Rusija rėžė apie saugumo garantijas: tai – pavojaus Europos žemynui garantijos
Atnaujinta M. Rutte atsakymu M. Zacharovai.
Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu.
„Kyjivo lyderio idėjos, kurios iš esmės yra Europos rėmėjų iniciatyvų kopija (...) yra absoliučiai nepriimtinos“, – sakė Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Kalbėdama ekonomikos forumo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose užkulisiuose, M. Zacharova pavadino Ukrainos laukiamas garantijas „tramplinu į terorą, provokacijoms prieš mūsų šalį“.
„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos“, – sakė ji.
Be to, ji pareiškė, kad Rusija nesvarstys užsienio karių dislokavimo Ukrainoje „jokiu formatu“.
„Rusija neketina aptarinėti iš esmės nepriimtinos, bet kokios formos ar formato saugumo griovimo, užsienio intervencijos Ukrainoje“, – teigė M. Zacharova.
V. Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kyjivo sąjungininkai padės „padidinti spaudimą Rusijai, kad ši siektų diplomatinio konflikto sprendimo“. Tačiau jis taip pat teigė, kad kol kas nemato „jokių ženklų iš Rusijos, kad ji nori nutraukti karą“.
M. Rutte: ne Rusijai spręsti
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos.
„Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti, – sakė M. Rutte. – Rusija čia niekuo dėta“.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Prancūzija ir Britanija, lyderiai vėliau ketvirtadienį ketina surengti derybas dėl planuojamų saugumo garantijų.
„Jei Ukraina nori, kad Ukrainoje būtų saugumo garantijas užtikrinančios pajėgos, kurios paremtų taikos susitarimą, tai jų reikalas. Niekas kitas negali dėl to spręsti“, – vizito Prahoje metu sakė M. Rutte. – Manau, kad mes tikrai turime nustoti daryti Putiną pernelyg galingą“.
Rusija ne kartą sakė, kad griežtai prieštarauja bet kokiam Vakarų karių dislokavimui Ukrainoje kaip galimo taikos susitarimo daliai.
Vakarų diplomatai teigia, kad maždaug 30 šalių grupė, diskutuojanti apie galimą taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje įsteigimą, dabar žino konkretų karių skaičių, kuriuos jos galėtų pasiųsti.
Europos šalys tikisi, kad pateikdamos aiškų planą, jos galės įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą tesėti pažadą dėl Amerikos karinės paramos. D. Trumpas stengiasi užbaigti karą, tačiau Kremlius stabdo pastangas surengti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas.
