Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą
Derybos dėl Graikijos skolos sumažinimo truko ne vieną mėnesį. Tai buvo vertinama kaip esminė sąlyga valstybei sugrįžti į finansų rinkas ir pabaigti jos gelbėjimo programą, kuri yra vykdoma nuo 2010-ųjų. Tai turėtų įvykti šių metų rugpjūčio 20 d.
„Po ilgų aštuonerių metų Graikija pagaliau pabaigs finansinės pagalbos programą. Tai yra viskas. Tolimesnis skolų naštos mažinimas buvo būtinas, kad Graikijos skola išliktų tvari ateityje“, – ketvirtadienį Liuksemburge kalbėjo Mario Centeno, Portugalijos finansų ministras, pirmininkaujantis euro grupei.
Pagal pasiektą susitarimą, 96,6 mlrd. Eur paskolų, gautų per antrąją pagalbos programos dalį, mokėjimo terminas yra atidedamas 10 metų, bent iki 2033 m. Toks pats atidėjimas taikomas šių paskolų palūkanų normų bei amortizacijos mokėjimams.
Tokių žingsnių imamasi, kad būtų galima užtikrinti, jog Graikija sugebės susitvarkyti su savo skolomis per ateinančius dešimtmečius.
„Tikime, kad skola dabar yra tvari, galime turėti prieigą prie rinkų ir, vykdydami priežiūrą ir reformas, galime tai pasiekti. Graikijos vyriausybė yra patenkinta šiuo susitarimu“, – po susitikimo teigė Euclidas Tsakalotas, Graikijos finansų ministras, jį cituoja agentūra „Reuters“.
Graikijos kreditoriai taip pat sutarė dėl paskutinio 15 mlrd. Eur paketo skyrimo. Jis skirtas pagelbėti šaliai susimokėti ankstesnes nepriemokas bei sukurti 24,1 mlrd. Eur atsargą, kuri padės valstybei pasiekti finansų rinkas. Dalis šių lėšų taip pat gali būti skirta išpirkti brangesnes ar trumpesnio laikotarpio paskolas iš Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Europos Centrinio Banko (ECB).
Euro zonos ministrų teigimu, tokios lėšos suteiks Graikijai galimybę papildomai nesiskolinti rinkose maždaug 22 mėnesius.
Tokį euro grupės žingsnį pasveikino Mario Draghi, ECB prezidentas. Jo teigimu, tai turėtų pagerinti skolos tvarumą vidutiniu laikotarpiu. Sprendimus pagyrė ir TVF, praeityje daugelį kartų raginęs mažinti skolų naštą Graikijai.
Ilgesniu laikotarpiu, euro zonos kreditoriai sutarė svarstyti kitus galimus skolų mokėjimo atidėjimus, jeigu Graikijos ekonominė padėtis vėl pablogėtų. Jie taip pat sutarė grąžinti Atėnams maždaug 4 mlrd. Eur pelno, kurį euro zonos centriniai bankai užsidirbo iš Graikijos obligacijų bei atsisakyti maždaug 220 mln. Eur per metus siekiančių baudų, kurios yra susijusios su kai kurių šalių paskolomis.
Jeigu Graikija išlaikys reformų kursą, iki 2022-ųjų euro zonos ministrai įsipareigojo mokėti valstybei 1,2 mlrd. Eur per metus. Šios lėšos bus skiriamos iš minėto pelno iš obligacijų.
Tiesa, šio susitarimo sąlyga yra ta, kad Graikija privalo išlaikyti kasmetinį biudžeto perviršį – per 2,2% nuo BVP nuo 2023 m. net iki 2060-ųjų. Susitarimas galioja tol, kol Graikija nepažeis anksčiau sutartų reformų įgyvendinimo bei biudžeto plano. Tai reiškia, kad situacija Atėnuose ir toliau bus atidžiai stebima.
„Derybos buvo sudėtingos. Diskusijos visada yra sunkios, kai statymai yra dideli“, – „Financial Times“ cituoja Bruno Le Maire‘ą, Prancūzijos ekonomikos ministrą.
Graikijos skolų naštos mažinimui ilgą laiką itin priešinosi Vokietija. Tiesa, tokį sprendimą greičiausiai pasmerks Angelos Merkel, Vokietijos kanclerės, koalicijos partneriai Bavarijoje. Tai gali dar labiau padidinti įtampą šalies vyriausybėje.
Graikijos įsiskolinimai siekia 180% nuo šalies BVP.
