Valstybės turtas – be tikro šeimininko
VK subūrė vidinę darbo grupę, kuri analizuos valstybės valdomo turto klausimus, nagrinės sistemines turto valdymo problemas, nustatys rizikas, ir, kilus poreikiui, inicijuos auditus. Iki šiol institucijos atlikti auditai parodė, kad ministerijoms, savivaldybėms ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams dažnai trūksta atsakingo požiūrio valdant, naudojant valstybės ar savivaldybių turtą, disponuojant juo – dažnai pasitaiko atvejų, kai turtas perduodamas ar nuomojamas tretiesiems asmenims pažeidžiant teisės aktus, neužtikrinamas jo naudojimo efektyvumas ir kontrolė.
Finansų ministerijos duomenimis, 858 šalies institucijos turi beveik 30.000 pastatų, kurių bendra rinkos vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. Eur, o bendrasis plotas – dukart didesnis nei viso Vilniaus miesto – 825 mln. kv. m. Šiemet VK numatė atlikti šešis su viešojo sektoriaus turto valdymu susijusius valstybinius auditus. Pirmasis jau įvyko – VK kontrolieriai pakedeno Vilniaus miesto savivaldybę: jos administracinio pastato ir šiam turtui skirtų lėšų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Verdiktas nedžiugina: sostinės savivaldybė, daugiau nei prieš 10 m. stačiusi administracijos pastatą sau ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, netinkamai pasirinko šio NT valdymo būdą. Dėl to savivaldybė 11 m. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų valstybei ir didino savo bei valstybės biudžetų išlaidas. Šių metų vasarį administracinės patalpos teismo sprendimu buvo perduotos VĮ Turto banko nuosavybėn. Tačiau valstybės ir savivaldybės daugiau nei dešimtmečio senumo sutartyje yra tiek painiavos, kad mazgus tenka išpainioti teismuose.
Matant Vilniaus savivaldybės NT valdymo reikalus, galima daryti išvadą, kad valstybės valdomo turto klausimus nuo pat pradžių turėtų spręsti atitinkamas kompetencijas turinti institucija – galbūt tai galėtų būti Turto bankas. Juolab kad tvarkyti šią sritį anksčiau ar vėliau teks. Valstybės tarnautojai leidžia sau prabangą ne tik apsėsti didžiausią rinkos vertę turinčius pastatus sostinės centre, bet dar ir užima didžiules erdves: VŽ yra suskaičiavusios, kad vienam valstybės tarnautojui tenka dviejų kambarių butui prilygstantis kabinetas – 64,14 kv. m valstybei priklausančio NT. Šis neūkiškumo liūnas neišjudinamas metų metais – nors apie efektyvesnį valstybės turto valdymą prabyla tai viena, tai kita partija, politinės valios kuopti šias problemas vis nėra. Per didelėse ar per prabangiose patalpose įsikūrusios institucijos galėtų keltis į pigesnį būstą atokesniuose kvartaluose – būtų nauda ir biudžetui, ir interesantams: neužkištas centras ar senamiestis, galimybė parkuotis erdvesnėse automobilių aikštelėse ir kt.
Spręsdami šią problemą lietuvius aplenkė estai – beje, kaip ir daugumoje kitų sričių. Taline pradėtas statyti pastatas, populiariai pavadintas superministerija. Į naują energetiškai taupų pastatą persikels keturios ministerijos – Finansų, Socialinių reikalų, Teisingumo ir Ekonomikos. Buvę ministerijų pastatai paleidžiami į rinką, o įkurtuvės po vienu stogu valstybei artimiausią dešimtį sutaupys apie 7 mln. Eur.
Ar valstybės valdymo menas mūsų politikams yra visiškai neįkandamas? Galbūt Turto bankas, nelaukdamas Valstybės kontrolės auditų, galėtų imtis nagrinėti, kaip efektyviai valdyti ir naudoti valstybės turtą, kad jis teiktų naudą valstybei, o ne valstybinių institucijų vadovams, susijusiems su partijomis, politikais etc. Ir darytų išvadas, tapsiančias sprendimais.
