Ar savaip įgyvendindami EBPO reikalavimus nepabloginsime sąlygų verslui?

Publikuota: 2018-04-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Finansų ministerija ėmėsi tikslinti sandorių tarp susijusių asmenų dokumentavimo tvarką, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis. Siūloma kainodaros dokumentų pagrindinėje byloje pateikti tarptautinės įmonių grupės apžvalgą, pagrindinių produktų tiekimo grandinės ir verslo strategijos apibūdinimą, informaciją apie kontroliuojamuosius tarpusavio sandorius.

Visgi, panašu, kad Finansų ministerijos „smalsumas“ dažnokai viršija EBPO rekomendacijas. Organizacija prašo pateikti bendro pobūdžio tarptautinės įmonių grupės vienetų aprašymą bei nurodyti svarbius pelnui įtaką darančius veiksnius. Lietuviškosiose taisyklėse norima daug detalesnės informacijos. Prašoma apibūdinti ne tik verslą, bet ir verslo strategiją, įskaitant verslo strategijos pasikeitimus lyginant su praėjusiais metais.

Iš pirmo žvilgsnio nuostatos skamba panašiai, tačiau „velnias slypi detalėse“. Jei svarbūs įmonės pelnui įtaką darantys veiksniai gali būti nustatyti ir įvardyti, tai verslo ir jo strategijos bei jos pokyčių lyginant su praėjusiais metais apibūdinimas reikalauja daug didesnio detalumo. Kitaip tariant, viena yra pasakyti, kad įmonės pelno augimui pagrindinę įtaką daro augančios pardavimų apimtys ar didėjantis vartotojų pasitenkinimas, tačiau visai kas kita – nurodyti ne tik verslo tikslus, tačiau ir būdus, kuriais planuojama šių tikslų pasiekti. O tai – jau tik vienas žingsnis nuo verslo konkuravimo strategijos atskleidimo.

Problema ne tik tame, kad įmonėms gali tekti mokesčių administratoriui pateikti šimtus puslapių informacijos, tačiau, blogiausia, kad mokesčių administratoriui jos turėjimas net nėra būtinas. Galiausiai, būtina įvertinti riziką, kad viso įmonės verslo modelio, įskaitant ir įmonės santykinius pranašumus prieš konkurentus, nutekinimas gali tapti pražūtingu įmonei.

Jei Lietuva taptų vienintelė ar viena iš nedaugelio šalių, įsivedusių tokį reikalavimą, tai gali tapti rimtu raudonu signalu užsienio investuotojams, svarstantiems įsikurti Lietuvoje ar čia perkelti savo veiklą. Kam sukti galvą dėl papildomo popierizmo ir mokesčių administratoriaus patikimumo, jei galima įsikurti kaimyninėje šalyje, kurioje tokių perteklinių reikalavimų nėra? Juk skirtingai nei norima padaryti Lietuvoje, EBPO nereikalauja pagrindinėje byloje teikti detalią informaciją apie visos įmonių grupės tarpusavio sandorius.

Kita informacija, kurios užsimota prašyti Lietuvoje, nors EBPO rekomendacijose to ir nėra, tai informacija apie kontroliuojamųjų sandorių tarp tarptautinės įmonių grupės įmonių rūšis ir sumas, sudarančias ne mažesnę kaip 10% tarptautinės vienetų grupės vieneto pajamų ar išlaidų dalį. Lietuvos įmonės mokesčių administratoriui turėtų teikti detalią informaciją net ir apie sandorius, atliekamus ne Lietuvoje ir neturinčius įtakos Lietuvoje sumokamiems mokesčiams, bei galimai visiškai nereikšmingus, tačiau sudarančius daugiau kaip 10% mažo grupės vieneto pajamų ar išlaidų.

Įsivaizduokime tokią situaciją praktikoje. Lietuvoje įsikūrus pasaulinei statybinių medžiagų gamybos lyderei, ši Lietuvoje veikianti antrinė įmonė turėtų pranešti apie visas operacijas pasauliniu mastu, pavyzdžiui, – bendrovės padalinio Lenkijoje sandorius su padaliniu Baltarusijoje, jei pardavimai viršys 10% įmonės pajamų.

Mokesčių administratoriai jau dabar keičiasi jų šalyje veikiančių įmonių pateikta informacija apie sandorius su susijusiais asmenimis. Todėl šis reikalavimas yra tiesiog perteklinis. Svarbu ir tai, kad Lietuvos įmonė gali nedisponuoti informacija, kuri turėtų būti teikiama mokesčių administratoriui, o susijusi užsienio įmonė dėl verslui svarbios konfidencialios informacijos apsaugos tokios informacijos Lietuvos įmonei teikti neprivalėtų. Ypatingai sunku įgyvendint tokį reikalavimą kuomet, pavyzdžiui, Lietuvos vienetas valdo užsienio įmonės mažumos akcijų dalį ir, atitinkamai, pastarosios įmonės nekontroliuoja. Verslas tokiu atveju būtų įspraustas į kampą.

