Mokytojų trūkumas, taip ir problema dar gilės, kai išmirs, net nesakau kai išeis į pensiją sena mokytojų karta. Ir čia net ne atlyginimų problema, bet pagalbos nebuvimas, kai kiekvienas snarglys yra asmenybė, o už jo dar supertėveliai. Nežinau koks turi būti nučiuožęs mokytojas mazochistas, kad eiti mokinti dievukus mokslo, kai jie patys žino geriau ko jiems reikia, kai negali duoti pastabos. O prikultas mokytojas pats kaltas.

Tai kur kas gilesnė problema, nei studentų pritraukimas. Žmogus įgijęs aukštąjį išsilavinimą, įgyja ir kritinio mąstymo, jis vertina: ką gaus regione, kokia infrastruktūra, galimybės, ligoninės, supanti bendruomenė ir pan. Ar buvote kada giliame kaime Lietuvoje? Ten nėra nieko, net vaistinės, man realiai miesto žmogui tai neįsivaizduojama tamsybė. Stipendijomis motyvuoti galima trumpą laiką, bet kiekvienas įsivertina, kas laukia kai baigsis mokslai ir stipendija, pavyzdžiui, kokios slaugytojos darbo sąlygos ir atlygis. Taip pat ir visuomenės požiūris į išsilavinimą turi būti keičiamas, nes universitetai tai tikrai nėra kiekvienam, aš net sakyčiau jie turėtų būti 1/3 baigusiųjų, nes tai susiję labiau su teoriniu, analitiniu darbu, bet praktinis darbas yra kur kas reikalingesnis ir naudingesnis, tačiau dar šio suvokimo mes neturime. Paskutinis dalykas, patiems universitetams trūksta inteligentijos, lankstumo ir šiuolaikiškumo, aplinkos, kurioje klestėtų tokie pat šviesūs žmonės, o ne tiesiog atėję gauti diplomo ir greičiau ištuštinti savo studento lėšų krepšelį. Kol požiūris nepasikeis, nelabai kas ir keisis.