Kurioms profesijoms žadami aukso kalnai

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF, World Economic Forum) ateities darbo rinkos tyrime, paskelbtame metų pradžioje, atskleidžiama, kad iki 2030 m. išnyks per 92 mln. darbo vietų, tačiau atsiras ir apie 170 mln. naujų. Todėl grynasis darbo vietų skaičius padidės 78 mln. Technologinė pažanga, demografiniai pokyčiai, geoekonominė įtampa ir ekonominis spaudimas yra pagrindiniai šių pokyčių veiksniai, keičiantys pramonės šakas ir profesijas visame pasaulyje. 

Ataskaitoje, remiantis daugiau nei 1.000 įmonių duomenimis, teigiama, kad įgūdžių trūkumas ir toliau išlieka didžiausia kliūtis, trukdanti verslo transformacijai, nes beveik 40% darbo vietoje reikalingų įgūdžių turėtų pasikeisti, o 63% darbdavių jau dabar tai įvardija kaip pagrindinę kliūtį, su kuria susiduria. Tikimasi, kad sparčiai augs technologinių įgūdžių, susijusių su dirbtiniu intelektu (DI), didžiaisiais duomenimis ir kibernetiniu saugumu, paklausa. Tačiau žmogiškieji gebėjimai, tokie kaip kūrybinis mąstymas, atsparumas, lankstumas ir judrumas, išliks itin svarbūs. Greitai besikeičiančioje darbo rinkoje vis dažniau teks derinti abiejų tipų įgūdžius. 
  
Iki 2030 m. daugiausia darbuotojų reikės svarbiausiuose paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo. Prognozuojama, kad DI ir atsinaujinančiosios energijos pažanga pakeis rinką – dėl to išaugs technologijų specialistų paklausa, o kitų, pavyzdžiui, grafikos dizainerių, paklausa mažės.   

„Tokios tendencijos kaip generatyvinis DI ir spartūs technologiniai pokyčiai keičia pramonės šakas ir darbo rinkas, sukurdami ir galimybių, ir didelę riziką, – pažymi Tillas Leopoldas, PEF Darbo, darbo užmokesčio ir darbo vietų kūrimo skyriaus vadovas. – Dabar atėjo laikas įmonėms ir valdžios organams bendradarbiauti, investuoti į įgūdžius ir kurti teisingą bei atsparią pasaulinę darbo jėgą.“ 

Paklausa jau auga

Iki 2030 m. paklausiausiomis profesijomis turėtų tapti žemės ūkio darbuotojai, siuntų ir prekių vežėjai bei statybininkai. Taip pat prognozuojamas didelis priežiūros, pavyzdžiui, slaugos specialistų, ir švietimo darbuotojų, tokių kaip vidurinio ugdymo mokytojų, poreikis, nes demografinės tendencijos lemia paklausos augimą visuose svarbiausiuose sektoriuose. Žinoma, IT specialistų poreikis irgi augs.

Tendencijos, kad šių darbuotojų reikia ir reikės vis daugiau, ryškėja jau šiandien. Žemės ūkis – vienas sektorių, kur darbo rankų visada reikės, nes kaip be duonos kasdienės ant stalo. Vis dėlto žemdirbys jau nebėra toks, koks buvo prieš kelis dešimtmečius. Ir jo darbo įrankiai – ne kastuvas ar arklas, o technologijos.

„Žemės ūkio sritis kompleksiška, turinti daug potencialo, vis labiau priimanti ir taikanti naujoves. Šis sektorius šiuo metu išgyvena tokį periodą, kokį prieš gerą dešimtmetį išgyveno bankai, telekomunikacijų bendrovės, – vyksta robotizacija, automatizacija ir skaitmenizacija. Todėl žmonių, dirbančių žemės ūkyje, turėtų mažėti, bet specialistų, kurie kurs naujas žemės ūkio skaitmenines ekosistemas, programinę įrangą ar užsiiminės mikrobiologija, skaičius augs“, – pasakoja Danguolė Bičkūnienė, „Linas Agro“ personalo direktorė.

Įmonė pastaraisiais metais sustiprino duomenų ir analitikos, IT komandas, nes mato poreikį spartinti skaitmenizacijos procesus, „įdarbinti“ duomenis sprendimams, atliepiantiems klientų poreikius. Specialistų ratas plečiasi naujomis duomenų architekto, pasiūlymų klientams vadovo, kibernetinio saugumo vadovo pozicijomis.

„Žemės ūkio sektoriuje, kaip ir bet kuriame kitame, vyksta natūralūs su skaitmenizacija ar klientų patirtimi susiję pokyčiai, skatinantys organizaciją steigti naujas pareigybes“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. 

Antroje perspektyviausių profesijų vietoje – siuntų bei prekių vežėjai-kurjeriai. Technologijos šiuos darbuotojus vargu ar pakeis, tačiau kad palengvins jų darbą – faktas.

„Nors komandą aktyviau plečiame sezono metu, apskritai matome augančią siuntų apimtį Baltijos šalyse – vien pernai pristatėme virš 12 mln. siuntų, arba beveik 20% daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Dėl to dažnai papildomai įdarbinti darbuotojai pasilieka komandoje neterminuotai arba grįžta vėl dirbti atėjus kitam sezonui“, – pasakoja Andrius Ladauskas, siuntų bendrovės „Venipak“ generalinis direktorius.