Nors ir numatyta, kad dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių įmonės ne visada turės galimybę gauti tam tikrą informaciją iš kitų tarptautinės įmonės grupės įmonių, verslui vis tiek primetama pareiga maksimaliai siekti surinkti visą informaciją. Šiais reikalavimais įrodinėjimo našta perkeliama verslui - t.y., įmonei būtina atskleisti ir pagrįsti informacijos nepateikimo priežastis, nurodyti, kada informacija bus pateikta, ir (ar) sudaryti kitas galimybes mokesčių administratoriui gauti šią informaciją, net ir tuo atveju, kai informacijos nepateikimo priežastys yra objektyvios ir nuo įmonės nepriklauso. Privalomas informacijos teikimas turėtų būti apribotas tik įmonių grupės, kurios yra konsoliduojamos į pagrindinės įmonės finansines ataskaitas, apimtyje o patys informacijos teikimo reikalavimai – priderinti prie EPBO rekomendacijų.

Galima suprasti Lietuvos norą kuo greičiau įgyvendinti EBPO rekomendacijas, atsižvelgiant į tai, kad narystė šioje organizacijoje jau ranka pasiekiama. Visgi, prieš kerpant reikia dešimt kartų pamatuoti. Persistengus su reikalavimais ir pabloginus verslo sąlygas ne tik nesulauksime paplekšnojimo per petį iš pačios EBPO, tačiau, blogiausia, galime išvysti investuotojų nugaras.

Komentaro autorius - Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 5

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas 5

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo...

Paslaugos
2019.04.20
Už ekstremistinį turinį JAV milžinams Europoje grės baudos iki 4% apyvartos

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui bausti tokias įmones kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ net...

Paslaugos
2019.04.20
Apklausos Ukrainos prezidento rinkimuose lengvą pergalę pranašauja V. Zelenskiui Premium

Naujausia sociologų grupės „Reiting“ atlikta apklausa rodo, kad antrame prezidento rinkimų ture ukrainiečiai...

Verslo aplinka
2019.04.20
Reitingų lentelėje į pirmą vietą pakilo I. Šimonytė 16

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją,...

Verslo aplinka
2019.04.20
Kijevo stadione Ukrainos kandidatų į prezidentus šou

Kandidatai į Ukrainos prezidentus – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka ir favoritu laikomas...

Verslo aplinka
2019.04.19
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 13

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
Dėl ataskaitos detalių Demokratų partija reikalauja R. Muellerio viešo liudijimo

JAV Demokratų partija nori, kad JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, kuris ketvirtadienį po 22...

Verslo aplinka
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 1

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
Teisme liudijanti L. Graužinienė: pelno mokesčio pataisos neatitiko ES direktyvos  1

Loreta Graužinienė, buvusi Seimo pirmininkė, sako, kad parlamente 2015 m. svarstytas Pelno mokesčio įstatymo...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Mazuronis: esu tas, kurį galima vadinti „eurorealistu“ Premium

Prezidentas turėtų savo autoritetu užtikrinti valstybės pažangą ir reformų vykdymą , bet jis neturėtų kištis...

Verslo aplinka
2019.04.19
Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas 8

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria, ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvo...

Dviguba pilietybė: malonė ar norma? 55

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites, tačiau...

Verslo aplinka
2019.04.19
JAV ir ES užsitaisė prekybos ginklus Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) pradėjo detalų pasiruošimo planą, kuriuo viena kitos pro­dukcijai galėtų įvesti...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
JAV paviešintas R. Mullerio tyrimas 1

Ketvirtadienį JAV Teisingumo departamentas paviešino suredaguotą ataskaitą, parengtą po specialiojo tyrėjo...

Verslo aplinka
2019.04.18
Naujausiuose advokatų reitinguose – „Cobalt“ šuolis ir lyderių rokiruotė Premium 7

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2019 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Paslaugos
2019.04.18
Estijos prezidentė: susitikimas su Putinu buvo labai geras 1

„Tai buvo labai geras susitikimas. Daug kalbėjome sunkiomis temomis, ypač sudėtingais momentais reiškėme...

Verslo aplinka
2019.04.18
„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Statyba ir NT
2019.04.18
V. Adamkus prisipažino, kad balsuos už G. Nausėdą 31

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pripažino gegužės mėnesį prezidento rinkimuose balsuosiąs už...

Verslo aplinka
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau