vidutine grazinama sum 4.5k Siuksliadezem sandeliukas uz tiek išeina.

Jei gyventojai matytų, jad 2 pakopoje sukaupta suma užtikrina orią senatvę, ir sulaukus pensinio amžiaus sukaupta suma toliau nenuvertėja, turbūt mažai kas ir ketintų ją atsiimti. Tad šioje vietoje ne gyventojus reiktų kaltinti, bet netobulą sistemą, kad privalomai isigijamas anuitetas po dešimties ar dvidešimties metų labai stipriai nuvertėja.

Finansiškai raštingi išvis 2 pakopoj nekaupia. O kas kaupia nieko nemato, mato tik pinigus kurie iš dangaus nukrito.

Finansiškai raštingi kiaušinius dalina per daug krepšių, tad priklauso nuo rizikos apetito. O jei skaičiuoti moki, tai ir priedas valstybės pakelia grąžą neblogai. Taip kad nėra taip juoda ir balta. Finansiškai raštingam anuitetas tik nepatinka.

Nesijaučiu aš neraštingas, bet kas ten žino, gal aš tik pats sau gražus, bet kaip vienas jau žmogus minėjo, DIVERSIFIKACIJA yra tai kas išsaugo sukauptą kapitalą. Investavus į vieną finansinę priemonę (akcijos/obligacijos/fondai/metalai/crypto/NT ir t.t.) yra vidutinė 0,5 tikimybė, kad bus sėkminga investicija, žiūrint primityviai kils arba kris vertė. DIVERSIFIKUOJANT rizikos mažėja tad net ir esant blogai ekonominei situacijai kažkuri turto dalis tikrai bus išsaugota

Tai valstybės priemokai nėra jokio loginio pagrindimo. Taip diskriminuojami žmonės kaupiantys savo senatvei kitais būdais, taip pat tai kažkuo primena korupcinę schemą, kai šios iš visų biudžeto mokėtojų kišenės mokamos įmokos keliauja išskirtinai į kelias privačias kompanijas (beje, mažą dalį šių pervestų sumų jas administruojantys fondai kasmet persiveda sau kaip administravimo mokestį). Kažkodėl valstybės biudžeto pinigai pervedami ne į valstybinę Sodrą, bet į kelias privačias kompanijas (negana to, kad iki šiol į šias privačias kompanijas beveik priverstinai buvo atvedami ir patys šių kompanijų klientai), tokiu būdu sukuriant šioms privačioms kompanijoms darbo vietas, o atgal iš šių kompanijų nereikalaujama jokių garantijų dėl investicinės grąžos efektyvumo.

paradoksas tai tame, kad gera ten grąža. išsiimk LB excelius, pamatysi. didysis minusas yra nelaisvė ir anuinetetai, o ne matematika :)

Valstybės priedas turi labai gerą raciją, nes valstybė turi nulipti nuo SoDros, nes SoDra veikia tik su eksponentiniu populiacijos augimu, kas yra netvaru ir apskritai, neįmanoma, net ir pradėjus kolonizuoti ne tik kitas planetas, bet ir kitų žvaigždžių sistemas. O dar iki to mums labai toli. Ir tam nulipimui skausmingiausias yra perėjimas, nes dabar esantiems pensininkams pensijas mokėti reikia, tai dirbantys ir tik ateinantys į darbo rinką SoDros įmokas mokėti turi, bet taip pat jie turėtų patys sukaupti didžiąją dalį savo pensijos. Taip kad net didesnis valstybės priedas turėtų būti. Tai kas daroma dabar, yra dabartinių pensininkų subsidijavimas ateities pensininkų sąskaita. Nieko daugiau. Be jokių dalybų ir naštos pasidalijimo. Tik totaliai finansiškai neraštingas reikalauja iš fondų investicinės grąžos garantijų. Tiesą pasakius, už tokias garantijas fondui, gali baudžiaką gauti, nes fiksuotą grąžą gali turėti tik nebent už kokius indėlius. Net su valstybinėmis obligacijomis, negali garantuoti grąžos, nes kursas gali pasikeisti, ar tiesiog šalis bankrutuoti atėjus kokiems idiotams į valdžią. Bet matome tavo finansinį raštingumą visi :)

kaupiu ir antroj, ir trečioj ir asmeniškai, ir kaupsiu toliau. Investuoju 30 metų

