Kaip pritraukti ir motyvuoti darbuotojus – sufleruoja nauja mokesčio lengvata

Publikuota: 2019-12-16
Rūta Tikuišytė, Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyresnioji teisės konsultantė.
Rūta Tikuišytė, Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyresnioji teisės konsultantė.

Kitąmet darbdaviams atsivers nauja galimybė patobulinti darbuotojų motyvavimo sistemas – kurti ir įgyvendinti opcionų planus bus paprasčiau ir apsimokės labiau. Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyresnioji teisės konsultantė Rūta Tikuišytė atkreipia dėmesį, kad verslui dabar yra pats geriausias metas nuspręsti, kaip pasinaudoti nauja mokestine lengvata, kuri įsigalioja nuo 2020 m. vasario 1 dienos ir gali padėti įmonėms pritraukti naujų talentų bei sustiprinti esamų darbuotojų lojalumą.

R. Tikuišytė įsitikinusi, kad kitąmet bendrovėms Lietuvoje atsivers palankesnės sąlygos motyvuoti savo darbuotojus įgyvendinant pasirinkimo sandoriu įgyjamų akcijų (kitaip – opcionų) planus. „Vakaruose jau seniai žinomos istorijos, kai startuoliai pritraukia talentus ir aukštos kvalifikacijos specialistus, pasiūlydami jiems sudaryti akcijų pasirinkimo sandorius – t. y. darbuotojai gauna tam tikrą kiekį bendrovės akcijų. Augdami startuoliai pasiekia įspūdingų rezultatų, akcijų vertė smarkiai kyla, tad darbuotojai laimi, nes papildomai sukaupia nemažai finansinio turto“, – dėsto konsultantė.

Nauja lengvata – palankesnei aplinkai kurti

R. Tikuišytė primena žinomų kompanijų istorijas. 1986 m. „Microsoft“ pradėjo įgyvendinti pasirinkimo sandoriu įgyjamų akcijų planus, kai vienos akcijos vertė buvo 0,1 JAV dolerio. 2000-ųjų sausį kompanijos akcijos vertė siekė 50 dolerių, o 2019 m. gruodį perkopė per 150 JAV dolerių.

Kitos technologijų milžinės „Google“ iškilimas multimilijonieriais pavertė ne tik gausų būrį vadovų bei IT specialistų, bet ir masažistę Bonnie Brown. 1999 m. moteris atsiliepė į skelbimą ir įsidarbino bendrovės biure, kur tuomet dirbo vos 40 darbuotojų. Masažo meistrė sutiko dirbti dalį darbo dienos – už tai jai buvo pažadėtas 450 dolerių per savaitę atlyginimas ir dalis pasirinkimo sandoriu įgyjamų akcijų. Praėjus penkeriems metams B. Brown priklausančių akcijų vertė viršijo 5 milijonus JAV dolerių, tad ji nusprendė, kad dirbti užteks ir išėjo iš „Google“.

Anot teisės konsultantės, pirmoji mūsų šalies startuolio–vienaragio istorija įrodo, kad Lietuvoje įkurti startuoliai turi puikių perspektyvų. Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia toliau plėtoti startuolių ekosistemai palankią aplinką. Būtent ministerijos iniciatyva po ilgų svarstymų buvo priimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad darbuotojo gautai naudai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį sudarymo. Nauja GPM lengvata įsigalioja nuo 2020 metų vasario 1 dienos.

R. Tikuišytė atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką Gyventojų pajamų mokestį už iš opciono darbuotojo gaunamą naudą reikia mokėti du kartus. Pirmą kartą GPM skaičiuojamas nuo akcijų rinkos vertės gyventojui realizavus savo teisę ir įsigijus akcijas. Antrą kartą GPM mokamas darbuotojui pardavus turimas akcijas nuo turto vertės padidėjimo. „Šiuo metu darbuotojui įgijus akcijas, tačiau dar negavus jokių pajamų, darbdavys turi apskaičiuoti ir susimokėti GPM, o vėliau šias akcijas darbuotojui pardavus, GPM turi būti mokamas dar kartą, šį kartą darbuotojo – nuo akcijų vertės padidėjimo“, – aiškina konsultantė.

Nuo vasario atsivers galimybė GPM mokėti tik kartą – nuo akcijų vertės padidėjimo, o įsigijus akcijų pagal akcijų pasirinkimo sandorio sutartį GPM mokėti nereiks, jeigu taip yra įgyvendinama darbuotojų teisė į akcijas, suteikta ne mažiau kaip prieš 3 metus.

