gauti skeptiško požiūrio į ES neslepiančios partijos Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Įdomi situacija pastaruoju metu klostosi Jungtinėje Karalystėje – užsitęsus „Brexit“ procesui, ryškėja piliečių nepasitenkinimas valdančiosiomis partijomis, todėl randasi palankus momentas europietiškai nusiteikusioms politinėms jėgoms, tarp jų – liberalams demokratams. Jei jiems pavyktų gauti nemenką skaičių mandatų į EP, tai galėtų būti signalas, kad britai pasisako už narystę ES. „Balsas už liberalus demokratus yra balsas už tarptautinę, išorėn žvelgiančią Didžiąją Britaniją. Balsas už liberalus demokratus yra balsas sustabdyti „Brexit“, – per partijos susirinkimą sakė lyderis Vince’as Cable’as. Nedviprasmiškas šios partijos nepritarimas „Brexit“, regis, patinka narystę ES remiantiems rinkėjams, kurie paprastai balsuotų už leiboristus ir konservatorius. Rinkimai, sekmadienį vyksiantys Lietuvoje, parodys, ar mūsų šalies piliečiams rūpi (ir kiek rūpi) ES ateitis. Tarp 751 europarlamentaro bus 11atstovų iš Lietuvos: į šiuos mandatus pretenduoja daugiau kaip 300 kandidatų.
„Europarlamentarų darbą turi vertinti mūsų žmonės – balsavimu, rinkdami dabar jau naujus europarlamentarus. Ten taip pat atsakingas Lietuvos interesų atstovavimo darbas, be kurio daugelis mūsų sprendimų – kaip Europos biudžetas, įvairūs kiti projektai – negali būti išspręsti, todėl labai tikiuosi, kad mūsų žmonės pasistengs išrinkti tuos, kurie dirba, o ne tik sėdi, ir ne tik džiaugiasi gera alga“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Raktinis žodis čia yra „dirba“. Nes, kaip rodo EP statistika, dauguma mūsų europarlamentarų net ir nesėdi – ką jau kalbėti apie darbą. Posėdžių metu jų kėdės dažnai būna tuščios, lankomumas – itin prastas. Gal jie ir sėdi – kur nors kitur. Koks bus naujas Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų būrys? Gali būti, kad jis ir nebus visiškai naujas, nes į Briuselį grįžti planuoja ne vienas senbuvis – tarp jų ir tie, kurie tik „džiaugėsi gera alga“. Šiemet trejuose rinkimuose dideles viltis puoselėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikisi atsigriebti bent EP rinkimuose. Jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra pareiškęs, jog nesėkmės prezidento ir EP rinkimuose atveju valstiečiai trauksis iš valdančiosios daugumos. Ką valstiečiai vadintų nesėkme EP rinkimuose? Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, užsiminė, kad pralaimėjimu laikytų, jei nepavyktų laimėti nė vieno mandato. „Blogas laimėjimas būtų vienas iškovotas mandatas, o visi kiti laimėjimai būtų geri“, – konstatavo jis. Valstiečiai kaip visada dramatizuoja – „su skydu ar ant skydo“. Ponas Karbauskis gerokai suaktualino Lietuvoje rinkimus į EP, it ant pokerio stalo pastatęs partijos likimą. Kiti meta pensijų kortą, treti – išmokas žemdirbiams, dar kiti – lygybę ir solidarumą ir t. t. O garsaus pokerio žaidėjo vedamas sąrašas Briuselyje ruošiasi kurti... Lietuvos gerovę.
VŽ mato, kad pasivažinėti traukiniu į EP nori ne tik 13-uoju numeriu pažymėto visuomeninio rinkimų komiteto nariai. Skaitant jų programas, prisimenant kai kurių buvusių europarlamentarų „nuopelnus“, matyti, kad ne vienas jų blefuoja. Praeis sekmadienis ir pamatysime, kieno traukiniai liks prikepę prie bėgių, o kas pajudės atstovauti Lietuvai tokioje Europos Sąjungai svarbioje institucijoje.