Tai jo, valstybė pagal jus turi visų mokesčių mokėtojų pinigus investuoti į rizikingas akcijas be jokių garantijų. Gal dar pasiūlykite valstybei paimti greitųjų kreditų. Jei jau skaitote VZ, gal vis tik reiktų suprasti kuo skiriasi valstybė ir privati bendrovė su savo rizikingomis investicijomis.

Gal galite pasakyti kur tie garantuoti 8% "mėtosi"? Gali būti kad aš ne ten investuoju visą gyvenimą, kai be rizikos net 8 garnatuoja nors Vyriausybė vos 2 moka

Tikrai sunku suprasti, kodėl valstybė vietoje to, kad skolintųsi iš Sodrai perduotų 2 pakopoj sukauptų sumų, už nemažas palūkanas skolinasi iš bankų ar užsienio investuotojų per obligacijų emisijas (pvz. šiuo metu mokėdama apie 4% metinių palūkanų). Šios palūkanos galėtų atitekti anuitetų gavėjams, apsaugant jų sukauptas sumas nuo nuvertėjimo ir tokiu būdu skatinant kaupimą.

Pagal neigiama patiktuka suprantu, kad Anonimas suinteresuotas, kad 2 pakopoj sukauptos kaupianciuju sumos, perduotos Sodrai, nuvertetu.

Visiškai teisingai. Gauti 5% metinių palūkanų yra juoko darbas. Skirtumas tik tas, kad atsiėmus, pats pradinį kapitalą turi ir jį vaikai paveldi v.s. sodros anuitete nuleidi į unitazą.

Į šį klausimą prof. Lazutka prieš kelias dienas labai tiksliai pakomentavo - "kad Sodros sukaupto rezervo valstybė negali panaudoti, mat valstybės biudžete yra didelis deficitas. Sodros biudžetas dengia valstybės biudžetą, kad nebūtų pažeisti Mastrichto kriterijai." Reikia suprasti kad visi Sodros pinigai yra "įkeisti" valstybei be galimybės jais pasinaudoti - pvz padidinti pensijas arba anuitetus.

Variantu yra tikrai ne vienas: 1. Lietuviu pamegtas investavimas į NT. Nuomos pajamingumas yra maždaug 5-6%. Turto brangimas ilguoju laikotarpiu apie 5% per metus. Viso galima uždirbti 10+ procentų. Asmenine patirtis - 2002 nupirktas NT Vilniuje už 315.000 LTL, buvo parduotas 2023 už 340.000 Eur. Tai čia kiek procentų per metus gavosi? Mano skaičiavimais apie 265% per 21 metus, t.y. 12,6% per metus. 2. P2P platformos. Investuojant labai konservatyviai (tik A ir A+) paskolas, pajamingumas yra apie 8-9 proc. Kas investuoja rizikingiau, atskaičius negražintų paskolų nuostolius, gali gauti apie 12-13 proc pajamingumo vidurkį. 3. Akcijos. ETF. Investuojant į fondus susijusius su S&P 500, tikrai galima uždirbti 8 proc. 2025 m. S&P 500 indekso rezultatas +10,64% (šiandien vakare), paskutinių 12 mėn rezultatas +17,61 proc, 24 mėnesių +44,37 proc, 5 metų +89,43 proc, 10 metų +237,96 proc, nuo 1984 metų +3.483,65 proc.