Jis įsitikinęs, kad didėjanti e. komercijos paklausa ir kintantys vartotojų įpročiai dar labiau padidins kurjerių poreikį. Anksčiau internetu dažniau pirkdavo didžiųjų miestų gyventojai, galbūt dažniau jaunesnio amžiaus, labiau pažengę technologiškai, o dabar pirkėjo portretas yra pasikeitęs, siuntų pristatymo geografija išsiplėtusi.  

„Nors vis pasigirsta kalbų apie autonominius automobilius, dronus, visgi artimiausioje ateityje matome, kad dronai kurjerių darbo nepakeis – žmonės pasitiki pristatymu, kurį atlieka kurjeriai, vertina ne tik gyvą bendravimą, bet ir galimybę greitai rasti sprendimus netikėtose situacijose“, – pabrėžia A. Ladauskas.

[infogram id="9bd5060e-9939-42ae-83cc-649a45cf2faa" prefix="27Q" format="interactive" title="vadyba:: Profesijos, kurių paklausa ir poreikis didės iki 2030 m."]

Be IT – nė iš vietos

Ko gero, nieko nestebina tai, kad į perspektyviausių sąrašą pateko programinės įrangos ir programų kūrėjai. Jų ateityje reikės vis daugiau, nes net mažiausia įmonė neišsiverčia be šių specialistų ir, žinoma, be IT produktų.

„Tikrai pastebime išaugusią paklausą. Iš dalies tai susiję ir su mūsų įdirbiu, tačiau jau nuo praeitų metų pradžios pastebėjome sparčiau augantį susidomėjimą programinės įrangos sprendimais. Anksčiau dažniausiai kreipdavosi gana didelės, brandžios įmonės, o dabar gauname vis daugiau užklausų ir iš mažesnių verslų, kurie nori kurti įvairias sistemas patogesniam verslo valdymui ar papildomoms vertėms klientams“, – pasakoja Lukas Stacevičius, programavimo paslaugų UAB „Artme“, dirbančios su prekių ženklu „Kinfirm“, įkūrėjas, vadovas.

Jo nuomone, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje daug dėmesio šiuo metu susilaukia kibernetinio saugumo ir DI sprendimų specialistai.

„Ateityje šios srities specialistų reikės dar daugiau, tik, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su DI, manau, kad vis labiau keisis pati darbo specifika, atsiras dar daugiau automatizacijos kasdieniuose darbuose, nauji įrankiai suteiks galimybę daugiau dėmesio skirti inžineriniams, loginiams sprendimams, efektyviam naujausių įrankių ir galimybių naudojimui, o mažiau – šiandien vis dar įprastiems programavimo darbams“, – į ateitį žvelgia L. Stacevičius.

O štai Liudas Stanevičius, e. komercijos platformų kūrimo įmonių „Creation“ ir „Wise2Sync“ vadovas, kalbėdamas apie ateityje paklausiausius specialistus, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kurie taps neišvengiami.

„Išskirčiau du svarbiausius. Pirmas – gebėjimas formuluoti užduotis ir instrukcijas (angl. prompt engineering). Net jeigu esi menininkas ir tavo darbas nesusijęs su inžinerija – bendravimas, gebėjimas duoti užduotį ir kontekstą apibūdinti DI bus esminis įgūdis. Žinau, daugybė žmonių vengia, nenori, gal apsieisiu, bet tai bus privaloma, jei nori būti konkurencingas“, – neabejoja jis.

Antras privalomas įgūdis bus kritinis mąstymas. Jo reikėjo visais laikais, bet dabar, kai atsiranda automatiniai turinio generatoriai, tas visas informacinis rūkas, dezinformacija ir melagiena, kritinio mąstymo svarba itin didėja.

„Reikia žinoti, ar galiu pasiremti ta informacija, ar turiu pasitikrinti. Informacijos pasaulyje daugėja – kartu daugėja ir klaidingos informacijos ar išvadų bei teiginių. Mūsų įmonėje visada turi kvestionuoti ir mokėti pasiremti įrodymais, nes kitu atveju gali susigadinti reputaciją arba paskleisti blogas išvadas savo klientams“, – nurodo L. Stanevičius.

Ekspertai įžvelgia ir kitą tendenciją – iš IT specialistų tikimasi plataus žinių bagažo. Bus reikalaujama ne specializacijos, bet kompleksinių kompetencijų, domėjimosi naujausiomis technologijomis, nepriklausomai nuo prieš tai įgytos patirties.

„Stiprėjant DI, randasi ir naujos specialybės, pavyzdžiui, bendravimo su DI inžinieriai (angl. Prompt Engineer), DI mokytojai (angl. AI trainers) ar DI etikos pareigūnai (angl. AI Ethics Officer). Tiesa, tokių specialybių kūrimosi Lietuvoje tempas ir mastas nėra toks kaip didžiosiose užsienio kompanijose, nes verslų veiklos apimtis DI srityje čia gerokai mažesnė“, – komentuoja Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė.

[infogram id="58633980-b169-4e05-9b4b-aaa16a7f604c" prefix="FOO" format="interactive" title="vadyba:: Įgūdžiai, kurių paklausa išaugs sparčiausiai iki 2030 m."]