Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų
Reformuodama pensijų kaupimo sistemą, Vyriausybė siūlė atskirti „Sodros“ pensijų sistema nuo antros pakopos, nebepervedant 2% „Sodros“ įmokų į pensijų fondus, o kaupimą antroje pakopoje padarant papildomą paties asmens lėšomis pagal formulę 4+2 pagal formulę, kurioje 4% yra kaupiančiojo prisidėjimas, o 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio priduriama iš valstybės biudžeto.
Pagal Vyriausybės siūlymą, kartu su kaupimo formulės pakeitimu siūloma 2 proc. punktais mažinti „Sodros“ įmokas: taip būtų kompensuojamas įmokų į pensijų fondą padidėjimas daliai kaupiančiųjų.
Taip pat siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.
Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.
Automatinio įtraukimo procedūra kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Nukėlė svarstymą dėl anuitetų
Komiteto nariai pritarė komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno siūlymui rudens sesijai atidėti klausimo dėl centralizuoti anuitetų mokėjimo svarstymą. Vyriausybė siūlė, kad po pertvarkos anuiteto mokėtoju taptų „Sodra“. Vyriausybė galvoja, kad centralizavus anuitetų mokėjimą pensijų anuitetai atpigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių administravimo sąnaudų.
Planuojama, kad valstybinis anuitetų monopolis turėtų atsirasti nuo 2020 m.
Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, bei Marius Jurgilas, Lietuvos Banko valdybos narys, ragino parlamentarus neatidėti šio klausimo svarstymo, kadangi reformos pasiūlymai yra kompleksiniai ir jų nereikėtų skaldyti.
Pasiūlymus atmetė
Komiteto nariai atmetė Seimo narių Rasos Budbergytės ir Algirdo Syso pasiūlymą atsisakyti automatinio įtraukimo. Jį palaikė tik p. Budbergytė.
„Mūsų galva, tai yra optimalus variantas, nes jis skatina žmones kaupti, šalia visų kitų lengvatų (...) kartu paliekama žmonėms teisę rinktis, daugelis žmonių ja vienaip ar kitaip pasinaudos. Tarptautiniai skaičiavimai rodo, kad automatinio įtraukimo būdu iš esmės nėra visai kaupimo sistemai sugriūti, ji išlaiko tam tikrą tvarumą“, - argumentavo ministras Kukuraitis
Ponas Majauskas šį principą lygino su kraujo donoryste, kai žmogus yra įtraukiamas į sistemą, nebent jis pats atsisako. Anot jo, tokia numanomo sutikimo logika viešojoje politikoje taikoma vis dažniau.
Taip pat buvo atmesti tų pačių Seimo narių pateikti siūlymai iš pensijų turto mažinti atskaitymus pensijų kaupimo bendrovėms bei iki 6 mėnesių prailginti terminą, per kurį žmonės turi teisę atsisakyti kaupimo.
Pensijų kaupimo reformoje numatyta perpus kirpti pensijų fondų valdytojų mokesčius. Vyriausybės siūloma, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8% nuo 2019 m., 0,65% – nuo 2020 m., 0,5% – nuo 2021 m.
