5 priežastys nenaudoti darbo el. pašto asmeniniais tikslais

Nepaisant to, kad susikurti asmeninį el. paštą šiais laikais užtrunka vos porą minučių, ne vienas vis dar pasitenkina darbiniu, naudodamas jį ir asmeniniais tikslais: ar tai būtų registracija socialiniuose tinkluose, ar prisijungimas prie sporto klubo, ar laikraščio prenumerata, o gal dalyvavimas klasės tėvų pokalbiuose. 

Pasak Holgerio Runkaru, Estijos „Telia“ kibernetinio saugumo inžinieriaus, nors gali atrodyti, kad sutelkti visą informacijos srautą į vieną reguliariai naudojamą pašto dėžutę yra protinga idėja, praktiškai asmeninį ir darbinį el. paštus reikėtų atskirti. Darbdaviai taip pat turėtų priminti savo darbuotojams apie tokius pavojus, nes jie gali kelti grėsmę įmonės duomenims ir tinklams.

1. Jokie darbo santykiai netrunka amžinai

Net jei esate laimingi dabartiniame darbe, verta prisiminti, kad jokie darbo santykiai netrunka amžinai. Anksčiau ar vėliau ateis laikas išeiti į pensiją arba priimti geresnį pasiūlymą iš kitos įmonės. Pasibaigus darbo santykiams, taip pat neteksite prieigos prie darbinės el. pašto dėžutės, įskaitant visus susirašinėjimus. 

Todėl asmeninius susirašinėjimus, paskyros registravimą ir kitus svarbius reikalus geriau iš karto atlikti naudojantis asmenine pašto dėžute. Taip pat verta prisiminti, kad registruojantis daugumoje interneto paslaugų ir socialinių tinklų, norint siųsti pranešimus, naujienas ir priminimus apie slaptažodžius, reikia nurodyti kontaktinį adresą. Praradus prieigą prie darbinės el. pašto dėžutės, gali būti labai sunku atgauti prieigą prie paskyrų.

2. Ar tikrai norite, kad visi žinotų, kur dirbate?

Įmonės pavadinimas el. pašto adrese automatiškai susieja asmenį su jo darbdaviu. Tai gali būti nereikalinga informacija tiek asmens, tiek darbdavio požiūriu. Pavyzdžiui, ar turėtumėte pažinčių svetainėse potencialiems partneriams pasakyti, kur dirbate, jei dėl kokių nors priežasčių tolesnis bendravimas nepavyktų? O gal būsite užsipulti internetiniame forume vien dėl to, kad kažkam nepatinka jūsų darbdavys ar jo veikla? Be to, tokia plačiai prieinama informacija apie įmonės darbuotojus gali tapti tikslingų kibernetinių atakų prieš organizaciją atspirties tašku.

3. Kuo daugiau žmonių, tuo aukštesnė nesaugumo rizika

Įvairiuose pokalbiuose ir grupėse dažnai siunčiamos nuorodos ir priedai, dėl kurių kilmės galbūt ir neverta nerimauti, jei juos atsiuntė draugas, giminaitis ar vaiko bendraklasio tėvai. Tačiau gana lengva įsilaužti į asmens paskyrą, o sukčiai gali pradėti siųsti pavojingas nuorodas. Spustelėjęs tokią nuorodą naudotojas gali nesąmoningai suteikti nusikaltėliams prieigą prie savo įrenginio arba asmeninių duomenų.

4. Jūsų pažiūros ar politinės preferencijos gali sugriauti darbo santykius

Natūralu, kad visi turime skirtingas pažiūras į gyvenimą, o kai kurie žmonės jas išreiškia radikaliau. Jei savo pažiūras išreiškiate iš darbo el. pašto adreso, tai gali pakenkti ir darbdavio, ir darbuotojo reputacijai, ypač jei darbuotojo pažiūros nesutampa su įmonės pozicija.

5. Už kibernetinės higienos taisyklių nesilaikymą darbdavys gali brangiai sumokėti

Nors saugumo požiūriu tai neteisinga, paskyros dažnai kuriamos naudojant tą patį slaptažodį. Ne išimtis ir darbdavio el. pašto adresas. Jei vienoje iš šių iš pažiūros nesvarbių, mažai apsaugotų svetainių įvyksta duomenų saugumo pažeidimas, automatiškai kyla pavojus įmonei, kurios el. pašto adresas buvo naudojamas prisijungimui prie svetainės. Užpuolikai gerai žino šią tendenciją ir nedelsdami tikrina įvairiose platformose gaunamus naudotojo vardus ir slaptažodžius. Vargu ar kas nors nori būti tas, kuris kibernetiniams nusikaltėliams atveria savo įmonės „duris“.