Rusija: prasti popieriai visuose frontuose
„Rusijoje Lietuvos eksportas patiria dvigubą smūgį, tai ir atsispindi skaičiuose – ir dėl abipusių sankcijų poveikio, ir dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio“, - teigia Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento vadovas.
Anot jo, pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto į Rusiją rodikliai buvo išties dramatiški – eksportas, be naftos, smuko 54%, vien maisto produktų eksportas susitraukė 79%.
Simbolinė gera žinia
Kas laukia toliau? „Yra dvi naujienos – gera ir bloga. Tiesa, geroji – tik statistinė“, - sako p. Izgorodinas.
Jo žodžiais, geroji žinia ta, kad antrąjį pusmetį eksporto į Rusiją nuosmukis jau bus gerokai mažesnis, 10-15%, tačiau tai – tik statistinis „pagerėjimas“, kadangi bus lyginama jau su žema baze, mat mūsų eksportas pradėjo mažėti pernai antrąjį pusmetį, po Rusijos importo draudimų rugpjūtį. Pirmąjį pusmetį nuosmukis buvo itin ryškus dėl aukštos palyginamosios bazės pernai.
Tačiau net ir šią nedidelę gerą žinią temdo Rusijos ūkio būklė.
„Smunka šalies BVP ir vartojimas, be to, prastėja Rusijos įmonių finansinė būklė, tai turi neigiamos įtakos atsiskaitymams su mūsų eksportuotojams. Taip pat dėl rublio nuvertėjimo kenčia mūsų eksportuotojas konkurencingumas rinkoje. Ir nė vienoje šių sričių pagerėjimo nematyti.
„Tikėtis stebuklo neverta, o kalbėti apie Rusiją, kaip rinką Lietuvos eksporto plėtrai, dabar būtų labai optimistiška“, - perspektyvą brėžia p. Izgorodinas.
Šioje situacijoje, anot jo, svarbiausias receptas – naujų rinkų paieška, ką ir daro mūsų eksportuojančios bendrovės.
infogr.am::infogram_0_eksportas_i_rusija
Jokio prašviesėjimo
Šiemet antrąjį ketvirtį Rusijos ekonomika susitraukė labiausiai nuo 2009 m., smukus vartojimo paklausai ir investicijoms. Žemos naftos kainos grasina dar didesne recesija. Šalies BVP antrąjį ketvirtį traukėsi 4,6%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirmąjį ketvirtį fiksuotas 2,2% nuosmukis.
Pirmuosius šalies ūkio stabilizavimo ženklus, užfiksuotus metų pradžioje, antrąjį ketvirtį užgožė svyravimai žaliavų rinkose.
Rusijos ekonomikos ministerija prognozavo, kad ekonomika trauksis 4,4%, ir vadino tai žemiausiu tašku. Iki birželio Rusijos valdžia tikino, kad ekonomikos krizė pasiekė dugną, o blogiausia – praeityje, nes pavyko stabilizuoti rublį. Tačiau pirmasis gyventojų realiųjų pajamų nuosmukis per 15 prezidento Vladimiro Putino metų valdžioje tapo rimta kliūtimi ūkiui augti, rašė „Financial Times“.
infogr.am::infogram_0_rusijos_bvp_augimas_ketvirciais
„Tai kol kas rimčiausia krizė, kokią yra patyrusi Rusija, net jei lygintume padėtį su 1998 m. ar 2008 m. Prastesnės padėties nėra buvę. Silpnąja grandimi gali tapti bankų sektorius“, – „Financial Times“ cituoja Irene Shvakman, „McKinsey“ vadovę Maskvoje.
Rusijos ekonomikoje taip pat stebimas ilgalaikių investicijų badas, kurį nulėmė smukusios naftos kainos ir sankcijos, blokuojančios Rusijos bankų ir bendrovių prieigą prie finansavimo Vakaruose.
„Rublio vertės pokytis smogė paklausai ir investicjoms, – priduria Aleksejus Devijatovas, finansines paslaugas teikiančios bendrovės „Ural Sib“ analitikas. – O drebanti naftos rinka kelia riziką antrosios metų pusės rezultatams.“
Rublio krytis
Dabartinė recesija Rusijoje – pirmoji per šešerius metus. Ryškiausias jos bruožas – atšalęs vartotojų noras pirkti ir nuogąstavimai dėl ekonomikos ateities.
„Nors jau antrasis ketvirtis nustebino blogesniais rodikliais, turbūt kur kas svarbesnis faktas, kad trečiojo ketvirčio Rusijos ekonomikos perspektyvos dar niūresnės“, – agentūrai „Bloomberg“ komentavo Piotrą Matysas, „Rabobank“ užsienio valiutų strategas Londone.
Anot jo, Rusijos centrinis bankas gali būti priverstas pristabdyti monetarinio skatinimo ciklą tuo metu, kai vietos bankai vis dar atkirsti nuo išorinių skolinimosi šaltinių.
Rusijos centrinis bankas bazines palūkanų normas šiemet per penkis kartus sumažino iš viso 6 procentiniais punktais, iki 11%.
Per pastaruosius 12 mėnesių Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo apie 43%, tai prasčiausiai funkcionuojanti valiuta pasaulyje, rodo „Bloomberg“ apibendrinti duomenys.
Centrinis bankas perspėjo, kad gali pabloginti anksčiau pateiktą 3,2% šių metų BVP nuosmukio prognozę, nes vietos paklausa per pirmus šešis metų mėnesius smuko labiau, nei tikėtasi. Jeigu žalios naftos kaina išliks ties 60 USD už barelį riba ir 2016-aisiais, Rusijai gresia dvejus metus truksianti recesija, prognozuoja centrinis bankas.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
infogr.am::infogram_0_rusijos_ekonomikos_rodikliai
