Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje pozicijoje gali būti itin platus: nuo darbuotojų įvairovės ir jų sąlygų gerinimo, iki sprendimų, kurie padėtų įtikti tvarių produktų ieškantiems klientams ar atitikti Europos žaliojo kurso brėžiamas gaires. Tvarumo kompetencijų poreikį Lietuvoje jaučia ne tik didžiosios, bet jau ir vidutinės bei viešojo sektoriaus įmonės. Keičiantis reglamentams ir įstatymams, šis poreikis, tikėtina, tik augs.
Tvarumo vadovų Lietuvoje vis labiau reikia. O įmonės, kurioms labiausiai reikia, dažniausiai yra didelės pramonės, maisto gamybos, perdirbimo įmonės arba su vartotojais tiesiogiai susijęs verslas, kuriam tvarumas yra svarbi veiklos ir įvaizdžio dalis. Tokių vadovų ieško jau ne tik tarptautinės, bet ir lietuviško kapitalo įmonės. Įdomu tai, kad Lietuvoje jų ieško ir viešojo sektoriaus įmonės, pasakoja Karolis Blaževičius, personalo atrankos UAB Indigroup vadovas.
Skirtingos kompetencijos
Pasak jo, tvarumo vadovo pozicija yra itin plati. O ir aiškios tvarumo departamentų ar skyrių struktūros Lietuvoje dar nėra, ji tik formuojasi. Todėl šioje srityje dar daug neapibrėžtumo, eksperimentų. O ir kompetencijų iš to paties pavadinimo specialisto gali būti tikimasi skirtingų.

Vienos įmonės ieško žmogaus, kuris rūpintųsi ekologiniu tvarumu. Dažnai tokių įmonių veikla vienaip ar kitaip veikia aplinką, todėl aplinkosaugos sprendimai ir panašūs klausimai jų klientų ir darbuotojų akyse yra labai svarbūs. Yra ir tokių, kurioms reikia tvarumo specialisto žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, kad būtų rūpinamasi darbuotojų darbo sąlygomis, įvairove, įtrauktimi. Turėti kompetencijų ir personalo, ir aplinkosaugos srityse vienam žmogui sunku, tad tai dažnai būna skirtingi specialistai, kuriems didesnėse įmonėse gali vadovauti bendras tvarumo vadovas, galimą struktūrą aptaria K. Blaževičius.
Samdo ir konsultantus

Dalis įmonių, užuot įdarbinusios specialistą, atskiriems tvarumo projektams, samdo konkrečios srities tvarumo konsultantus. Tokia veikla užsiimantis Juozas Baranauskas, nepriklausomas tvarių pakuočių vystymo specialistas, sako, kad dažnai konsultacijų prireikia vidurinio dydžio gamybos, prekybos verslui, kuris nuolatinio darbuotojo šiai pozicijai dar neieško, tačiau nori imtis tvarių sprendimų.
Viena iš priežasčių, kodėl vidurinio dydžio gamybos įmonės to imasi, tai paskata iš jų užsakovų, kuriems svarbu dirbti tvariau dėl klientų, vartotojų, akcininkų. Net jei verslas pats nedirba tiesiogiai su galutiniais vartotojais, jei nori išlikti tiekimo grandinėje, šiandien jau reikia pradėti skaičiuoti, imtis permainų. O tam reikia ir sritį išmanančių žmonių, sako J. Baranauskas.
Konkrečiai tvarių pakuočių konsultanto darbas apima veiksmų derinimą tarp dizaino specialistų, pakuočių gamintojų, paties prekės ženklo ir jo komunikacijos skyriaus. Taip pat tas darbas dažnai susijęs su skaičiavimais, ypač pastaruoju metu, kai vis daugiau įmonių imasi apskaičiuotų pokyčių.
Remtis ne mada, o skaičiais
Šių metų tendencija paskaičiuotas tvarumas. Dar vis yra tokių įmonių, kurios imasi madingų, populiarių sprendimų, kažkaip keičia pakuotes tik todėl, kad tai dabar madinga. Bet vis daugiau klientų jau nori realių įvertinimų ir skaičių. Jei madinga, dar nereiškia, kad tikrai bus tvaru. Lengva yra nuolat diskutuoti, kuri pakuotė tvaresnė: iš popieriaus ar plastiko, bet tvarumas yra apskaičiuojamas, o būna atvejų, kai pakuotės visai nereikia, sako J. Baranauskas.