Jaunuolio svaičiojimai, galimai nemačiusio krizės. Kad per paskutinius 4 metus viskas šovė į viršų, tai dabar toliau taip tikrai nevažiuos. 1. Į NT įeiti reikia įveikti aukštą pinigų barjerą. Vyresniam amžiui nei kas duos paskolą, nei kam reikia papildomų nervų su paskolomis. Ką veikti su iš antros pakopos grįžusiais tarkim 15k? 2. P2P - reikia įvertinti ir platformų rizikas šiame švogerių krašte. Pajamingumas dabar krenta stabiliai, visa rizika skolintojui. 3. Akcijos ypač banguoja, ETF kažkiek mažiau. Bet nepamirškim, kad prieš išeinant į pensiją viskas turi būti saugiai - pinigų išsaugojimo planas. Su akcijomis gali tekti parduoti, kai tau reiks pinigų, o jos bus 5 metų ciklo dugne. Rezultate pensininkams reikia dėti į indėlius, o ten gaus +2% su tendencija mažėti ir tuo biznis baigiasi.

Papasakokit, kur čia mėtosi 5% be jokios rizikos? Ar viską įsivaizduojame su sąlyga, kad dar yra 15-20m. iki pensijos ir gali kristi investicijos ne kartą?

2 pakopoj kaupiau nuo pat pradziu, per si laikotarpi buvo kokie 3 metai, kai turimi fondo vienetai nuvertejo tikrai daugiau nei 5%, o jus bandote 2 pakopa pateikti kaip kazkoki saugu ir garantuota pinigu kaupimo instrumenta. Taip nera, fonde kaupiami pinigai niekaip neapdrausti, tai rizikinga investicija, pasaulyje buta ivairiu kriziu, kartais fondai ju metu prarasdavo ir puse savo vertes.

Jei toliau NT taip brangtų, tai mes Niujorką pralenktume kainomis.. taip, kad čia 1-2% per metus max. P2P irgi nuo ciklo priklauso, ir sumoj nuo ten kokių 10-20K nelabai ką prigeneruos ir su 8%. Siūlyt akcijas nuo 1984.. tai ką aš žinau. Primesk, kad tu pensijoj ir krizė - tavo santaupos minus 50%, jos gal ir užaugs ir gal pdidės kažkada vėl, bet tau bus jau atia.. Tai viskas, kas pasakyta yra teisinga, bet % visai ne tiek realybėje.

Iš kur tiek naivumo ir tikėjimo, kad per visa ateinantį laikotarpį tik į "šiaurę". Sėkmės gyvenime suvokiant, kad ekonomika, tai labai cikliškas dalykas. Kiek jJūsų tas butas buvo vertas tarkim 2008 metais? P2P kokios rizikos likti tik su "baronkos skyle"? Nes priminsiu Jūs čia siūlote žmonėms "lošti" ne su Jūsų turimu investiciniu portfeliu, o su jų galimai vienintelėm santaupom kaupiamomis jų senatvei.

Nt brangs ne maziau negu infliacija. O kai pasibais karas Ukrainoje, tada pamatysite tikra nt kainu fejerverka, nes į Ukrainos atstatyma EU investuos milijardus ir visi vystytojai išvarys tenai, nes uzdarbis bus dvigubai didesnis negu LT. O lt liks be statybiniku ir eilinio santechniko ikainis pabrangs min 50%. Del II pakopos. Kol kas II pakopos priedas prie Sodros pensijos sudaro tik 10-20%. Kai II pakopos priedas sudarys 50% pensijos, tada jau atrodys neblogai. Bet tam reikia sukaupti 200-300k II pakopoje. Su dabartinem imokom į II pakopą tai yra nerealu. Akciju staigus nuvertejimas keliems metams nera toks baisus, nes tai sudarys tik 10-20% pensijos

Nt brangs ne maziau negu infliacija. O kai pasibais karas Ukrainoje, tada pamatysite tikra nt kainu fejerverka, nes į Ukrainos atstatyma EU investuos milijardus ir visi vystytojai išvarys tenai, nes uzdarbis bus dvigubai didesnis negu LT. O lt liks be statybiniku ir eilinio santechniko ikainis pabrangs min 50%. Del II pakopos. Kol kas II pakopos priedas prie Sodros pensijos sudaro tik 10-20%. Kai II pakopos priedas sudarys 50% pensijos, tada jau atrodys neblogai. Bet tam reikia sukaupti 200-300k II pakopoje. Su dabartinem imokom į II pakopą tai yra nerealu. Akciju staigus nuvertejimas keliems metams nera toks baisus, nes tai sudarys tik 10-20% pensijos

