Trišalė taryba nesutarė dėl 22 dienų atostogų: verslas – prieš
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parengtoms Darbo kodekso pataisoms tarybos posėdyje antradienį pritarė tik profesinių sąjungų atstovai – joms prieštarauja tiek Vyriausybė, tiek darbdaviai.
Vytauto Šilinsko, socialinės apsaugos ir darbo ministro, teigimu, tokios pataisos neskatintų darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo.
„Vyriausybė yra už daugiau atostogų, bet prieš, kad tai būtų numatyta įstatyme. (...) Turime skatinti socialinį dialogą ir tai, matome, papildomos atostogų dienos yra viena populiariausių nuostatų tariantis dėl kolektyvinių sutarčių. Jei tą (...) numatome įstatyme, (...) profesinės sąjungos vėl nebeturi dėl ko derėtis su darbdaviais“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.
Pataisas inicijavusios „valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės teigimu, ilgesnės kasmetinės atostogos padėtų gerinti ir fizinę, ir psichinę žmonių sveikatą, todėl darbuotojai būtų našesni ir produktyvesni.
„Sociologų tyrimai rodo, kad pirmąsias atostogų savaites mintys neatitrūksta nuo kasdienių darbų ir tik vėliau prasideda poilsis“, – posėdyje sakė A. Norkienė.
Tiek ji, tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, jog daugelyje Europos šalių darbuotojai turi ilgesnes atostogas nei Lietuvoje – 24 arba 26 dienas.
Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė, pabrėžė, jog prie dabar įteisintų 14 šventinių dienų pridėjus „mamadienius“ bei „tėvadienius“ Lietuvos gyventojai statistiškai ilsisi ilgiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pasak jos, įteisinti daugiau atostogų Lietuvoje dabar nėra tinkamas laikas dėl nepalankios ekonominės situacijos, mažesnio prekių eksporto, negerėjančios demografinės padėties.
I. Ruginienė akcentavo, kad žmonės, turėdami daugiau laisvadienių, išleistų didesnę sumą ir paslaugoms, pavyzdžiui, restoranuose ar pramogų vietose.
„Profesinės sąjungos pritaria, nes manome, kad papildoma laisva diena iš tikrųjų skatina ekonomiką. Sektoriai džiaugiasi, kad žmonės ilsėdamiesi gali dar ir išleisti pinigus“, – sakė profsąjungų atstovė.
Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė aiškino, kad dažnai įmonės papildomų laisvadienių numato kolektyvinėse sutartyse kaip skatinamąją priemonę darbuotojams.
„Tai turėtų būti dalykas, kuriame būtų galima paskatinti žmones, pamotyvuoti ar padėkoti už ilgesnį darbą įmonėje ar už kitokius dalykus“, – sakė A. Maldutytė.
Artūras Černiauskas, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, kalbėjo, jog papildomomis išeiginėmis žmones skatina stiprios, didesnės bendrovės, o ne smulkesnės įmonės.
„Kita dalis įmonių yra silpnesnės, ne tiek socialiai atsakingos, žmonės dirbdami jose yra nuskriausti. Gal nenuskriauskime žmonių, kurie dirba mažose įmonėse ir kurie neturi tų kolektyvinių sutarčių ir negali pasinaudoti tuo“, – teigė jis.
Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius, tikino, kad įteisintos ilgesnės atostogos smulkųjį verslą „uždusintų“, o „kas gali, tas ir suteikia.“
