Pensijų sistemos reforma apskųsta Konstituciniam Teismui

Pasirašė 30 Seimo narių

Mykolas Majauskas, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys, ketvirtadienį informavo VŽ, kad po kreipimusi į KT yra surinkta 30 parlamentarų parašų. Tarp pasirašiusiųjų daugiausia – TS-LKD atstovai Seime, tačiau yra ir pavieniai opozicinių Liberalų bei Socialdemokratų partijos frakcijų nariai, taip pat Mišriajai grupei priklausantys parlamentarai.

„Pasitikėjimas pensijų sistema skatina žmones kaupti ir leidžia valstybei planuoti būtinas išlaidas didinti pensijas. Tuo tarpu skuboti ir neišdiskutuoti sprendimai turi priešingą efektą. Todėl kreipiamės į KT išaiškinti, ar kūlversčiais priėmus pensijų sistemos pakeitimus bus užtikrintas valstybės finansų tvarumas, ar nebus pažeisti kaupiančiųjų teisėti lūkesčiai, nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principai“, – VŽ sakė p. Majauskas.

Kreipimesi į KT prašoma įvertinti, ar atitinka Konstituciją Seimo valdančiųjų balsais paskutinėmis pavasario sesijos dienomis priimtos įstatymų pataisos, numatančios pensijų sistemos pertvarką nuo 2019 m.

Be kita ko pasirašiusieji abejoja, ar „pakeistais įstatymais nėra paneigiami antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėti lūkesčiai“, ar Konstitucijai neprieštarauja „anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose“, ar nėra nustatomas pernelyg trumpas laikotarpis pasiruošti numatomiems esminiams pokyčiams pensijų sistemoje.

Prezidentė neprieštaravo

Seimo narių grupės kreipimasis į KT nestabdo Seimo priimtųjų įstatymų įgyvendinimo. Be to, nėra numatyta, kad tokį kreipimąsi Teismas svarstytų skubos tvarka, be eilės. Todėl kol kas nėra aišku, kada KT imtųsi šios bylos – jeigu rudenį būtų nuspręsta ją paspartinti, tada bylos išnagrinėjimas galimas dar iki šių metų pabaigos, tačiau greičiausiai tai įvyks tik kitąmet, kai pensijų sistemos pertvarka bus pradėta įgyvendinti.

Birželio pabaigoje Seimo priimtas 26 įstatymų pataisas, susijusias su pokyčiais pensijų ir mokesčių sistemoje, prezidentė liepos 4 d. pasirašė ir oficialiai paskelbė. Ponios Grybauskaitės teigimu, dėl priimtų pataisų atsiranda galimybė didinti „Sodros“ pensijas ne tik tiems žmonėms, kurių pensijos šiuo metu yra mažiausios, bet ir visiems dabartiniams pensininkams, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba: „Dirbantiesiems sukuriama paskata sukaupti didesnę senatvės pensiją. Jiems suteikiama galimybė kaupti papildomai – daugiau, nei įstatyme numatytas minimumas, ir pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Jos numatytos ir darbdaviams, jeigu jie prisidės prie savo darbuotojų kaupiamų pensijų.“

Prezidentė pabrėžė, kad pensijų fondų dalyvių keliama teisėtų lūkesčių problema yra sprendžiama paliekant valstybės biudžeto dotaciją, kaip valstybės paskatinimą dalyvauti kaupime, įtvirtinant mokesčių lengvatas kaupiantiesiems daugiau, mažinant apmokestinimo naštą darbo jėgai.

Anot p. Grybauskaitės, Vyriausybė turi tinkamai pasirengti sprendimų įgyvendinimui ir suprantamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes.

Numatyta pertvarkyti visą sistemą

Pagal Seimo priimtuosius ir prezidentės pasirašytuosius įstatymus, pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, atsisakoma „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatoma nauja kaupimo formulė – 3% gyventojo atlyginimo ir 1,5% šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 m. pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.

Nuo 2019 m. sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 m. asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 m. Vyresni nei 40 m. ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, bus mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8%, nuo 2020 metų – 0,65%, o nuo 2021 m. – 0,5% fondo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės), anuitetui įsigyti reikiamų lėšų suma mažinama iki 10.000 Eur.

Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Nemažai kritikuotas automatinis dirbančiųjų įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina siūlymą pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.