Nt brangs ne maziau negu infliacija. O kai pasibais karas Ukrainoje, tada pamatysite tikra nt kainu fejerverka, nes į Ukrainos atstatyma EU investuos milijardus ir visi vystytojai išvarys tenai, nes uzdarbis bus dvigubai didesnis negu LT. O lt liks be statybiniku ir eilinio santechniko ikainis pabrangs min 50%. Del II pakopos. Kol kas II pakopos priedas prie Sodros pensijos sudaro tik 10-20%. Kai II pakopos priedas sudarys 50% pensijos, tada jau atrodys neblogai. Bet tam reikia sukaupti 200-300k II pakopoje. Su dabartinem imokom į II pakopą tai yra nerealu. Akciju staigus nuvertejimas keliems metams nera toks baisus, nes tai sudarys tik 10-20% pensijos

Dar vienas finansinio neraštingumo perliukas - ilgalaikiame investavime noras, kad kiekvieni metai būtų pelningi, ir dar su pastoviu pelnu matyt. Ilgalaikiame investavime svarbu vidutinė ilgalaikė grąža.

Ahahah, sesk du! Tavo sudetines palukanos per 21 metus is buto pardavimo 6.46495%

del pirmo ir antro nebus tokiu grazu. SU NT gali drasiai per puse režti grąžą.

Jei su nuoma tai ok, ~10% Bet tai remontai, remontai. O dar nuomininkams tai skalbimo masina sugedo, tai ciaupas bega.

Iš esmės sutinku, kad yra vietų kur galima investuoti su 8-15% metine grąža ir pats tai darau, bet į tai reikia įdėti šiek tiek/nemažai darbo, turėti šiokį tokį supratimą ir turėti pakankamai ilgą investavimo horizontą. Komentaro apskritai nebūčiau rašęs, bet jūsų pateikti skaičiaviamai pirmame punkte yra absolučiai neteisingi ir iš jūsų komentaro suprantu, kad absoluti dauguma žmonių net nemoka pasiskaičiuoti metinės grąžos. Jūsų atveju, jei metinė grąžą būtų 12,6%, darant prielaidą, kad tas turtas per visą laikotarpį nebuvo remontuotas, nemokėjote palūkanų bankui už paskolą ir nepatyrėjote jokių kitų buto išlaikymo sąnaudų, 2023 metais butą turėjote parduoti už 1,102 mln Eur. Paprasčiausiai dauginkite 315000 LTL (91230 EUR) kas metus iš 1,126 ir suprasite kur klaida :) Jūsų realiu atveju, jei nebuvo jokių prieš tai minėtų sąnaudų, metinė grąža sudarė nepilnus 6,5%. Įvertinus išlaikymo sąnaudas ir palūkanas, metinė grąža sudarytų mažiau. 6,5% nėra blogai, bet ir nieko ypatingo, ypač įvertinus, kad laikotarpiai nuo 2000 m iki 2008 ir nuo 2010 iki 2022 m buvo auksiniai laikotarpiai Lietuvos NT rinkai, kas nebūtinai pasikartos ateityje. Labiau tikėtina ilguoju laikotarpiu iš NT uždirbti ~2-3% dėl infliacijos + ~5% iš nuomos, tai apie 7-8% per metus, bet ir tai reikia nenupirkti burbuliniu laiku. Nuo 2008 iki 2010 m. butų kainos buvo ilgai nukritusios apie 60%, tai tokį nukritimą atidirbti užtruktų labai ilgai. Dėl 2 ir 3 punkto iš esmės sutinku, bet irgi reikėtų žiūrėti ilgą perspektyvą ir nemesti pinigų bet kur ar įmetus į S&P 500 tikėtis, kad kas metus tiksliai kapsės po 10%. Investuojant į akcijas ypač svarbu investuoti, kai rinkos būna atpigusios, bet to dažnas žmogus nedaro, o "investuoja" tik kada kai rinkos kyla. Kylančiose rinkose (NT ar akcijų) gali ir bezdžionė uždirbti.