R. Tikuišytės nuomone, lengvatos taikymas akcijų opcionų planus padarys dar patrauklesnius ne tik dėl mažesnių mokesčių, taikomų darbuotojui, tačiau ir dėl administracinės naštos sumažinimo – darbuotojui įgijus akcijas, nebereikės atlikti akcijų vertinimo siekiant nustatyti akcijų rinkos vertę nuo kurios turi būti skaičiuojamas GPM.

„Todėl dabar yra pats geriausias metas sudaryti opciono planą ir pasirengti įsigyvendinimui. Verslas turi progą prisitaikyti prie palankesnio mokestinio režimo ir įgyti konkurencinį pranašumą“, – mano pašnekovė.

Nauda – ne vien startuoliams

„EY“ vyresnioji teisės konsultantė teigia, kad paprastesnis akcijų pasirinkimo planų įgyvendinimas yra aktualus ne tik startuoliams, kurie veiklos pradžioje neturi gausių finansinių išteklių ir negali mokėti didesnių atlyginimų, todėl aukštos kvalifikacijos darbuotojus bando pritraukti siūlydami jiems sudaryti akcijų pasirinkimo sandorius. „Pasirinkimo sandorių įgyvendinimas ne mažiau svarbus ir patrauklus biržoje listinguojamoms bendrovėms. Šių bendrovių akcijų rinkos vertė yra aiški, o akcijas lengva realizuoti. Lietuvoje jau šešios listinguojamos bendrovės įgyvendino akcijų pasirinkimo sandorių planus ir pajuto abipusę naudą“, – sako R. Tikuišytė.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, akcijos gali būti suteikiamos bendrovės darbuotojams, vadovui, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, taip pat dukterinių ar patronuojančių bendrovių darbuotojams.

Pasak konsultantės, praktika rodo, kad bendrovės, kurių akcijomis biržoje neprekiaujama, akcijų opcionus dažniausiai suteikia vadovaujančias pareigas einantiems darbuotojams. „Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bendrovėse vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai savo sprendimais gali daryti lemiamą įtaką akcijų vertei, akcijų opcionų planų suteikimas jiems skatina ir motyvuoja juos siekti dar didesnio akcijų vertės padidėjimo. Taigi laimi ir darbuotojai, ir stambūs tokių bendrovių akcininkai“, – pastebi R. Tikuišytė.

„Kurdamos savo opciono planus ir nustatydamos akcijų realizavimo terminus, bendrovės atveria galimybes atsidėkoti darbuotojams už jų indėlį į bendrovės veiklą, taip pat įgyja dar vieną priemonę, padedančią išsaugoti svarbiausius organizacijos žmones. Įprasta, jog akcijų opcionų sutartys dažnai sudaromos su darbuotojais, kurie užima vadovaujamas pareigas arba įmonei suteikia didžiausią pridėtinę vertę ir naudą, generuoja didžiausias pajamas“, – patirtimi dalijasi bendrovės „EY“ vyresnioji teisės konsultantė.

Pavyzdžiui, su darbuotoju yra pasirašoma akcijų opcionų sutartis, kurioje nustatoma, kad po trejų metų darbuotojas įgis teisę įsigyti atitinkamą kiekį bendrovės akcijų. Tokiu būdu darbuotojas yra stipriau susiejamas su organizacija, nes jeigu jis išeitų iš darbo per numatytą laikotarpį, tai prarastų teisę įsigyti akcijas. O termino sėkmingai sulaukęs darbuotojas įsigyja akcijas ir gali su jomis daryti, ką nori – laukti kol išaugs jų vertė arba iš karto parduoti.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
2020-ųjų proga – kiekvienam mokesčiui po pakeitimą? Verslo tribūna

Artėjant 2020-iesiems Seimas pažėrė aibę mokesčių įstatymų pakeitimų. Vieni gerai žinomi ir laukti...

Kaip pritraukti ir motyvuoti darbuotojus – sufleruoja nauja mokesčio lengvata Verslo tribūna 2

Kitąmet darbdaviams atsivers nauja galimybė patobulinti darbuotojų motyvavimo sistemas – kurti ir įgyvendinti...

Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę? Verslo tribūna

Verslas, dirbdamas Europos Sąjungos (ES) ribose, dažnai susiduria su skirtingomis praktikomis tarp valstybių...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau