Kurioms profesijoms žadami aukso kalnai

Didėjanti e. komercijos paklausa ir kintantys vartotojų įpročiai dar labiau padidins kurjerių poreikį. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jei šiandien turite neprastą darbą, nėra jokių garantijų, kad po penkerių metų jūsų paslaugos bus kam nors reikalingos. Perspektyviausių ir einančių užmarštin profesijų sąrašas gali paskatinti perdėlioti karjeros kryptis.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF, World Economic Forum) ateities darbo rinkos tyrime, paskelbtame metų pradžioje, atskleidžiama, kad iki 2030 m. išnyks per 92 mln. darbo vietų, tačiau atsiras ir apie 170 mln. naujų. Todėl grynasis darbo vietų skaičius padidės 78 mln. Technologinė pažanga, demografiniai pokyčiai, geoekonominė įtampa ir ekonominis spaudimas yra pagrindiniai šių pokyčių veiksniai, keičiantys pramonės šakas ir profesijas visame pasaulyje.

Ataskaitoje, remiantis daugiau nei 1.000 įmonių duomenimis, teigiama, kad įgūdžių trūkumas ir toliau išlieka didžiausia kliūtis, trukdanti verslo transformacijai, nes beveik 40% darbo vietoje reikalingų įgūdžių turėtų pasikeisti, o 63% darbdavių jau dabar tai įvardija kaip pagrindinę kliūtį, su kuria susiduria. Tikimasi, kad sparčiai augs technologinių įgūdžių, susijusių su dirbtiniu intelektu (DI), didžiaisiais duomenimis ir kibernetiniu saugumu, paklausa. Tačiau žmogiškieji gebėjimai, tokie kaip kūrybinis mąstymas, atsparumas, lankstumas ir judrumas, išliks itin svarbūs. Greitai besikeičiančioje darbo rinkoje vis dažniau teks derinti abiejų tipų įgūdžius.
 
Iki 2030 m. daugiausia darbuotojų reikės svarbiausiuose paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo. Prognozuojama, kad DI ir atsinaujinančiosios energijos pažanga pakeis rinką – dėl to išaugs technologijų specialistų paklausa, o kitų, pavyzdžiui, grafikos dizainerių, paklausa mažės.  