Na bet tamsta nesugebate suvokti teksto - aš tik faktais atsakiau komentatoriui, bandančiam įrodinėti, kad 2 pakopos fondas yra nerizikinga investicija skirtingai nei visos kitos investicijos.

O ką čia ne taip suprasti "Taip nera, fonde kaupiami pinigai niekaip neapdrausti, tai rizikinga investicija" Kas tada yra nerizikinga investicija? Valstybės obligacijos (JAV ar kokios Vokietijos) - tikrai rizikingos, dar neatmetant ir valiutos rizikos, jei kalba apie JAV. Indėlis? Na iki 100k€ Lietuvoje tikrai mažai rizikinga investicija, nes ne tik bankas užsilenkti turi, bet ir draudimo fonde jau būt pabaigti pinigai, ir dar valstybė bankrutuoti. Mažiau rizikingų investicijų nėra. Rizika yra mažesnė ir labiau diversifikuota, nei ką daugelis pasiūlys, pvz. NT ar pačiam susirinkti akcijų portfelį. Ir reikia suprasti, kad rizika yra santykinis dydis, t.y. kad krito 5% nereiškia, kad net blogai performino, jei rinka krito 15%.

kas jums sakė, kad taip nėra jau daroma? Pasidomėkit Pensijų anuitetų fondo investavimu Sodros svetainėje.

pasirinkite paveldimą anuitetą, ir jūsų vaikai taip pat paveldės

visa laimė, kad taip. Kitu atveju Lazutkos sekėjai, kurių tarpe yra ir dabartinė MP, jau seniai tą rezervą būtų ištaškę. O dabar negali, nes gaus per nagus nuo Briuselio stipriai :) Rezervai tam ir kaupiami, kad būtų panaudoti tik išskirtiniais atvejais, o ne Lazutkai panorėjus

O per visą 20 metų laikotarpį, jei paskaičiuotumėte vidutinę grąžą? Juk buvo ne tik metų, kai nuvertėdavo daugiau nei po 5 proc., bet ir kai teigiama grąža buvo dviženklė, ar ne? Tai kokia jūsų kaupimo vidutinė grąža?

visiškai teisingai, iš mažų įmokų į II pakopą tik Lazutka gali tikėtis, kad anuitetai turi būti 50 proc. jau dabar. Jis tiki stebuklais (gal ir Kalėdų Seneliu)

Mano grąža 2PF per 20 metų atskaičius fondų mokesčius sudaro apie 100% (valstybės paramos negaunu, nes tolimesnes įmokas sustabdžiau) - tai beveik padengia šio laikotarpio infliaciją, tačiau įvertinus, kad Sodros anuitetas indeksuojamas minimaliai, dėl infliacijos per 20 metų, kol atgausiu visą sukauptą sumą, šis kaupimas bus nuostolingas.

Iš LRT: ”vidutinis 70 eurų anuitetas per 2020–2023 m. laikotarpį indeksuotas 3,7 proc. (iki 72,6 Eur). Tuo metu to paties laikotarpio infliacija siekė 37 proc., „Sodros“ pensija padidėjo 43 proc., vidutinė alga – 39 proc., butų kainos išaugo 53 proc., būsto nuomos – 30 proc.”

sukaupta (komponuota) infliacija Lietuvoje per 2002–2023 m. sudaro apie 117,2% — t. y. kainų lygis per šį laikotarpį pakilo maždaug 2,17 karto. Taigi 265%-117%=148%. Tada 148%:21 metus=7% . Išeitų, kad realaus vidutinis metinis prieaugis iš NT investicijos yra apie 7%.