Tarp šių dienų tendencijų rinkoje J. Baranauskas mini ir didesnį poreikį kurti funkcines pakuotes specialiai e. komercijai, taip išvengiant dviejų pakuočių naudojimo (gaminiui ir siuntimui) ir sutaupant žaliavų, kas mažina ir gamybos bei logistikos kaštus. Taip pat įmonės vis dažniau ieško lengviau perdirbamos ar daugkartinės pakuotės sprendimų.
Jaučiasi, kad verslai eina link ankstyvos brandos. Didėja skaidrumas visoje tiekimo grandinėje. Dėmesys skiriamas visam pakuotės pagaminimo procesui: iš ko ji gaminama, kaip tai daroma, kokia energija tam naudojama. Štai dabar kaip tik turime projektą, kuriuo klientui skaičiuojame visos pakuotės sukuriamą CO2, visą aplinkai paliekamą pėdsaką, tendencijas mato J. Baranauskas. Būtent tokiems sprendimams suvaldyti verslui jau verta deleguoti atskirą žmogų, nes tam reikia ir gilių specifinių kompetencijų, ir darbuotojo laiko iš labai arti susipažinti su visa verslo tiekimo grandine.
Tarša kainuos brangiau
Licencijuotos pakuočių tvarkymo organizacijos VšĮ Gamtos ateitis vadovas Karolis Šiaudkulis sako, kad tvarumo specialistų poreikį, tikėtina, išaugins ir besikeičiantys reglamentai, Žaliojo kurso nubrėžtos gairės ir kiti pokyčiai, prie kurių jau turi taikytis rinka, atliepdama keliamus reikalavimus. Kaip žinia, pakuočių segmente, šiemet įsigaliojo mokestinis pakuočių diferencijavimas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, reiškiantis, kad gamintojams ir importuotojams, kurie ir toliau tieks neperdirbamas pakuotes, teks susitaikyti su palaipsniui augančia mokestine našta.
.jpg)
Tad automatiškai gamintojai ir importuotojai susiduria ir susidurs su aibe klausimų, sprendžiant, ar pakuotė yra perdirbama ar neperdirbama, teigia K. Šiaudkulis. Žinojimo ir išmanymo prireiks, tačiau nepakaks. Tam, kad pakuotė nebūtų priskirta neperdirbamai, teks apsirūpinti dokumentais. Su problemomis gali susidurti tos įmonės, kurių pakuotės yra kombinuotos, daugiasluoksnės. Dažnu atveju tokių pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti, nes jų perdirbimas sudėtingas arba labai brangus. Tuo tarpu tiems, kurių pakuotė homogeniška, pagaminta iš vienos rūšies medžiagos, pakuotes identifikuoti bus paprasčiau.
Tvarumo ekspertų teigimu, ilgainiui pokyčiai tik spartės: investicijų pritraukimą lems verslo dėmesys aplinkosaugai ir socialiniams faktoriams, o dėl platesnio reguliavimo apie tvarumą susimąstys vis daugiau verslų.
Pakuočių tvarumas ir šioje srityje griežtėjantys reikalavimai ne išimtis. Tai dalis įmonių kuriamų tvarumo strateginių tikslų, tiesiogiai susijusių ir su globaliais ekonomikos iššūkiais ribotais ištekliais, kainų svyravimais, žala aplinkai ar verslo noru sumažinti kaštus. Kad verslui keičiantis augs tvarumo specialybės profesionalų poreikis abejonių nekyla. Mes, savo ruožtu, taip pat stengiamės padėti gamintojų ir importuotojų ėjimui kartu su pokyčiais, pereinant prie tvaresnių pakuočių, randant atsakymus į jiems kylančius klausimus apie pakuočių tvarumą. Aktyviai bendraujame su klientais organizuodami seminarus, teikdami konsultacijas. Kaip pagalbos erdvę sukūrėme ir toliau vystome Ateities pakuotės klubą, įtraukėme į jį skirtingose srityse veiklą vystančius verslus, kurie galėtų dalytis gerąja praktika, jau įgyta patirtimi ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą, sako K. Šiaudkulis.
Šiuo metu prie Ateities pakuotės klubo yra prisijungusios 33 įmonės, tarp jų skirtingų verslo sektorių lyderiai: gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. Prie jo gali prisijungti Lietuvos įmonės, kurios savo veikloje jau naudoja arba planuoja naudoti perdirbamas pakuotes ar turi kitų ekologinių iniciatyvų ir kurių pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja Gamtos ateitis, priduria K. Šiaudkulis
VšĮ Gamtos ateitis licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti